Seimo tylenis iš Kauno toliau žudo bendrijas?

Nuomonių imitacija

Daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas toliau klampina jo iniciatorius – Seimo narį L.Stacevičių ir aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką. Bendrijų pirmininkai tikina, kad įstatymo autoriai visuomenės nuomonės nelinkę klausytis, o dabar patyliukais rengiamos projekto pataisos.

Pernai rudenį, apeidami būtinąsias procedūras, šie parlamentarai bandė Seime įregistruoti naują Daugiabučių namų valdymo įstatymą. Tik po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija surašė 96 pastabas ir visuomenė pamatė šio projekto turinį bei viešai jį sukritikavo, šių Seimo narių entuziazmas lyg ir prigeso, tačiau atrodo, kad trumpam. Negana to, visuomenininkams kilo pagrįstų įtarimų, kad pakoreguotą įstatymą bėl bus bandoma prastumti slapta.

Būna prirašyta daug atstovų, kad jie esą pritarė, ir taip klaidingai sudaromas įspūdis, kad viskas yra gerai.

Per radiją ėmėsi girdėtis L.Stacevičiaus kalbos, kad rengiamas kitas įstatymo projekto variantas. Keista, kad, paskelbęs apie antrąjį įstatymo variantą, L.Stacevičius jo detales laiko paslaptyje. Iki šiol nė vienas darbo grupės narys jo nėra matęs. Kadangi pirmą kartą į visuomenės pastabas nebuvo atsižvelgta, baiminamasi, kad vėliau bus imituota, neva visi buvo supažindinti ir pritarė projektui.

"Girdėjau kalbas, kad ruošiamas antras įstatymo variantas, bet tos žinios buvo neoficialios. Seimo narys pats apie tai mums nepasakojo. Toks įstatymas turėtų būti svarstomas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, o dabar su visuomene realiai nebuvo tartasi", – stebėjosi vienos bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis.

"Yra politikų, kurie nesusigaudo įstatymo dokumentuose ir balsuoja techniškai už įstatymą. Kiti – rengia įstatymą, imituoja visuomenės nuomonę, nors susirinkimuose jos niekas nepaisė. Tada formaliai parašo, kad buvo susitikimai, kad neva dauguma pritarė, ir tada toks procesas laikomas neva suderintu su visuomene. Toliau projektas keliauja į Seimą, kur būna prirašyta daug atstovų, kad jie esą pritarė ir taip klaidingai sudaromas įspūdis, kad  viskas yra gerai", – kaip galima apgauti kitus Seimo narius, pastebėjo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas ir signataras Vytautas Budnikas.

Darbo grupėse nesirodė

Šiaulių daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė taip pat girdėjo kalbų, kad rengiamas dar vienas minėto įstatymo projektas, tačiau ji įtaria, kad greičiausiai bus norima į Seimą prastumti pirmąjį įstatymo projektą su tam tikromis korekcijomis.

Priėmus naująjį įstatymą, daugiabučių bendrijų veikla gali būti paralyžiuota.

"Mes darbo grupėje reikalavome, kad būtų svarstomos senojo įstatymo pataisos. Naujasis projektas realiai nebuvo normaliai pristatytas. Manau, kad ir dabar bus tas pats įstatymas, tik gal kur nors truputį padailintas. Kol kas mes to varianto nematėme, nediskutavome, todėl šiais Seimo sukčiais nebetikime. Kaip buvo stumiama buldozeriu, taip bus daroma ir toliau", – rėžė V.Remeikienė.

Beje, sudaryta darbo grupė, kurioje savo nuomonę turėjo pareikšti daugiabučių namų atstovai, bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai ir administratoriai, jau pirmojo susirinkimo metu tapo farsu. Nors visuomenės atstovai teikė savo pasiūlymus, visi jie buvo blokuoti, nes trys Aplinkos ministerijos valdininkai nusistatė sau veto teisę. Jokiose darbo grupės diskusijose pats L.Stacevičius nepasirodė. Nors viešai jis iki šiol kalba apie naujo įstatymo būtinybę, jo veiksmai ir žodžiai kardinaliai skiriasi, todėl pirmininkams ir dabar kyla realių baimių, kad ir pataisytas projektas visuomenės teismui taip ir nebus pateiktas.

Visuomenininkams užkliuvo ir tai, kad šios kadencijos metu L.Stacevičius į Seimo tribūną beveik nelipo. Jis yra tarp mažiausiai Seime kalbėjusių parlamentarų, tačiau uoliai šluoja parlametines lėšas. Pernai jis išleido beveik viską iki paskutinio cento – 11 955 eurus. Vien tik už transporto priemonės eksploatavimą, techninę priežiūrą ir remontą Seimo narys iš biudžeto panaudojo 4 tūkst. eurų, o štai už abejotinos vertės suvenyrus nepagailėjo beveik 3,8 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Mažai kalbų Seime, daug kalbų dėl Daugiabučių namų valdymo įstatymo. Būtent tai neprideda pasitikėjimo politiku.

Žalingas įstatymas

Tiek bendrijų pirmininkai, tiek žmogaus teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad dabar ministerijos koridoriuose sklandantis Daugiabučių namų valdymo įstatymo projektas yra žalingas. Jei toks teisės aktas būtų priimtas, gyventojai taptų tarsi įkaitais.

"Mes garsiai sakėme, kad tai korupcinis siūlymas ir kažkas yra suinteresuotas, jog toks įstatymas būtų priimtas. Pagal tą projektą, į bendrijos veiklą gali kištis bet kas, nebūtinai jos narys", – pastebėjo V.Budnikas.

V.Budnikas pastebi, kad kai kurie įstatymus rengiantyas politikai imituota, jog esą atsiklausė visuomenės nuomonės, nors iš tiesų jos visai nepaisė.

Bendrijų pirmininkai ne kartą buvo pasisakę, kad toks įstatymas sukurtų chaosą, nes buvo numatyta, jog namo remonto darbams turi pritarti absoliučiai visi gyventojai. Kitu atveju darbai negali vykti arba juos turėtų iš savo kišenės apmokėti bendrijos pirmininkas.

"Tai korumpuotas įstatymas ir nemanau, kad jis bus pakeistas taip, jog būtų galima dirbti. Negalima duoti teisę savivaldybėms kištis į privačių namų reikalus. Įstatyme nurodyta, kad savivaldybei turime pateikti duomenis apie bendrijos narius, namo gyventojus, kurie būtų surašyti Registrų centro pažymoje, bet juk tai asmens duomenys ir gyventojai nenori, kad jie būtų kažkur prie savivaldybės priimamojo langelio. Negana to, pagal įstatymą, turėsime kitiems atskleisti, kiek esame sukaupę lėšų, įvykdytas sutartis ir pan. Pagal tokį L.Stacevičiaus įstatymo projektą būtų galima tiesiogiai kištis į namo valdymą", – ydingus norimo prastumti įstatymo aspektus vardijo V.Remeikienė.

Vengia visuomenės?

L.Stacevičius "Kauno dieną" tikino, kad dar vienas įstatymo projektas nėra rengiamas, o siekiama pataisyti pirmąjį projektą, atsižvelgiant į išsakytas pastabas. Tačiau jis negalėjo įvardyti, kada tai bus pristatyta visuomenei. Negana to, politikas net neslėpė, kad greičiausiai pirmiausia projektas bus pristatytas Seime, o tik po to išklausyta visuomenės nuomonės.

"Mes atsižvelgėme į, manau, visas Antikorupcijos komisijos pastabas, kurios buvo pateiktos. Tik klausimas, kaip, skaitant dokumentą, jos bus vėl interpretuojamos. Atsižvelgėme ir į dalį bendrijų pirmininkų bei gyventojų logiškas pastabas. Iki šiol sklandė klausimas, kad neliks bendrijų tarybų, tai dabar sakome, kad jos liks. Taip pat bus ne ketvirtinės ataskaitos, kaip siūlyta anksčiau, o kartą per metus. Pirmame variante buvo įrašyta, kad jei gyventojai nesutinka dėl atliktų darbų, pirmininkas turės už juos pats sumokėti. Tai ir šio punkto nelieka. Sutinkame, kad kartais tai gal per griežta priemonė", – bandė aiškinti L.Stacevičius.

Perklausus, kada bus galima pamatyti pataisytą projektą, politikas ėmė išsisukinėti. Jis svarstė, kad galbūt visuomenei bus pristatyta, kai prasidės pavasario Seimo sesija.

"Reikia suprasti, kad įstatymą priima ne du Seimo nariai. Kokį projektą pateikiame, galutiniame variante jis gali būti visai kitoks, nes savo nuomonę išsakys įvairūs komitetai. Man gaila, kad mes neiname į diskusiją. Gyventojai nori pokyčių. Gal mes kažkur neteisūs, bet tada pateikime įstatymą ir jį tada keiskime", – sakė politikas, kurį bendrijų pirmininkai kaltina vengiant bet kokių viešų diskusijų.

Seimo narys tikino, kad darbo grupės posėdžiuose nusprendė nedalyvauti, nes esą kilo labai daug interpretacijų, kad ministerija politikui ruošia įstatymą.