- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelių inžinieriaus profesija vis dar apipinta mitais ir senais stereotipais. Jais iš pradžių tikėjo ir Mykolas Našlėnas, tačiau studijos Kauno technikos kolegijoje ir praktika Vokietijoje šiuos mitus visiškai sunaikino ir atvėrė naujas karjeros galimybes.
Studijas pasirinko spontaniškai
Mykolas, kaip ir didelė dalis jaunų žmonių, rinkdamasis studijas nebuvo užtikrintas dėl priimamo sprendimo. Pasak jo, pasirinkimą tuo metu lėmė tiesiog spontaniškumas.
„Baigdamas mokyklą nežinojau, ką noriu studijuoti ir ką veikti savo gyvenime. Tada gavau pasiūlymą rinktis Kelių inžinerijos studijas Kauno technikos kolegijoje (KTK). Žinojau, kad Lietuvoje labai trūksta šios srities specialistų, todėl perspektyvos turėtų būti geros. Nusprendžiau nedvejoti ir išbandyti save šioje sferoje.
Jie vertino ir nuoširdžiai padėjo, skyrė savo papildomą laiką kiekvienam, kuris norėjo išmokti ir sužinoti daugiau.
Žinau, kad daugelis galvoja, kad Kelių inžinerija ir darbas „ant kelio“ yra vienas ir tas pat. Iki studijų panašiai galvojau ir aš. Tačiau jau pirmaisiais metais supratau, kad ši specialybė yra itin plati ir turi labai daug ką pasiūlyti kiekvienam, kuris nori iššūkių – nuo projektavimo iki darbo su medžiagų tyrimais laboratorijose.
Nuo pirmų paskaitų studijos man labai patiko. Jas galėčiau palyginti su dėlionės dėliojimu. Kasdien turi vis naujų užduočių, kurias turi įveikti žengdamas žingsnį po žingsnio ir ieškodamas teisingo sprendimo“, – sakė jis.
M. Našlėno teigimu, vienas išskirtiniausių dalykų studijuojant – ypatingas dėstytojų kolektyvas.
„Niekada nebuvau pirmūnas ir geriausias mokinys mokykloje, todėl ir studijuojant inžinerinę specialybę kolegijoje teko pasistengti gilinant matematikos ir fizikos žinias. Nebuvo lengva, bet mano pastangas matė dėstytojai. Jie vertino ir nuoširdžiai padėjo, skyrė savo papildomą laiką kiekvienam, kuris norėjo išmokti ir sužinoti daugiau. Jiems aš esu už tai dėkingas“, – pasakojo M. Našlėnas.
Partnerio nuotr.
Keturi mėnesiai Vokietijoje
Baiginėdamas antrąjį kursą vaikinas gavo pasiūlymą praktiką atlikti ne Lietuvoje, o Vokietijoje. M. Našlėno teigimu, šis sprendimas pasiteisino 100 proc.
„Prieš prasidedant vasarai dar dvejojau, kur noriu atlikti praktiką. Tačiau likus mažiau nei mėnesiui iki praktikos, viena iš dėstytojų liepė apsispręsti ar lieku čia, ar noriu išbandyti savo jėgas Vokietijoje. Tą pačią dieną apsisprendžiau ir už kelių savaičių išvykau į nedidelį miestelį – Liunebergą, šiaurės Vokietijoje.
Praktiką atlieku nedidelėje įmonėje, kuri vykdo įvairius laboratorinius tyrimus prieš rekonstruojant ar tiesiant naujus kelius.
Bendrauju anglų kalba, nors norėdamas tęsti karjerą šioje šalyje, turėčiau mokėti ir vokiečių. Šios kalbos pamažu mokausi čia begyvendamas“, – teigė M. Našlėnas.
Nors įprastai vasaros praktika trunka penkias savaites, tačiau KTK studentas Vokietijoje bus daugiau kaip keturis mėnesius.
„Įmonės atstovai norėjo, kad studentas praktiką atliktų bent 2-3 mėnesius, nes tik tada tinkamai gali susipažinti su visais procesais, tyrimais ir įgyti reikiamų teorinių ir praktinių žinių. Labai džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą čia praktikuotis daugiau nei 4 mėnesius, nes laikas skrieja labai greitai, o darbas yra be galo įdomus“, – sprendimu džiaugiasi KTK studentas.
Lygiavertis komandos narys
Mykolas akcentuoja, kad ši praktika yra įdomi ne tik dėl to, kad dirbama su nauja technika, bet ir tuo, kad juo pasitikima kaip lygiaverčiu komandos nariu.
„Mano praktikos vadovas yra ir įmonės direktorius bei dėstytojas vienoje iš Vokietijos aukštųjų mokyklų. Nesu jiems pirmasis praktikantas. Įmonė veikia virš 20-ies metų ir jos vadovas tikrai žino, kaip geriausiai perteikti man žinias.
Vienas didžiausių skirtumų, kad čia gaunu ne tik praktines žinias, bet ir labai daug teorijos. Prieš pradedant ką nors daryti, visada supažindina su teorija, leidžia susipažinti su Vokietijos studentų baigiamaisiais darbais ir įžvalgomis. Tad čia vienu šūviu nušaunu du zuikius.
Pati praktika taip pat labai įdomi. Pavyzdžiui, vykstame į Hamburgą, su specialia technika išpjauname iš kelio dalį medžiagų, kad galėtume atlikti tyrimus, ir vežamės į laboratoriją. Joje chemiškai atskiriame skirtingus sluoksnius ir atliekame reikalingus tyrimus.
Taip pat gauname ir iš partnerių įvairių prietaisų, kuriuos turime įvertinti. Vienas tokių atiteko ir man. Turėjau su juo dirbti, įvertinti pliusus ir minusus, paruošti prezentaciją ir pristatyti klientams. Tokie realūs ir plataus spektro darbai labai motyvuoja ir skatina toliau tobulėti“, – sakė M. Našlėnas.
Inžinieriaus teigimu, nors Kelių inžinerija yra itin plati sritis, jis save atrado laboratoriniuose tyrimuose.
Partnerio nuotr.
„Šis karjeros kelias turi labai daug galimybių ir pasirinkimų. Tikrai yra įdomu projektuoti, matyti, kaip tavo idėjos virsta keliais, sankryžomis ar tiltais. Tačiau dabar mane labiausiai sužavėjo darbas laboratorijoje, kuris kasdien atneša naujų iššūkių. Čia visada gali išmokti kažko naujo ir atrasti dar nežinomų aspektų. Manau, kad tai ir bus mano ateities pasirinkimas“, – ateities vizijomis dalijosi M. Našlėnas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo Kauno vilniečiams – vinilinės plokštelės: nusidriekė didžiulės eilės2
Paupio turguje – žmonės su vinilais. Lauke – didžiulės eilės. Kauno miesto savivaldybė nusprendė, kaip ir kasmet, pasveikinti Vilnių su gimtadieniu, ir šį kartą dovana – „Baltojo Kiro“ daina vinilinėje plok&scaro...
-
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje gimsta naujas stebuklas: pro dulkes jau matosi pokyčiai2
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (KAVB) jau kurį laiką karaliauja ne žinių ištroškę skaitytojai, o statybininkai, modernizuojantys erdves ir pritaikantys jas šiuolaikiniams poreikiams. Nors dar pilna dulkių, tačiau bib...
-
Dėl duobių vairuotojams išmokamos tūkstantinės kompensacijos: prireikė ir 5 tūkst. eurų
Per tamsą ir balas kai kurias duobes gatvėse sunku pastebėti, todėl daug vairuotojų patiria nemenkų nuostolių. Vis daugiau nukentėjusiųjų kreipiasi dėl žalos atlyginimo. ...
-
Kaunas nuotraukose tada ir dabar: entuziastas įamžino daugiau nei 150 miesto vietų6
Eidamas Vaclovo Zatorskio ir kitų fotografų pėdsakais, entuziastas Saulius Kvietka įamžino daugiau nei 150 miesto vietų, kurias sutalpino į albumą „Kaunas 1860–2021“. ...
-
Lietuvos mirtingumo statistika: kaip ją komentuoja atsisveikinimo namų atstovai
Lietuvoje per praėjusius metus mirė 15,5 proc. mažiau gyventojų, nei užpernai, ir mirtingumas beveik pasiekė ikipandeminį lygį, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Tačiau šalies atsisveikinimo namai šią realybę patyr...
-
Kaune duris atvėrė nauja „Lidl“ parduotuvė23
Plėtrą šalyje tęsiantis prekybos tinklas „Lidl“ sausio 26 dieną atidarė pirmąją parduotuvę šiais metais. Naujoji parduotuvė duris atvėrė Kaune, adresu B. Brazdžionio g. 23B. Ši parduotuvė – tryliktoji Kaune i...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ ieško „Rail Baltica“ Kauno stoties projektuotojų1
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalies – Kauno geležinkelio stoties teritorijos komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektuotojų. ...
-
Dėl Metų kaunietės vardo rungsis devyniolika dalyvių
Antradienį paskelbėme projekto „Metų kaunietė 2022“ antrojo etapo dalyves. Iš skaitytojų pasiūlyto gausaus pretendenčių būrio buvo atrinkta 20 dalyvių. Tačiau paaiškėjus, kad viena kandidačių dalyvauja savivaldybių tary...
-
Tautos stiprybės šaltinis (Metų kaunietės rinkimai)17
Kviečiame arčiau susipažinti su dar dviejų kauniečių veikla. ...
-
Laukinių gyvūnų priežiūra ir globa patikėta prie LSMU steigiamam centrui6
Prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atidarius Laukinių gyvūnų globos centrą, jis turės rūpintis laukinių gyvūnų globa ir priežiūra. ...