Trūksta mokytojų ir auklėtojų

Treti metai iš eilės moksleivių skaičius pakaunėje po truputį auga. "Dar nepraėjo demografinio bumo banga – jau keleri metai sulaukiame labai daug pirmokų. Dėl to trūksta pradinių klasių mokytojų, augant darželinukų skaičiui, trūksta ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų", – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų labiausiai trūksta Domeikavos lopšelyje-darželyje ir Girionių darželyje, pradinių klasių mokytojų – Domeikavos gimnazijoje ir Kulautuvos pagrindinėje mokykloje; fizikos mokytojų – Čekiškės Prano Dovydaičio ir Vilkijos gimnazijose, etikos mokytojo – Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje; priešmokyklinio ugdymo pedagogo – Vandžiogalos gimnazijoje; socialinio pedagogo – Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijoje.

"Pastebime ir moksleivių grįžimo iš miesto gimnazijų tendenciją: pasimoko mieste, pasižiūri, kad ten – panašiai kaip rajone, ir sugrįžta. Juk mokytis netoli namų yra patogiau", – pastebėjo I.Marcinkevičienė.

Toliau pertvarko mokyklas

Šią vasarą uždarytas Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos Liučiūnų skyrius, pakeisti trijų mokyklų tipai: Panevėžiuko ir Batniavos pagrindinės mokyklos tapo mokyklomis-daugiafunkciais centrais, kuriuose mokysis pradinukai ir veiks darželio grupės, o Kačerginės pagrindinė mokykla tapo pradinė.

"Dėl šios pertvarkos mokytojų atleisti, galima sakyti, nereikėjo: vienoje mokykloje netekę darbo mokytojai buvo įdarbinti kitose, o pensinio amžiaus daugiausia pasirinko išeitines kompensacijas", – sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja.

Visoje Lietuvoje išlieka problema prisikviesti mokytojus į mažas kaimo mokyklas. Ji aktuali ir nutolusiose pakaunės mokyklose.

"Mokytojai, dirbantys mažose kaimo mokyklose, turi mažus krūvius. Todėl jie dažnai dirba ne vienoje mokykloje, o keliose. Kauno rajone, kaip ir visoje Respublikoje, trūksta fizikos mokytojų. Ši specialybė – nepopuliari: šiemet net nebuvo surinktas nei fizikos, nei geografijos kursas Lietuvos edukologijos universitete Vilniuje, – priminė savivaldybės atstovė. – Fizikos pradedama mokyti septintoje klasėje, šio dalyko pamokų – mažai. Ir jeigu mokytojui vienoje mokykloje susidaro tik šešios savaitinės pamokos – jis neturi etatui reikiamo krūvio. Taigi fizikos mokytojas, norėdamas turėti normalų darbo krūvį, turi važinėti per tris keturias mokyklas."

Gerės pagalba vaikui

Siekiant gerinti mokinių skaitymo gebėjimus, visoms pakaunės mokykloms iš savivaldybės biudžeto lėšų artimiausiu metu ketinama nupirkti skaitmeninės knygų skaityklos paslaugą. Į skaitmeninę knygų platformą galima įdėti per 400 knygų, leidžia jas skaityti mobiliajame telefone, planšetiniame ar stacionariame kompiuteryje su interneto ryšiu ir be jo. Vienu metu skaitomų knygų skaičius neribojamas. Šią paslaugą planuojama teikti visų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams ištisus metus.

Kita naujovė – mokyklose ir darželiuose savivaldybės biudžeto lėšomis nuo šio rugsėjo bus įdarbinta 18,75 etato pagalbos vaikui specialistų.

Pagaliau visose mokyklose dirbs psichologai, daugiau socialinių ir specialiųjų pedagogų, logopedų, mokytojų padėjėjų. Tai labai reikalinga, nes vaikų, kuriems reikia šių specialistų pagalbos, daugėja.

"Pagaliau visose mokyklose dirbs psichologai, daugiau socialinių ir specialiųjų pedagogų, logopedų, mokytojų padėjėjų. Tai labai reikalinga, nes vaikų, kuriems reikia šių specialistų pagalbos, daugėja. Taigi, galime teigti, kad pagalba vaikui mokyklose gerės. Kauno rajono švietimo centro pedagoginė-psichologinė tarnyba išlieka – pakaunės moksleiviai ir jų tėveliai galės gauti pagalbos ir čia, kur steigiame papildomą psichologo etatą, tačiau stipriname ir pagalbą vietoje – mokyklose. Dėl to turėtų gerėti psichologinis klimatas mokyklose, būti mažiau patyčių", – sakė savivaldybės atstovė.

Pagalba vaikui stiprinama ir per Kauno rajono socialinių paslaugų centrą Ežero gatvėje Kaune: ten pradėjo dirbti specialistas darbui su šeima.

"Pagalbos specialistai padės į ugdymo turinį integruoti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą ir kitas programas, vykdys nuo šio rugsėjo mokyklose privalomomis tampančias smurto ir patyčių prevencijos programas, – pasak I.Marcinkevičienės, šie specialistai padės organizuoti įvairias prevencines, sveikos gyvensenos priemones. – Mokykloje turime kurti palankią emocinę aplinką, o mokymosi pagalba turi būti suteikta kiekvienam, kuriam reikia. Tam didinamas pagalbos vaikui specialistų skaičius. Pagalbos specialistai turėtų padėti mažinti ir patyčias, smurtą artimoje aplinkoje. Čia mes glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno rajono švietimo centro pedagogine-psichologine tarnyba, Kauno rajono socialinių paslaugų centru ir socialiniais darbuotojais seniūnijose."

Valdininkės teigimu, didinamas pagalbos vaikui specialistų ratas turėtų leisti vaikui saugiau jaustis ir augant probleminėje šeimoje.

Padės daugiau vaikų

"Įdarbinti daugiau vaiko gerove besirūpinančių specialistų mokyklose yra labai geras sprendimas. Gal tai mažiau pasijus arčiau miesto įsikūrusiose mokyklose, gimnazijose, tačiau mes tai tikrai pajusime", – sakė Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas.

Iki šiol čia puse etato dirbusi psichologė dabar dirbs 0,75 etato. "Vadinasi, ji galės priimti daugiau vaikų, išsiaiškinti jų problemas ir jiems padėti", – sakė direktorius.

Pasak jo, moksleivių, kuriems reikalinga pagalba, Čekiškėje daugėja: iš 260 gimnazijos moksleivių 140 yra iš mažas pajamas gaunančių šeimų, valgo nemokamus pietus.

"Gimnazijoje labai populiarus skautų judėjimas, turime įvairių būrelių – stengiamės ir po pamokų užimti socialinės rizikos šeimų ir kitus vaikus. Organizuojame ir tų moksleivių, kuriems tenka laukti autobuso, kad parvažiuotų namo į aplinkinius kaimus, laisvalaikį", – užsiminė R.Saltonas.

Šiuo metu gimnazija ieško socialinio pedagogo – anksčiau čia dirbęs specialistas išeina iš darbo.

Individualios pažangos sistema

Vilkijos gimnazijoje šiais mokslo metais bus pritaikomos mokytojų mainų programoje įgytos žinios.

"Mūsų mokytojai dalyvavo mainų programoje – vyko į Islandiją, Farerų salas, Estiją. Dabar jie ruošiasi pritaikyti išmoktus aktyviuosius metodus. Perėmėme grupinio darbo metodus, su kuriais susipažinta Islandijoje. Mokytojams rekomendavome – jie pradėjo taikyti. Klasė padalijama grupelėmis, jose dirbama, paskui vaikai su kitomis grupėmis dalijasi įgytomis žiniomis, informacija, pristato projektus", – pasakojo gimnazijos direktorius Antanas Švedas.

Kita naujovė Vilkijos gimnazijoje – nuo rugsėjo pradedama taikyti mokinio individualios pažangos sistema. Pažangą daugiausia vertins patys vaikai: analizuos, kaip jiems sekėsi apžvelgiamą mėnesį, darys išvadas, kaip siekti tolesnio tobulėjimo.

"Einame link to, kad būtų rašomi ne tik pažymiai, kurie remiasi vieno vaiko žinių palyginimu su kitais vaikais, bet ir kad vaikas pats įvertintų save, savo pažangą ir kartu su mokytoju, auklėtoju aptartų būdus, kaip būtų galima toliau tobulėti, siekti geresnių rezultatų ne tik mokantis, bet ir lankant pamokas, ir visame kame", – naująją sistemą apibūdino A.Švedas.

Propaguoja patirtinį mokymąsi

Neveronių gimnazijoje šiemet toliau bus propaguojamas patirtinis mokymasis. "Esame žalioji gimnazija, turime puikų parką. Neseniai aptvėrėme aikštelę – joje jau nuo rugsėjo galės vykti daugiau patirtiniu mokymusi paremtų pamokų pradinukams", – užsiminė gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė.

Moksleivių skaičius šioje gimnazijoje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 12–13 proc. "Visų priešmokyklinukų net nesutalpinome – jų galėjome priimti tik 20, kiti užsiėmimus lankys darželyje. Mūsų pastatas – nestandartinis, esame įsikūrę buvusiame Neveronių šiltnamių kombinato administraciniame pastate. Kabinetai – maži, pagal higienos normas negalime priimti daug mokinių. Mūsų klasių komplektai dažniausiai tesiekia 20–22 mokinius", – užsiminė direktorė.

Neveronių gimnazija šiemet laimėjo projektą "Samsung Mokykla ateičiai". Šios ugdymo įstaigos komanda kartu su kitų vienuolikos Respublikos mokyklų atstovais dalyvaus mokymuose, rengs projektus – varžysis dėl 10 tūkst. eurų, skiriamų laimėjusiai mokyklai.

Be to, Neveronių gimnazijoje bus įgyvendinamas gamtos, technologijų, inžinerijos, menų, matematikos dalykų (STEAM) stiprinimo veiksmų planas, organizuojamos savarankiško mokymosi dienos.

Tobulina srautinį mokymąsi

Karmėlavos B.Buračo gimnazija toliau tobulins moksleivių išorinio diferencijavimo metodą. Šis metodas taikomas per lietuvių, anglų kalbų ir matematikos pamokas, kai moksleiviai pagal jų gebėjimus, motyvaciją ir mokymosi poreikius suskirstomi į grupes. Tikslinės grupės sudaromos atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, standartizuotų testų ir nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatus, mokinio ir mokinio tėvų, globėjų, rūpintojų individualius lūkesčius.

"Išanalizavę mokinių pasiekimų rezultatus, įvertinę akivaizdžią išorinio diferencijavimo naudą mokinio pasiekimams ir jo individualiai pažangai bei gerai vaiko emocinei būsenai, nutarėme šį mokymo modelį taikyti dar plačiau, – sakė gimnazijos direktorė Rima Kuktienė. – Sudarydami 2017–2018 mokslo metų ugdymo planą jau antrose klasėse taikysime lietuvių kalbos ir matematikos išorinį diferencijuotą mokymą. O 8 ir 9 klasėse taip mokysime istorijos, biologijos, geografijos ir fizikos."

Šioje gimnazijoje taip pat ruošiamasi skirti ypatingą dėmesį gabiųjų mokinių patyriminiam mokymui, taikant mokymą kitose aplinkose, sudarant sutartis su aukštosiomis mokyklomis, gilinant produktyviojo mokymo ir mokymosi kompetencijas.

Naujos informacinės technologijos

Į Ežerėlio pagrindinę mokyklą šį rugsėjį turėtų sugužėti 162 moksleiviai. Tai yra beveik visa klase daugiau nei pernai. Po tuo pačiu stogu čia mokosi ir vienuoliktokai, dvyliktokai. Jie yra Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistai – Ežerėlyje veikia šios gimnazijos viduriniojo ugdymo skyrius.

Mokyklos direktorės Paulinos Gailiūnienės iniciatyva šiemet pradėtas remontuoti apleistas mokyklos pastatas. Pirmiausia imtasi avarinės būklės grindų. P.Grigaliūnienė vylėsi, kad grindų remontas iki rugsėjo pirmosios bus baigtas. "Avarinės būklės vestibiulio grindis su įlauža atnaujinome per moksleivių atostogas gruodį. Dabar baigiamos pakeisti grindys kitur", – sakė mokyklos direktorė.

Jai vadovaujant, intensyviai atnaujinama mokyklos informacinių technologijų bazė.

"Pernai mokykloje turėjome keturis multimedijos aparatus, o naujuosius mokslo metus pasitinkame su septyniolika. Įsivertinę mokyklos silpnąsias ir stipriąsias puses, supratome, kad mūsų informacinių technologijų bazė labai silpna. Praėjusiais mokslo metais per keletą etapų įsigijome multimedijos apartų visiems dalykiniams kabinetams", – pasakojo direktorė.

Ji pastebi, kad informacinės technologijos, pasitelkiamos per įvairių dalykų pamokas, skatina ir mažiau motyvuotų vaikų norą mokytis.

Daugiau moksleivių ir darželinukų

Skaičiuojama, kad 2017–2018 m. m. Kauno rajono mokyklose mokysis 9 209 mokiniai, t.y. beveik 200 moksleivių daugiau nei pernai.

Jų skaičius labiausiai išaugo Domeikavos gimnazijoje (52 moksleiviais), Garliavos Jonučių progimnazijoje (37), Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokykloje-darželyje (37), Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje (33). Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje mokinių skaičius padidėjo 61. Šiais mokslo metais pakaunės bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo švietimo įstaigose dirbs 1 250 mokytojai (iš jų 29 – mokytojai ekspertai, 447 – mokytojai metodininkai).

Auga ne tik moksleivių, bet ir darželinukų skaičius pakaunėje. Didinant ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą, Linksmakalnio mokykloje-darželyje bus įsteigta viena papildoma ugdymo grupė – ją galės lankyti 15 vaikų. Šiuo metu vyksta grupės įrengimo darbai.

Per metus savivaldybė planuoja papildomai įsteigti keturias ugdymo grupes. Planuojama, kad šiemet rajone bus apie 2 430 ikimokyklinio amžiaus darželinukų. Eilėje į pakaunės darželius šiemet liko laukti apie 600 mažesnių (nuo 1,5 iki 2,5 metų) vaikų Užliedžių, Domeikavos, Garliavos, Akademijos, Raudondvario, Lapių, Samylų, Ringaudų seniūnijose. Pastebima, kad vyresni ikimokyklinio amžiaus vaikai į darželį papuola. Eilių patekti į darželį nėra Čekiškės, Ežerėlio, Karmėlavos, Kulautuvos, Neveronių, Zapyškio seniūnijose.

Priešmokyklinėse grupėse nuo šių metų rugsėjo Kauno rajone planuojama ugdyti 852 vaikus.

Apibendrino egzaminų rezultatus

Apžvelgdami šiemečius valstybinių brandos egzaminų rezultatus, švietimo specialistai pastebi, kad pakaunės abiturientų laikytų kai kurių egzaminų rezultatai, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo.

Pakaunės abiturientai valstybinį fizikos egzaminą išlaikė geriausiai Lietuvoje (15,38 proc. šį egzaminą laikiusiųjų įvertinimai siekė 86–100 balų), o jų valstybinio anglų kalbos egzamino rezultatai tarp 54 kaimiškųjų savivaldybių atstovų yra treti (24,76 proc. šį egzaminą laikiusiųjų įvertinimai siekė 86–100 balų).

"Valstybinio anglų kalbos egzamino rezultatai tikrai geri. Galimos to priežastys – galbūt nemažai abiturientų sieja savo gyvenimą su užsieniu ar užsienio bendrovėmis. Galbūt tai yra ir mados reikalas – gerai mokėti anglų kalbą. Gal ir rajono mokytojai geri, kai kas greičiausiai samdo korepetitorius, ir aplinkoje anglų kalbos daug – jaunimas žiūri filmus angliškai, klauso dainų, bendrauja su bendraamžiais iš užsienio – taip tobulina žinias", – svarstė Kauno rajono tarybos ir mero sekretoriato vyriausiasis specialistas Antanas Bagdonas.

Šiemet labai pagerėjo pakaunės abiturientų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Pernai tik 3,4 proc. šį egzaminą laikiusiųjų jį išlaikė 86–100 balų, o šiemet – net 12,39 proc.

Pasak A.Bagdono, visoje Lietuvoje susirūpinimą kelia lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai. Tik 8,44 proc. šį egzaminą šiemet laikiusių pakaunės abiturientų žinios įvertintos 86–100 balų. "Manau, reikėtų svarstyti, ar reikalavimai nebuvo pernelyg dideli. Juk kaip gali būti, kad žmogus lietuviškai kalba, rašo, skaito, bet neišlaiko lietuvių kalbos egzamino?" – svarstė švietimo specialistas.