„Pagrindinis sprendinys, kas šiandien yra priimta, tai, kad spaustuvė veiks toliau. Ji negali neveikti. Dabar tik klausimas, kaip mes pagerinsime jos būklę, kokiomis priemonėmis, kokiomis investicijomis ir kaip muziejus toliau tvarkysis, kad spaustuvė ir pats muziejus, be abejo, populiarėtų ir mūsų pilietinio pasipriešinimo visuotinės gynybos programa įgautų papildomą svorį, papildomą efektą“, – žurnalistams ketvirtadienį nurodė R. Kaunas.
„Šiame nesusipratime, manau, kad mes rasime kalbą su Karo muziejaus vadovybe, kad šis objektas veiklą tęstų, ir dar pagalvosime, kaip apsaugoti pačias vertybes, kaip apsaugoti patį objektą, kokių investicijų reikia ir kaip tas investicijas surasti“, – pažymėjo ministras.
Taip jis kalbėjo Kaune susitikęs su „ab“ spaustuvės ir Karo muziejaus atstovais po to, kai muziejaus direktorė nusprendė nutraukti nuo 1998 metų besitęsiantį bendradarbiavimą su pogrindžio spaustuve.
„Rasime ir ministerijoje daugiau lėšų, jeigu šitas objektas to reikalauja. Konkrečių skaičių man šiandien nebuvo pateikta. Kiek esu informuotas, nuo 2021 metų yra investuota 13 tūkst. eurų, tai tikrai nėra didžiulė pinigų suma, sukurtas pusantro etato. Vieno etato atlyginimas lyg (...) yra 800 eurų. Tai turbūt nėra tos sumos, kurios neįkandamos valstybei“, – sakė R. Kaunas.
„Pritrūko žmogiškumo“
Krašto apsaugos ministras „ab“ spaustuvę vadino „vienu unikaliausių“ šalies muziejinių eksponatų, kuris rodo, kaip Lietuvos piliečiai veikė rezistencijoje priešindamiesi Rusijos okupacijai.
„Tai vienas unikaliausių, iš tikrųjų, vienintelis Lietuvoje toks objektas, tai yra pogrindinė spaustuvė, kuri nebuvo rasta Sovietų Sąjungos pareigūnų, nebuvo sunaikinta, nors jai buvo sakoma, kad veiks tiktai dvejus metus, veikė dešimt metų“, – sakė R. Kaunas.
Ir dabar mes kažkaip patys norime, pašaržuosiu, užbaigti darbą, ko nesugebėjo rusai, sunaikinti tokį objektą.
„Ir dabar mes kažkaip patys norime, pašaržuosiu, užbaigti darbą, ko nesugebėjo rusai, sunaikinti tokį objektą. Apie tai kalbėjausi ir su direktore, tai yra nenormali situacija. Mano nuomone, muziejaus direktorei pritrūko galbūt tiesiog žmogiškumo, nebiurokratinio supratimo“, – pridūrė jis.
Ministras teigė suprantantis, kad spaustuvė yra privatus turtas, bet pabrėžė, kad nepaisydami pavojaus šiuo turtu ir savo saugumu gyventojai rizikavo Lietuvoje skleisdami laisvą žodį.
„Šiandien, 2026 metais, mes sakome, kad valstybė negali prisidėti prie tokio unikalaus paveldo. Tai yra nesuprantama“, – sakė R. Kaunas.
Jis nekomentavo, ar kyla dvejonių dėl Karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės veiklos, žadėdamas įstaigos auditą.
„Tai yra visiškai naujas toksai etapas. Aš manau, kad padarysime veiklos auditą, pasižiūrėsime, kaip muziejui sekasi. (...) Pasižiūrėsime ekspozicijų efektyvumą, naujų krypčių požiūrį. Viskas tvarkoje, tai yra darbo eiga, rasime tuos sprendimus“, – nurodė ministras.
Vadovė: problemų sukėlė spaustuvės būklė
Muziejaus vadovė R. Malinauskienė žurnalistams sakė, kad su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe derinama, kokia turėtų būti nauja spaustuvės panaudos sutartis ir kaip finansuoti patalpų remontą.
„Teisės departamentas turėtų rytoj pateikti (sutarties projektą – BNS). (...) Jeigu Teisės departamentas parengs sutartį arba pasakys, kad tęsiame dabar trumpesniu laikotarpiu, pasirašysime“, – nurodė direktorė.
Jos teigimu, su krašto apsaugos viceministru anksčiau buvo aptarta panaudos sutarties su „ab“ spaustuve netęsti ir toliau veikti bendradarbiavimo pagrindu.
„Turbūt daugiausia sukėlė problemų spaustuvės būklė, o aš, kaip įstaigos vadovas, esu atsakingas už fiskalinę drausmę, negalėčiau naudoti pinigų spaustuvės remontui, kadangi tai yra privatus turtas“, – sakė R. Malinauskienė.
Pasak muziejaus vadovės, gegužę „ab“ spaustuvėje vyko renginys, kurio metu pastebėtos įtrūkusios lubos, dėl to padalinio veikla buvo apribota.
„Palikome tik dalyje spaustuvės galimas vesti ekspozicijas, aprobavome naujas edukacines ir ekskursines veiklas, kad būtų sutrumpintas lankymo laikas ir sutrumpinta trajektorija, kur juda lankytojas“, – nurodė direktorė.
Ji pažymėjo, kad spaustuvės lankymas yra nemokamas, padalinys išlaikomas trims jo darbuotojams skiriant atlyginimus, nuomojant kilnojamuosius viešuosius tualetus, apmokant patalpų valymą.
Direktorės duomenimis, atlyginimams kasmet skiriama apie 30 tūkst. eurų, dar apie 13 tūkst. eurų per penkerius metus kainavo spaustuvės priežiūros paslaugos.
Kaip rašė BNS, su muziejumi sudaryta spaustuvės panaudos sutartis baigė galioti rugpjūčio 6-ąją ir nebuvo pratęsta. Pasak muziejaus, spaustuvės savininkams buvo pasiūlyta prisijungti prie Karo muziejaus kolektyvo arba veiklą tęsti sudarius bendradarbiavimo sutartį.
„ab“ yra slapta Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui spaustuvė‑leidykla, kuri nuo 1981 metų veikė prie Kauno esančiame Salių kaime. Ją įkūrė Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius.
Šiuo metu spaustuvę prižiūri ir ekskursijas joje veda pastato savininkė, V. Andziulio žmona Birutė Andziulienė su dviem sūnumis. Jie Karo muziejuje įdarbinti po pusę etato, įstaiga iki naujos panaudos sutarties sudarymo spaustuvę įvardija „partneriu“.
Pati B. Andziulienė BNS susitikimo su ministru išvakarėse teigė, kad muziejus spaudė spaustuvės darbuotojus dirbti K. Donelaičio gatvėje, kur veikia pagrindinės muziejaus patalpos.
„Bet mes nesutikome sakydami, kad mums rūpi pogrindžio spaustuvės išsaugojimas. Pasakė, kad jūs privalote mokėti ir kitų muziejininkų darbus“, – kalbėjo spaustuvės savininkė.
„Tęsiame (veiklą – BNS), bet aišku, kad laikas gaištamas. Patys nesugebėsime išsilaikyti. (...) Trise dirbame, bet visi turime po pusę etato. Taip išeina, kad visus darbus atliekame patys, ir ekskursijas vedame, ir aplinką tvarkomės“, – nurodė B. Andziulienė.
(be temos)
(be temos)