Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir bendruomenėms Kaune atsivers didesnės galimybės, tačiau tuo pačiu bus ir daugiau atsakomybės.

Kauno miesto savivaldybė šiandien pristatė naują požiūrį į NVO ir jų finansavimą. Naują požiūrį būtų galima iššifruoti ne kaip paramą NVO projektams, o partnerystę, darbą bendram tikslui, investicijas. Pasak iniciatyvos autorių, programai „Iniciatyvos Kaunui" pateiktus projektus vertins nepriklausomi išorės ekspertai, o ne politikai. 

„Stengiamės atsisakyti labai ydingos praktikos, kad finansavimo sprendimą lemtų politikai, kad NVO finansavimas nebūtų priemonė užsidirbti politinių balų. Noriu užtikrinti – jokios politikos, tik rezultatai, kurie reikalingi gyventojams“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kauno miesto tarybos narė, „Vieningo Kauno“ atstovė Rasa Šnapštienė.

Savivaldybės duomenimis, Kaune veikia apie 600 tokių organizacijų. NVO pasiūlymus galės teikti šešiose srityse – bendrajam gyventojų kultūros ugdymui, miesto įvaizdžio stiprinimui, visuomenės sveikatos stiprinimui, NVO ir miesto bendruomenės įgalinimui, socialinių paslaugų plėtrai bei kūno kultūros ir sporto plėtojimui. Tam šiemet skirta 3,6 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Tikimasi per metus įgyvendinti 100 projektų.

Skirtingai nei anksčiau, organizacijos galės išsirinkti kvietimus konkretiems projektams. Parengtus projektus vertins ekspertai, bus teikiamos komisijos rekomendacijos, po to seks sprendimas finansuoti, sutarties pasirašymas. Tačiau finansuojamas projektas nebus paliktas likimo valiai. Atsakingi skyriai stebės jo vykdymą ir vertins projekto rezultatus.

Būtent rezultatų vertinimas ir yra dar viena naujovė. NVO projektai bus įtraukti į savivaldybės planus. Siekiama, kad NVO ir savivaldybė būtų partneriai ir skiriamos lėšos būtų vertinamos kaip partnerių stiprinimas.

„Turi būti bendradarbiavimas valdžios ir nevyriausybinių organizacijų, būtina atskaitomybė“, – pabrėžė miesto tarybos narė Ona Balžekienė.

Iniciatyvos autoriai teigė, kad prioritetinės sritys nėra laužtos iš piršto. Kalbėta su seniūnijomis, bendruomenių atstovais. Skirtingose seniūnijose yra skirtingi paslaugų poreikiai. Iniciatyvos autoriai neabejoja, kad projektai turėtų būti finansuojami kuo tikslingiau pagal teritorinį principą.

„Tokio pokyčio organizacijos laukė jau gana seniai. Keičiasi ir kiekis, kiek projektų galima teikti – tai yra labai smagu, nes galima įgyvendinti savo iniciatyvas, idėjas, kas skatina ir didesnę motyvaciją organizacijų, kurios nori įgyvendinti savo idėjas“, – sakė Kauno jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja Monika Simaškaitė.

Organizacijos galės teikti ne vieną projektą kaip anksčiau, bet tiek, kiek sugebės parengti. Taip pat planuojama, kad finansuojamų NVO veiklos rezultatai bus įtraukiami į savivaldybės padalinių planus. Todėl tikimasi, kad padaliniai bus suinteresuoti stebėti NVO veiklos įgyvendinimą.