- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais.
„Jeigu tas didelis (keleivių srautų – BNS) augimas bus išlaikytas, neturėsime kito pasirinkimo, mums reikės didesnio oro uosto, numatoma statyti oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.
Pasak R. Masiulio, naujo oro uosto tarp didžiausių šalies miestų statybos idėja nėra atsitiktinė.
„Kad būtų arti Vilniaus, kas yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, ir tarp Kauno, kad būtų patogus susisiekimas geležinkeliu, nes „Rail Balticos“ Vilniaus-Kauno jungtis būtų vienas iš esminių elementų, jeigu toks oro uostas būtų statomas, kad būtų kuo greitesnis susisiekimas“, – aiškino ministras.
Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais.
R. Masiulio teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu yra perkrauti, investicijos į juos spėtų atsipirkti.
„Tos investicijos, kurios bus daromos Vilniuje ir Kaune (Palanga yra atskiras klausimas, tai daugiau regioninis oro uostas), jos daromos su tikslu, kad jos pilnai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jie tarnaus“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl naujo oro uosto dar nėra priimtas, o 2035-ųjų metų data yra preliminari.
„Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais. Jeigu tas keleivių augimas būtų toks pat didelis, koks buvo iki šiol, ir oro uostas būtų statomas, jis būtų pastatytas apie 2035 metus“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Vilnius iki 2035 metų turėtų išlikti pagrindiniu šalies oro mazgu.
Svarstyta apie Kauno oro uostą kaip pagrindinį
Susisiekimo ministras sakė, kad vienas iš svarstytų variantų buvo Kauno oro uostą paversti pagrindiniais šalies oro vartais, nes čia, skirtingai nuo Vilniaus, yra galimybė plėtrai. Vilniuje plėtros galimybės bus išsemtos pastačius naują išvykimo terminalą. Vis dėlto Kauno pasirinkimas atmestas.
„Kauno variantas buvo svarstymo metu atmestas, nors labai sunkiai (...) dėl kelių priežasčių: jis pakankamai toli nuo Vilniaus. Išnagrinėjome visus Europos atvejus: toliausiai nutolę oro uostai, mūsų specialistų matymu, yra Londono Lutono ir Stanstedas – abu šiek daugiau nei 60 km nuo miesto (...) Kaunas būtų nutolęs daugiau nei 90 km. Konsultantų nuomone, tai būtų rizikinga investicija“, – argumentavo R. Masiulis.
Naujame oro uoste galima būtų vystyti naujausias technologijas, jis galėtų būti statomas moduliniu būdu – iš pradžių pastatoma tiek, kiek reikia, priklausomai nuo keleivių srauto ir su galimybe nesunkiai plėstis.
Ministras pridūrė, kad svarstant apie naujo oro uosto vietą, nereikia pamiršti „sostinės traukos“.
„Nėra lengva įkalbėti įmones skristi į Palangą ar į Kauną. Vilniaus oro uostas, grubiai kalbant, subsidijuoja tuos oro uostus. (...) Bet kokiu atveju, koks bebūtų priimtas sprendimas, jis neturėtų būti politinis, jis turi būti pagrįstas tuo, kur avialinijos nori skraidyti“, – pridūrė ministras.
Dėl konkrečios vietos ir laiko lieka klausimų
R. Masiulis teigia, kad konkreti galimo oro uosto vieta neskelbiama, kad „nebūtų spekuliacijų žeme“, ji dar gali keistis, oro uosto gali apskritai neprireikti. Todėl neskelbiami ir būsimo oro uosto kaštai.
„Tikrai neverta manyti, kad jau yra sprendimas statyti naują oro uostą. Statybos sprendimo nėra (...) Jeigu šiandien būtų pakankamai priežasčių, argumentacijos, skaičių ir įrodymų, kad jau šiandien reikia mąstyti apie naują oro uostą, tai be abejo, ši Vyriausybė būtų priėmusi tą sprendimą. Bet po labai ilgų svarstymų, mes pamatėme, kad argumentų, svertų šiai dienai dar nėra“, – sakė R. Masiulis.
Ministras teigė, kad esama ir nuomonių, jog keleivių srautai Lietuvoje jau išsėmė augimo galimybes ir sustos arba sulėtės.
„Keliaujančių Lietuvos žmonių skaičius jau artėja prie Europos vidurkio. Taip kad anksčiau ar vėliau mes pradėsime augti tik su Europos vidurkiu, kuris yra apie 3-5 proc. šiai dienai, kai mūsų augimas praėjusiais metais buvo 20 proc. Dalis ekspertų mano, kad tai yra neįmanoma, kad būtų toks didelis augimas“, – kalbėjo ministras.
Jis neatmetė galimybės, kad finansuoti projektui būtų kviečiamas koncesininkas.
Pasak jo, idėja kol kas neviešinta dėl prezidento rinkimų.
Naujo oro uosto idėja nėra nauja
Pernai rugpjūtį R. Masiulis teigė, kad naujas oro uostas kol kas nebus statomas, nes tai kainuotų itin brangiai. Naujo oro uosto idėja svarstyta ir 2017 metais, tačiau Lietuvos oro uostų vystymo strateginio plano gairėse jos atsisakyta.
Jose numatoma išplėsti ir su europine geležinkelio vėže „Rail Baltica“ sujungti Kauno oro uostą, o į visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – plėtrą iki 2028 metų investuoti apie 700 mln. eurų.
Vis dėlto R. Masiulis anksčiau neatmetė, kad tolimoje perspektyvoje būtų galima sugrįžti prie naujo oro uosto idėjos. Tuomet jis įvardijo, kad tokie oro vartai gali kainuoti 1,3 mlrd. eurų.
2017 metais naujo oro uosto statybos galimybę nagrinėjo ir Lietuvos oro uostų nusamdyti Olandijos aviacijos, transporto ir turizmo konsultantai iš bendrovės „InterVistas Consulting“.
Lietuvos oro uostų gegužę paskelbtoje 2018 metų ataskaitoje nurodoma, kad Vilniaus oro uostas pagal pernai aptarnautų keleivių, skrydžių ir krovinių srautą Baltijos šalyse nusileido tik Rygai.
Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo 4,9 mln., Rygos – 6,1 mln., Talino – 3 mln., Kauno – 1 mln., Palangos – 317 tūkst. keleivių.
Lietuvos oro uostuose pernai aptarnautų keleivių skaičius augo 19 proc., o skrydžių – 11 proc. Pasak bendrovės, 2018-ieji pagal abu rodiklius buvo rekordiniai metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukmergės gatvėje neliks 35 medžių: kas čia planuojama?41
Kauniečiai jautriai reaguoja į kertamus medžius. Ir vėl sulaukėme panašaus kreipimosi. ...
-
Žolės deginimas – rizika ne tik gauti baudą, bet ir pavojus gyvybei
Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Taip pat dažnai skambinama ir klausiama, ar galima deginti atliekas. ...
-
Islandijoje taikytos priemonės puikiai tiktų Kauno rajone2
Pastaruoju metu visoje Lietuvoje daugėja skaudžių istorijų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų pavartojusiais paaugliais. Atsižvelgiant į šią opią problemą ir poreikį aktyvinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, Kauno raj...
-
Kukliose V. Kūloko arklidėse Žiegždriuose – čempionai ir artistai2
Besižvalgydamas į bundančią gamtą, Vido Kūloko žirgyną Žiegždriuose gali ir parvažiuoti. Tačiau kuklios arklidės slepia įspūdingo grožio augintinius – čempionus ir artistus. ...
-
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programą pakaunėje jau galima vadinti sėkminga ir populiaria1
Daugiabučių kiemų sutvarkymo programa Kauno rajone startavo tik 2022 m., tačiau ir tiek laiko užteko, kad ją būtų galima vadinti sėkminga ir populiaria. Per dvejus metus pakaunėje atnaujinti 35 daugiabučių namų kiemai. ...
-
Teisėjų taryba prašo prezidento stabdyti Kauno teisėjos V. Jegorovienės įgaliojimus14
Teisėjų taryba per neeilinį posėdį pirmadienį nusprendė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos Vidos Jegorovienės įgaliojimų stabdymo. ...
-
Kauno „Akropolyje“ – piklbolo turnyras: kuo žavi žaibiškai populiarėjanti naujovė6
Vos prieš keletą metų Čikagos lietuviai į mūsų šalį atvežė naują sporto šaką – piklbolą. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja, mat į „Akropolį“ surengtą piklbolo turnyrą susirinko gausus b...
-
Kaune pražygiavo eitynės „Laisvė Palestinai“: nuo provokacijų saugojo pareigūnai240
Šeštadienį Laisvės alėjoje apie pusšimtis dalyvių žygiavo eisenoje „Laisvė Palestinai“, tačiau buvo ir tokių, kurie išskleidė Izraelio vėliavas. Siekiant išvengti galimų provokacijų, eisenos dalyvius n...
-
G. Nausėda ištesėjo pažadą – Kaune su rinkėjais susitiko kavos122
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo pažadėjęs išgerti kavos su už jį pasirašiusiais rinkėjais. Būtent Kaune įsikūrusioje kavinėje „Kultūra“ laimingą bilietą ištraukę žmonės galėjo susitikti ir pasikalbėti rūpim...
-
Gyvybės langelyje paliktos dvimetės tėvai susigrąžinti vis dar nepanoro1
Gyvybės langelyje, Kaune, pernai, gruodį rasta dvejų metų mergaitė toliau gyvena pas globėjus, tėvai dėl jos nesikreipė. ...