R. Kėvalas: turime kovidinę kartą, didžiausia žala padaryta paaugliams

„Labiausiai šokiravo tai, kad spręsdami suaugusiųjų problemas, eilinį kartą pamiršome vaikus. Pradžioje atrodė, kad tai visiškai ne vaikų problema. Deja, turime kovidinę kartą su savo ypatumais, problemomis“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas žurnalistams vienoje Kauno klinikų auditorijų, kurioje buvo pristatyta jo knyga „Ką mes padarėme savo vaikams“.

Karantino pasekmė

Ši knyga – apie COVID-19 pandemijos įtaką vaikams. Remdamasis pacientų istorijomis ir pasaulio praktika medikas atskleidžia, kaip pandemija pakeitė Lietuvos vaikų kasdienybę, fizinę ir psichinę sveikatą.

Pandemija, o tiksliau, karantinas, mokymasis per nuotolį, sukėlė ir psichologines, ir fizines problemas. „Nutukimas, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo, drįsčiau teigti, išnykimas, regėjimo, laikysenos sutrikimai. Puokštė įvairiausių psichomotorinių nusiskundimų“, – vardijo profesorius, pridūręs, kad pagal minėtų kilusių problemų dažnį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių.

Lietuvoje vidutiniškai nuotolinis mokymasis mokiniams truko apie 40 savaičių. Kur kas ilgiau nei didžiojoje dalyje kitų Europos valstybių.  Anot R. Kėvalo, kaip rodo turimi duomenys, yra aiški paralelė ir trumpesnio karantino, trumpesnės nuotolinio mokymosi patirties bei jau minėtų problemų gausybės.

prof. Rimantas Kėvalas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didžiausia žala – paaugliams

Paauglystė ir idealiomis sąlygomis yra sudėtingas laikotarpis. „Nerimas ir depresijos simptomai pasireiškė daugiau nei kas antram, šoktelėjo savižudybių skaičius, padaugėjo savęs žalojimo, destrukcinio elgesio atvejų“, – teigė R. Kėvalas. Iš nereto paauglio išgirsdavęs, kad šie nenori gyventi, nemato ateities, galimybių išspręsti problemas. Jaunuoliai patys pripažino, kad juos labai paveikė priverstinis užsidarymas, bendravimo galimybės tik per kompiuterį, nors atrodytų, kad ši karta pripratusi prie nuotolinio bendravimo. Tai tik įrodo, koks svarbus yra tiesioginis socialinis bendravimas.

Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys.

Pandemija didžiausios žalos pridarė paaugliams, nes tai yra pats jautriausias amžius. „Jau ne vaikas, bet dar nesuaugęs. Svarbu išlaikyti ryšius su tėvais, tačiau labai svarbus ryšys su bendraamžiais, ir viena ryšių pusė buvo tarsi nukirsta. Tėvai paaugliams niekada neatstos bendravimo su draugais“, – komentavo R. Kėvalas.  

Tačiau, anot jo, yra duomenų, kad net ir vos gimę vadinamieji kovidiniai naujagimiai jau kitokie, kitoks jų psichomotorinis išsivystymas.

Apie pagalbos vaikams mastų jis negalėjo apžvelgti, tačiau akivaizdu, kad jie – nepakankami. Karantinai baigėsi, bet problemos niekur nedingo. Ir simptomatika, tikėtina, plėsis. „Vertėtų galvoti apie kompleksinę pagalbą vaikams“, – kalbėjo medikas. Ką konkrečiai reikėtų daryti, jis neįvardijo. „Mažiausiai, ką mėgstu, tai dalyti patarimus. Ir knygoje apsiribojau minimaliais patarimais. Pirmiausia mes turime suvokti problemą ir išvadas darytis patys“, – dėstė profesorius.

Jis kalbėjo, kad viskas, ką galime pakeisti, tai tik patys save. „Pirmiausia, atsižvelkite, kaip elgiamės patys šeimoje. Deja, iki pandemijos buvusios bėdos tik paūmėjo ir atsirado naujų. Netekus tėvams darbo, psichologinio, fizinio smurto, priklausomybių paūmėjimas ir visa kita“, – atkreipė dėmesį knygos autorius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pandemijos privalumai

R. Kėvalas pridūrė, kad ne visus šios kartos ypatumus reikėtų nurašyti vien tik pandemijai.

Knygos idėją jam mestelėjo leidėjai, dar vasarą pasiūlę imtis darbo šia tema, nes ja dažnai pasisakydavo žiniasklaidoje. Jis pristatė, kad tai ne mokslinė knyga, tačiau su moksliniais faktais, kuriuos iliustruoja tikros istorijos. „Tai mūsų pacientų istorijos“, – kabėjo gydytojas.

Paklaustas, ar jį neramina kintančios sergamumo kreivės, naujos koronaviruso atmainos, sakė: „Yra kaip yra“.

„Reikia susigyventi su šia pandemija, išmokti tam tikras pamokas. Aš stengiuosi įžvelgti ir pozityvo“, – netikėtai pareiškė gydytojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokios šviesiosios pandemijos pusės? Viena jų – geresnis technologijų pritaikymas, leidžiantis greičiau ir paprasčiau pasikonsultuoti su kolegomis iš kitų ligoninių. Nuotolinių vaizdo susitikimų, susirinkimų galimybė leidžia nebešvaistyti laiko kelionėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Naudinga informacija apie labai didelius tarptautinius bankinės sistemos pasikeitimus su XRP blockchain sistema, ir iš to atsirandantį didžiulį potencialą. Verta skirti porą minučių informacijai peržvelgti: facebook(.)com/informacijaxrp (ištrinti skliaustelius).

Pranas

Pranas portretas
Jis nežino kaip buvo kolchozų vaikams sovietmedžiu- ėjo į mokyklą už 4km, grįžę šėrė gyvulius, skaldė malkas, škavė gryčia, kieke sniegą nukasinėjo ir nieko, užaugo tikri žmonės. O čia matai, negalėjo su draugais už garažo parūkyti?

Lile

Lile portretas
Kad jis turi problemu su alchogoliu viesa paslaptis,uztai as jo nesmerkiu ,bet budami daktarsi profesoriai daleido si absurda vadinama oandemija,tylejo visi, nes labai gerai dirbt kai pustuscisi skyriai, valde visokio plauko politikai gaudami milziniskus eu pinigus ,mes visi sitie runkeliai ,bemokslisi neprofesoriai senisi visi viska suvokem ne sitas gripas baisus ,o valdymo priemones ne ligoniai baisus o med personalo sjafandrai nachrien jie reikalingi,kam cia tas knygas rasinet reikejo pradzioj stot ir gint zmones ypac vaikus
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių