Dėmesys – rūsiams
Lietuvoje pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas civilinės saugos infrastruktūros plėtrai. Valstybės institucijos pabrėžia būtinybę kurti priedangų tinklą, kuris leistų gyventojams jaustis saugiems pavojingiausiose ekstremaliosiose situacijose.
Šiuolaikinės priedangos, skirtingai nei sovietmečiu statytos sudėtingos slėptuvės, yra įrengiamos įprastuose pastatuose – daugiabučių rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose. Taip užtikrinama, kad apsauga būtų greitai ir lengvai pasiekiama.
Atsižvelgdama į šį nacionalinės civilinės saugos kontekstą, bendrovė Kauno butų ūkis (KBŪ) aktyviai prisideda prie pokyčių įgyvendinimo, padėdama daugiabučių gyventojams pasinaudoti miesto teikiamomis finansavimo programomis.
Numato svarbiausius poreikius
Nenuostabu, kad visuomenės sąmoningumas saugumo klausimais pastebimai auga tada, kai įvyksta didelio atgarsio sulaukusių incidentų, pvz., nukrinta dronas.
KBŪ atstovai pastebi, kad žmonės pastaruoju metu pradėjo kur kas rimčiau vertinti galimas grėsmes ir aktyviau domėtis reikalingomis apsaugos priemonėmis. Reaguodama į šį poreikį, Kauno miesto savivaldybė aktyviai skatina įrengti priedangas daugiabučiuose namuose ir finansuoja iki 100 proc. jų įrengimo išlaidų.
KBŪ specialistai, atliekantys šiuos darbus, pabrėžia, kad techninis priedangų įrengimas yra praktiškas, orientuotas į būtiniausių gyventojų poreikių tenkinimą.
Vienas pagrindinių priedangos įrengimo darbų – elektros tinklo pritaikymas, kad susidarius ekstremaliajai situacijai būtų galima prijungti išorinį generatorių. Jei generatoriaus galios nepakanka elektros energija aprūpinti visą pastatą, užtikrinamas bent bendrojo apšvietimo ir šilumos punktų veikimas.
Taip pat įrengiami moduliniai elektros skydai su rezervinėmis kištukinių lizdų jungtimis, kad gyventojai galėtų įkrauti telefonus ar kitus būtinus įrenginius. Pagal rekomendacijas įrengiami du evakuaciniai išėjimai: vienas – per įprastas laiptinės duris, kitas – per rūsio duris, specialią angą ar langą. Be to, įrengiamos avarinio apšvietimo sistemos, o prireikus rūsyje ar kitoje tinkamoje vietoje numatoma galimybė įrengti sanitarinį mazgą, kuris būtų reikalingas pavojui užsitęsus.
Asmeninis turtas neliečiamas
Nors savivaldybės parama padengia visas priedangų įrengimo išlaidas, daugiabučių administratoriai neretai susiduria ir su gyventojų iniciatyvos trūkumu.
Norint pradėti darbus, pakanka daugumos namo savininkų pritarimo, tačiau procesą neretai stabdo paprasčiausias abejingumas – dalis gyventojų siūlo imtis „rimtesnių reikalų“ arba mano, kad lėšos be reikalo švaistomos siekiant apsisaugoti nuo grėsmių, kurios, jų nuomone, yra labiau teorinės.
Pasak specialistų, bene labiausiai paplitęs mitas – kad įrengiant priedangą iš gyventojų bus atimti asmeniniai rūsiai. Administratoriai griežtai paneigia šią informaciją: priedangoms įrengti naudojamos tik bendrojo naudojimo patalpos, pvz., dideli šilumos punktai ar koridoriai.
Pvz., Šilainių mikrorajono penkiaaukščiuose pastatuose bendrųjų koridorių ploto visiškai pakanka priedangoms įrengti. Vienas išėjimas įrengiamas per rūsio duris į laiptinę, kitas – per padidintą pagrindinės patalpos langą, todėl gyventojams priklausantys rūsiai lieka nepaliesti – jų naudoti net nereikia.
Pasinaudojo dviem programomis
Anot KBŪ atstovų, iš tiesų vienintelis gyventojų indėlis yra susitvarkyti savo erdves: išrūšiuoti nereikalingus daiktus ir atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas.
Gyventojams parodžius iniciatyvą, administratorius prisiima visą organizacinę naštą: protokoluoja gyventojų sprendimą dėl priedangos įrengimo, pateikia paraišką savivaldybei ir organizuoja techninius darbus.
Geras pavyzdys, kaip daugiabučio bendruomenė gali veiksmingai pasinaudoti miesto teikiamomis galimybėmis, yra Aukštaičių g. 41 esantis namas. Šio pastato gyventojai, padedami KBŪ, pasinaudojo net dviem skirtingomis programomis: pagal paveldo tvarkymo programą jie susitvarkė pastato fasadą, o pagal savivaldybės priedangų įrengimo programą kartu įsirengė priedangą.
Priedangų patalpos dažniausiai nėra itin estetiškos – jose nedažomos sienos, neatliekamas dekoratyvinis remontas, tačiau svarbiausia, kad jos būtų techniškai visiškai parengtos užtikrinti gyventojų saugumą.
Gaivina medinius pastatus
Be civilinės saugos projektų, Kauno pastatų administratoriai aktyviai rūpinasi ir istoriniu paveldu.
Įprastos renovacijos programos paveldo objektams dažniausiai netinka, nes pagal jas reikalaujama apšiltinti pastatus, o tai nesuderinama su autentiškos jų išvaizdos išsaugojimu.
Siekiant spręsti šią problemą, savivaldybės finansavimas paveldo teritorijoje esančių medinių pastatų fasadams tvarkyti buvo gerokai padidintas – nuo 50 iki 75 proc. Ši pagalba medinių namų gyventojams suteikia išskirtinę galimybę atlikti einamąjį remontą ir apsaugoti medines konstrukcijas nuo supuvimo.
Dar vienas svarbus palengvinimas – supaprastintas paraiškų teikimo procesas. Anksčiau paraiškas savivaldybė priimdavo tik kartą per metus, dabar jas galima teikti bet kuriuo metų laiku. Tai leidžia greičiau įvertinti projektus, sudaryti sutartis su rangovais ir tinkamai suplanuoti statybos darbus šiltuoju metų laiku. Šia 75 proc. parama gali pasinaudoti ir fiziniai asmenys, jei jie yra vieninteliai viso medinio pastato savininkai.
Paskatino ir kaimynus
KBŪ specialistų atnaujinti paveldo objektai kalba patys už save. Pvz., Laisvės al. 2 esančiame pastate atliktas kapitalinis išorės remontas: išdažytas visas fasadas, pakeisti langai, sutvarkytas avarinės būklės balkonas.
Šio namo apdailai naudotas granitinis tinkas. Nors rangovai dažnai vengia dirbti su šia medžiaga dėl griežtų paveldo reikalavimų, rezultatas visiškai atitinka istorinius reikalavimus, o pastatas atrodo puikiai. Panašūs atnaujinimo darbai vyksta ir Laisvės al. 5.
Geri pavyzdžiai skatina kaimynų iniciatyvą. Matydami kruopščiai atnaujintą Aukštaičių g. 41 namą, greta esančio Vileišio g. 4 pastato gyventojai taip pat nusprendė imtis pokyčių: jie pakeitė savo buvusį administratorių, pasirinko bendrovę „Kauno butų ūkis“ ir jau rengia renovacijai reikalingus dokumentus.
KBŪ atstovų teigimu, nors miesto daugiabučių atnaujinimo procesas gyventojams atrodo ilgas ir painus, patyręs administratorius, bendradarbiaudamas su savivaldybe, padeda įveikti visus biurokratinius ir techninius iššūkius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)