Darbai su muzika
Fredoje jau paruošta vieta naujoms statyboms, tad netrukus pradės kilti M. K. Čiurlionio koncertų centro pamatai. Skelbiant darbų pradžią, įkasta laiko kapsulė, pašventinta statybų aikštelė bei palinkėta, kad čia niekada nenutrūktų muzika.
Siekiant prisijaukinti muzikos garsus šiame Nemuno krante, kapsulės įkasimo ceremoniją pradėjo Kauno bigbendo atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai. Naujasis objektas neabejotinai taps Kauno kultūros lopšiu, tad grojant muzikai, vėją gaudė ir dvi šokėjos, palypėjusios ant aukštų stiebų.
Simboliška, jog M. K. Čiurlionio koncertų rūmų statybos pradedamos 618-ojo Kauno gimtadienio šventės išvakarėse, tad tai tarsi dovana miestui, jo kultūros vystymuisi bei ateities kartoms, mat toks objektas tarnaus ne vienai Kauno kartai.
Svarbus objektas
Projekto iniciatoriai neabejoja, kad M. K. Čiurlionio kultūros centras kurs pridėtinę vertę, čia pasirodys gausybė talentų. Tai investicija į Kauno ateitį, kuri stiprins miesto kultūrinį vaidmenį visoje Lietuvoje.
„Kaunas ir kauniečiai nusipelnė tokio koncertų centro. Tai bus dar vienas miesto pasididžiavimas ir vizitinė kortelė. Tai bus vieta, kurioje susitiks muzika, architektūra, kūryba, bendruomenės. Kaunas dar kartą įrodė, kad gali įgyvendinti ambicingus projektus. Tikiu, kad jis ne bus tik pastatas. M. K. Čiurlionio vardas įpareigoja siekti kūrybos aukštumų, matyti plačiau, tad čia skambės pasaulinė muzika, augs ateitis talentai, o Kaunas dar labiau įsitvirtins kaip kultūros miestas“, – kapsulės įkasimo ceremonijoje kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kartu dėkodamas visai komandai, kuri prisidėjo prie šio objekto gimimo, ir kiekvienam kauniečiui, nes M. K. Čiurlionio koncertų centras statomas tik miesto lėšomis.
Projekto architektas Rolandas Palekas pripažino, kad ši akimirka – jaudinanti. Laimėjus tarptautinį konkursą, dabar galima pasidžiaugti, kad vizija po truputį pradės virsti kūnu.
Šis pastatas išliks ir toliau džiugins ir miestą padarys iš didžiosios raidės.
„Kauną nuo senų laikų žinome kaip pramonės, švietimo, universitetų, krepšinio miestą. Čia trūko dvasinės dedamosios, tai, kas mus pakylėja. Todėl man yra didelė garbė prisidėti prie šio unikalaus statinio pradžios. Mes padarysime viską, kad jis gimtų nepriekaištingas. Ir kai neliks mūsų, šis pastatas išliks ir toliau džiugins ir miestą padarys iš didžiosios raidės“, – savo mintimis pasidalijo architektas.
Naujojo objekto statybas vykdo bendrovė „Autokausta“. Jos vadovas Juozas Kriaučiūnas taip pat neabejojo, kad koncertų rūmai taps svarbia Kauno dalimi.
„Tai nėra tik dar vienas pastatas Kaune. Tai – investicija į kultūrą, bendrystę ir Kauno ateitį. Mums ne tik didžiulė garbė, bet ir atsakomybė statyti tokį statinį, nes jis tarnaus mūsų visuomenei. Tai bus vienintelis Baltijos šalyse toks pastatas, į kurį bus galima patekti sausumos ir vandens keliu, nes yra suprojektuotas ir laivų uostas“, – apie tai, kad laukia iššūkiai įgyvendinti projektą, kalbėjo statytojas.
Muzikai, kultūrai ir renginiams
Daugiau kaip 4 ha ploto sklype Žemojoje Fredoje, H. ir O. Minkovskių g. 31, iškils A++ energinio naudingumo klasės, 25 m aukščio ir beveik 23 tūkst. kv. m. bendro ploto stiklu gaubtas pastatas. Jame numatyta kelių šimtų vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Apie pusantro šimto papildomų vietų parkavimui suplanuota ir greta statinio.
Išskirtiniame pastate bus dvi modernios salės. Pagrindinė talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei kitiems natūralios akustikos pasirodymams. Antroji – daugiafunkcė erdvė su vaizdu į Nemuną ir apie 700 vietų. Čia bus galimybė keisti salės akustines savybes, todėl galės vykti koncertai, konferencijos, parodos bei kiti renginiai.
Kaip atrodys?
Jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda – M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja. Jų sukurtoje vizijoje koncertų centras darniai įsilieja į bendrą Nemuno kranto reljefą, harmoningai dera su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma. Architektūriniai sprendiniai sukuria įspūdį, tarsi objektas sklendžia virš vandens.
Skaidrus banguotas fasadas atkartos upės vandens atspindžius. Iš vidaus lankytojams taip pat atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Numatyta, kad šalia pastato įsiterps ir jaukus mažųjų laivų uostas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)