Pramonė ir dirbtinis intelektas: jau dabartis ar tik tolima ateitis?

Aktuali tema

KKPDA ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos surengtoje konferencijoje „Pramonė ir dirbtinis intelektas“ dalyvavo apie 80 verslo atstovų iš visos šalies. Tai rodo, kad tema – aktuali, svarbi, tačiau dar ne iki gal suprantama, todėl naudinga dalytis patirtimi, kaip pramonė jau pritaikė šią priemonę, su kokiais iššūkiais susiduria.

„Vienas pirmųjų DI pavyzdžių – skaičiuotuvas, pakeitęs iki tol naudotus medinius skaitytuvus, tad akivaizdu, kad DI jau seniai egzistuoja. Žinoma, dabar technologijos labai sparčiai pasistūmėjo, todėl klausimas, kaip mes tai sugebame panaudoti. Dabar svarbu DI naudoti ten, kur galima sutaupyti daug laiko, modernizuoti procesus.

DI gali būti ir puikus pagalbininkas, ir pats blogiausias išradimas. Viskas priklauso, kaip bus naudojamas, bet, visgi, mes galvojame, kad kuo greičiau patys pradėsime tai taikyti versle, optimizuosime veiklą kompiuteriams atidavę paprastas, bet laiko reikalaujančias operacijas, tuo greičiau galėsime koncentruoti dėmesį į esminius dalykus ir taip kurti didesnę vertę. Mūsų nuomone, DI padeda efektyviau veikti“, – kalbėjo KKPDA prezidentas, bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.

Todėl konferencijos pagrindinis tikslas – supažindinti su galimybėmis ir pramonėje pradėti plačiau taikyti DI.

Efektyvu: pasak M. Horbačausko, dirbtinis intelektas padeda pasiekti geresnių rezultatų. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kur jau pritaikoma?

Dalis pramonės atstovų konferencijoje tikino, kad po truputį DI įsileidžia į verslą, ši priemonė leidžia pamatyti algoritmus, kurie sudėlioti apdorojant milžinišką informacijos kiekį. Taip taupomos lėšos ir darbuotojų laikas, galima pasiekti geresnių veiklos rezultatų.

„Matyt, transporto sektoriuje DI aiškiausiai bus matyti, kai nebereikės vairuotojų ir keleivius vežios autonominiai autobusai, tačiau, mano nuomone, šis pokytis nebus labai greitas. Visgi, šiame sektoriuje DI jau taikome, kur reikia sudėtingų algoritmų, kai planuojami, tarkim, visos šalies maršrutai, kad nebūtų taip, jog keleiviui reikia persėsti iš traukinio į autobusą, o šis – jau išvažiavęs. Žinoma, galima tai daryti ir rankiniu būdu, tačiau, DI perdavus tam tikras užduotis, galima pamatyti visumą ir tvariai vykdyti veiklą“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Dirbtinis intelektas padeda efektyviau veikti.

„Pradžioje nereikia didelių investicijų, nes yra sukurta programų, kuriomis verslas jau naudojasi. Vėliau, kai bus platesnės pritaikymo galimybės, manau, investicijos didės. Dauguma jų bus susijusios ne tik su DI priemonių įsigijimu, bet ir darbuotojų švietimu, kaip visa tai galima panaudoti. DI iš tiesų padeda atrasti naujų dalykų“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Visgi M. Horbačauskas pripažino, kad „Volfas Engelman“ alaus darykloje ne visuose procesuose galima pritaikyti DI. Štai gėrimai gaminami pagal griežtą receptūrą, tad čia DI nereikalingas. Tačiau ši priemonė jau leido greičiau sukurti galimus etikečių pavyzdžius, sudėlioti darbuotojų darbo grafikus taip, kad ir jiems būtų patogu, ir gamyba nenutrūktų.

Apie tai, kad DI galima panaudoti ne visur, konferencijoje kalbėjo ir bendrovės „Gaschema“ generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Pasak jo, trąšų gamybos procese – ne vieta interpretacijoms, nes viskas turi atitikti standartus, saugumą ir pan. „Pas mus gamyboje – uždaras procesas, tad dėl saugumo, kad niekas kitas neprisiliestų, DI neįsileidžiame. Tačiau vadyboje ir rinkodaroje DI tikrai naudojamas ir duoda rezultatų“, – kalbėjo jis.

Visgi, specialistai pastebi, kad Lietuvoje DI nėra plačiai naudojamas dėl to, kad trūksta duomenų lietuvių kalba. Davus užduotį DI neturi pakankamai duomenų, kad galėtų visapusiškai įvertinti situaciją, pateikti geriausią sprendimą, kaip veikti toliau. Todėl ekspertai įsitikinę, kad reikia turėti kuo daugiau turinio, iš kurio DI galėtų imti informaciją, ją naudoti, apdoroti. Kol nėra pakankamai įvairiausių šaltinių, tol DI gali pateikti labai netikslius rezultatus. Kai buvo pabandyta sukurti J. Biliūno apsakymu paremtą istoriją apie Brisių, DI šį personažą susiejo su žmogumi, nes DI trūko kontekstinės informacijos, tad tąkart rezultatas neturėjo jokios logikos.

Darbuotojų vis tiek reikės

Dar viena baimė labiau pasinerti į DI panaudojimo galimybes – kad jis pakeis žmones ir nebereikės darbuotojų. Visgi, konferencijos dalyviai laikėsi pozicijos, kad DI nepakeis žmogaus vaizduotės, kūrybos, emocijų, todėl tikrai bus sričių, kuriose darbuotojai turės dirbti.

„Tikrai nesutikčiau, kad DI pakeis darbuotojus. Manau, kad DI atliks mažos vertės operacijas, o žmogaus potencialas bus panaudojamas kuriant aukštesnę vertę. Tai ne alternatyva žmogui, o pagalba jam“, – kalbėjo M. Horbačauskas.

Statybos sektoriuje DI dar taip pat nemoka visiškai ir tinkamai atlikti užduočių. Nors jau sukurti robotai, kurie deda plytas, tačiau viso namo be žmogaus rankų pastatyti kol kas neįmanoma. „Paprašiau DI suprojektuoti namą, tai gavau instrukciją, kaip tai padaryti, ir paveikslėlių“, – apie technologijos netobulumus kalbėjo bendrovės „Transfirus“ vadovas Irmantas Sadeckis.

Diskusija: konferencijos dalyviai sutarė, kad DI tikrai nepakeis žmogaus, tačiau gali jo darbus papildyti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Teisinis reguliavimas

Verslą nuo platesnių investicijų į DI sritį kol kas pristabdo ir ne iki galo aiškus reguliavimas, kur ir kaip naudoti dirbtinį intelektą. Tačiau situacija jau keičiasi.

„Kovo pabaigoje ES priėmė DI naudojimo aktą. Tai visai naujas dokumentas, dar ne į visas Europos kalbas išverstas, tačiau tai jau tapo apibrėžimu, kaip etiškai naudoti, plėtoti DI, kad jis nepakenktų kitiems. Čia apibrėžiamos taisyklės, kur DI gali būti beveik neribojamas, pavyzdžiui, kuriant žaidimus, ir kokie dalykai visiškai nepriimtini, kaip, tarkime, DI negalės atlikti teisėjų darbo.

Tačiau Lietuvoje jau seniai turime Darbo ir Civilinį kodeksus, kuriuose aiškiai nurodomos darbuotojų ir darbdavių atsakomybės, kad nebūtų kitiems daroma žala“, – apie tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys DI sritį, dar tik kuriami, kalbėjo advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ teisininkas Marius Endzinas.

Visgi, pramonininkai raginami nebijoti, išbandyti DI galimybes, atrasti sritis, kuriose gali efektyviau valdyti procesus ir taip turėti konkurencinį pranašumą. „Raginu visus būti smalsius, pažaisti su DI, atrasti kartais ir netikėtose vietose, kur DI gali būti panaudotas, ir pritaikyti jį savo versluose“, – pridūrė M. Horbačauskas.