Dabar labai ęsam susvetimėję,visur tik aš,tik man.Jaunystės laikais tai visas kaimas vieni kitus palaikė ir džiaugsme ir varge,o dabar net nežino kas kur gyvena,nekalbant apie bėdas ir džiaugsmus.Mieste net laiptinės kaimynai nesugeba pasisveikinti,jau nekalbant apie sunkumus .

Giliai p.x. čia yra tiesiog natūrali atranka gerovės valstijoje škias

Net ir praėjus kažkuriam laikui (2-3) narko abstinencijos priklausomas toli gražu nesijaučia gerai. Gali kilti įvairių minčių kaip gauti "vaistų" blogai savijautai pagerinti.

lietuvių skausmas,-dega kaimyno namas,kaip šviesu ir pasišildau ar ne taip?.Tokie mes esam.____Gaila.

eik nax..i.

Yra labai svarbus žmonių palaikymas piliečiui kuris kenčia nuo abstinencijos arba kitaip liaudyje vadinamos "lomkės". Tuomet tokiams piliečiams savižudybė gali atrodyti labai viliojanti išeitis.

Niekas nežino kas vyko jos galvoje. Daugeliui net ir pasakius liksi nesuprastas, o dažnai - iš tavęs bus išsijuokta. Rezultate - beveik visad liksi vienas su komplikuotu mechanizmu - psichika. Susitvarkyt - sunku, jei išvis įmanoma. Tačiau galima jį išjungt - nusižudant. Galiausiai pasirenkama tarp šių dviejų. Pasirinkus tvarkytis - galiausiai vis vien psichika bus išjungta, bet lyg ir ją išjungs kažkas kitas...liga, senatvė, trauma, gal žmogus kitas, o ne aš pats. Ir jei svetimas tapo šis pasaulis koks skirtumas kas tą psichiką išjungs.

PRIEŠ JAI IŠVAŽIUOJANT IŠ NAMŲ , KAŽKAS NUTIKO TARP NAMIŠKIŲ , KAD JI PASIRINKO TOKĮ LIKIMĄ .

Na bet kodėl toks pasirinkimas?! Yra juk ir hobiai, ir geros knygos pasiskaitymai. Vis tik , reik save pažinti : pasisakyti , išsipasakoti artimiesiems .Iš tiesų viskas priklauso nuo oačii asmens, tai tik ir reikia pradėti nuo savęs. Juk gyvenimas duotas vienas. Skausmas artimiesiems be kaltės, nes kodėl taip. Užjaučiu .

Jei mes būtume tokie pat švelnūs, supratingi, atlaidūs, paguodžiantys ir draugiški patys sau, kokiais stengiamės būti aplinkiniams, nekeltume sau nepamatuotų reikalavimų ir suvoktume, kad tai ne IŠORĖS, o mūsų VIDINIS spaudimas ar net kaltinimas mus labiausiai išvargina, gyvenimas būtų kur kas paprastesnis.

ta rudens tamsa, gamtos pilkuma ir parduotuvių dirbtinas spindesys žmogų išvargina...