Po Kauną – bajorų takais

Kauno miesto muziejus šia edukacija padeda bent mintimis persikelti į viduramžių Kauną ir sužinoti, kaip atrodė bajoro diena.

Į Kauno pilies seniūno personažą persikūnijęs Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas edukacijos dalyvius pasitikęs pilyje, kuri anksčiau jau buvo už miesto teritorijos, visus vedėsi per vadinamąjį Mažąjį Vatikaną, kol pasiekė anuometinius miesto vartus, o po to bajoriškų reikalų tvarkyti kvietė prie Perkūno namo, bet iš pradžių visus aprūpino anuometiniais pinigais.

„Esate bajorai, į miestą atvykę tvarkyti reikalų, o juos išspręsti be pinigų būtų sudėtinga. Todėl pilies iždas kiekvienai bajorų giminei skolina po 12 grašių“, – pradžiugino mokinius seniūnas.

Tiesa, vienų „giminių“, į kurias susiskirstė vaikai, pinigų kapšeliai netrukus papilnėjo, kitų patuštėjo dar net nepradėjus tvarkyti reikalų. Atsakiusiuosius į tam tikrus klausimus kiti bajorai turėdavo apdovanoti. Niekam nežinojus teisingo atsakymo, visi turėdavo susimokėti seniūnui. Taip, pavyzdžiui, seniūnas keturis grašius susigrąžino už klausimą, kas buvo pirmasis Kauno pilies valdovas ir gynėjas (kunigaikščio Kęstučio sūnus kunigaikštis Vaidotas).

Kauno pilis, kuri dabar yra viena iš Kauno miesto muziejaus skyrių, savo laiku buvo labai tampriai susijusi su bajorų gyvenimu. „Jie joje rinkdavosi, čia veikė jų seimeliai ir teismai. Bajorai susirinkę į pilį po to dažnai vykdavo į miestą tvarkyti kitų savo reikalų. Mieste gyveno paprasti miestiečiai, čia dirbo amatininkai, prekiavo. Bajorai užsukdavo į turgų apsipirkti, į bažnyčią pasimelsti – dauguma žmonių tuomet buvo labai religingi. Bajorai su miestiečiais turėdavo ir asmeninių santykių, giminystės ryšių, užsukdavo į svečius“, – pasakojo G. Karpinskas.

Pagrindinis miesto turgus tuomet vykdavo Rotušės aikštėje.  Pilies apylinkės, kaip jau minėjome, anais laikais buvo jau už miesto ribų.

„Už miesto ribų šeimininkaudavo bajorai ir valdovai, tad mieste – visai kitokia erdvė“, – aiškino edukatorius, vesdamasis grupę Rotušės link, kuriose anksčiau buvo įsikūrusios įvairios miestiečių įstaigos.

Bajorams visais atvejais būdavo būtinas teismas, o miestiečiai dažnais atvejais būdavo uždaromi į kalėjimą ir ten laikomi pusbadžiu net ir be teismo.

Pilyje buvo susikoncentravusi valdžia, sudaryta tik iš bajorų, ji atstovavo regioninei valdžiai, kurios atitikmuo būtų Kauno rajono administracija, pasakojo G. Karpinskas. Šiais laikais miesto ir rajono gyventojams galioja tie patys įstatymai, taisyklės, jeigu jos ir skiriasi – nežymiai. O anksčiau rajone, kuriame gyveno kilmingi žmonės, galiojo visai kitokie įstatymai. „Pavyzdžiui, bajorų teisme galiojo legali teisė išsipirkti už kažkokį padarytą nusikaltimą ir nesėsti į kalėjimą, o miestiečiai, tai yra, nekilmingi žmonės, tokios teisės neturėjo. Bajorams visais atvejais būdavo būtinas teismas, o miestiečiai dažnais atvejais būdavo uždaromi į kalėjimą ir ten laikomi pusbadžiu net ir be teismo“, – dėstė edukatorius, pridūręs, kad bajorai neretai būdavo teisiami už svetimo turto, pavyzdžiui, dvaro pasisavinimą. Tai jau stambios vagystės.

G. Karpinskas pasakojo, kad bajorų aplink Kauną gyveno nemažai. Pakankamai tankiai. Bajorai turėjo daugiau ar mažiau žemių, gyveno plačiai. Jie kartais įsigydavo nuosavybės ir mieste, bet retais atvejais.

„Ši ekskursija aktuali, nes padeda pažinti senovės kasdienybės istoriją. Žinome daug apie įvykius, susijusius su karais, pavyzdžiui, mūšiai. Tačiau mažai žinome apie kasdienybę. Kaip eilinis žmogus arba bajoras leisdavo savo dieną“, – kalbėjo edukatorius.

Bajorai iki dabartinio miesto atjodavo žirgais, juos palikdavo arklidėse prie pilies. „Informacijos apie kasdieninę buitį iki šių dienų išlikę nedaug, ją sunku išsiaiškinti, tačiau kai ką galime ir numanyti pagal bendrą kontekstą“, – sakė G. Karpinskas.

Į miestą bajorai išsiruošdavo vieni, vaikus ir žmonas palikdami namie. Vyrai tvarkydavo reiklaus, kariaudavo, jeigu reikdavo. Beje, eiti į karą bajorams buvo prievolė.