Sunkiai startavusi, Kauno rajone įsibėgėja daugiabučių namų renovacija. Pagal savivaldybės patvirtintą energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą, iki ateinančių metų spalio renovacija bus atlikta 32 daugiabučiuose. Dalį darbų apmokės valstybė.

Šiltina namo sienas

Vilkijoje Čekiškės g. 120 esantį daugiabutį galima vadinti bandomuoju rajono projektu. Jei daugeliui kitų renovacijai besiruošiančių rajono daugiabučių dar tik rengiami investiciniai projektai ar skelbiami konkursai rangos darbams atlikti, tai čia jau vyksta renovacijos darbai: dviaukštis namas su šlaitiniu stogu apsuptas pastolių ir darbininkų, kurie prie sienų tvirtina putų polistirolo plokštes, keičia langus.

"Šiuo metu vyksta sienų šiltinimo darbai. Struktūrinio tinko dabar nedėsime – tam netinkamos oro sąlygos, jį dėsime pavasarį. Dar turėsime pakeisti stogą, vamzdyną, apšiltinti palėpę, įrengti naują šilumos punktą, pakeisti radiatorius. Darbus ketiname baigti iki 2015 m. vidurio", – planavo daugiabučių renovacijos programą Kauno rajone administruojančios bendrovės "Komunalinių paslaugų centras" inžinierius-statybininkas Saulius Saliklis. Name atliekamų darbų sąmata – 1,4 mln. litų.

Viliasi pritraukti kitus

"Baigus darbus, šis 24 butų namas turi atrodyti kaip lėlė, – įsitikinęs Vilkijos seniūnas Leonardas Deglius. – Jis turės būti pavyzdžiu, kuris skatintų kitų daugiabučių gyventojus atlikti renovaciją. Pavyzdys yra geriausias argumentas, nes kol kas daug žmonių į renovaciją žiūri rezervuotai, jos nauda abejoja. Žmonės nesuvokia, kad, renovavus namą, jų būsto vertė išaugs." Seniūnas mostelėjo ranka į už kelių šimtų metrų nuo renovuojamo daugiabučio stūksančius Tulpių g. keturaukščius: "Sakykim, šiuose namuose 2–3 kambarių neblogas butas kainuoja 50–60 tūkst. litų. Po renovacijos tas butas kainuos bent 80 tūkst. litų – kaina išaugs mažiausiai trečdaliu."

Ne paslaptis, kad net ir brangiai už šildymą mokančių daugiabučių gyventojai ne visada ryžtasi renovacijai. Paklaustas, ar sunku buvo įtikinti vilkijiečius, kad renovuoti namą – verta, L.Deglius šyptelėjo: "Su šia problema nesusidūriau. Daugelis renovuojamo namo butų, išskyrus tris, yra savivaldybės socialiniai būstai, todėl gyventojų sutikimo nereikėjo – reikiamus renovacijos dokumentus pasirašiau aš. Trijų čia esančių privačių butų savininkai renovacijai pritarė." Jis atkreipė dėmesį, kad žinią apie renovaciją ne visų butų gyventojai priėmė džiugiai. "Žinote, socialinių būstų gyventojų yra visokių", – puse lūpų užsiminė seniūnas.

Daug moka už šildymą

Užsukus į vieną butų, mus pasitiko vidutinio amžiaus vyras, prisistatęs Rimantu. "Aš nei už, nei prieš renovaciją – čia ne mano butas, savivaldybės", – nenoriai į šnekas leidosi vyras. Tačiau jis pripažino, kad, statybininkams vietoj senų kiaurų langų mediniais rėmais sudėjus plastikinius su stiklo paketais ir apšiltinus keletą išorinių buto sienų, namuose tapo šilčiau. Pašnekovo žodžiais, iki šiol žiemą buto šildymas atsieidavo labai brangiai: "Gyvename trijų kambarių bute, plotas – 64 kv. m. Už šildymą kompensacijų negauname. Praėjusios žiemos mėnesiais už šildymą mokėdavome po 700 litų, kiaurus langus plėvele užkaldavome, o temperatūra kambariuose būdavo vos 15 laipsnių. Kiekviename bute yra šildymo katilai, norimą temperatūrą nusistatome patys, bet šilumą taupome. Neįsivaizduoju, kokias sąskaitas būtume gavę, jei būtume šildęsi iki 20 laipsnių temperatūros."

"Aš renovacija džiaugiuosi – net jei už šildymą reikės mokėti tiek pat, kiek anksčiau – bent jau šilta bus", – pastebėjo į pokalbį įsijungusi Rimanto žmona Rasa.

Kitame socialiniame būste su šeima gyvenanti Kristina Smilgiuvienė taip pat džiaugėsi renovacija. "Turiu dvi dukras – šešiametę ir dviejų mėnesių mažylę. Norisi, kad namie būtų šilta ir kad tai brangiai nekainuotų. Dabar šilumą labai taupome. Pavyzdžiui, nakčiai šildymą visai išjungiame. Tikiuosi, po renovacijos taip taupyti nereikės", – vylėsi jauna mama.

Pigesnis būdas

Pasak Vilkijos seniūno, renovuojamas daugiabutis buvo statomas atmestinai: "Darbai vyko labai ilgai ir labai nepalankiu metu: pradėtas statyti sovietmečiu, namas baigtas tik nepriklausomybės metais. Vos pastatytas, jis jau buvo kiauras, šaltas. Žmonės čia visada brangiai mokėjo už šildymą."

Daugiabutis šildomas suskystintosiomis dujomis, tiekiamomis iš šalia įrengto požeminio dujų rezervuaro. "Su tomis dujomis turime daug problemų. Kas kiek laiko turime jų iš anksto nupirkti, atvežti, supilti, skaičiuoti, kiek suvartojama, likučius. Be to, toks šildymosi būdas, skirtingai nei autonominis šildymas dujomis, kai jos tiekiamos centralizuotai iš trasos, – brangus", – pasakojo L.Deglius. Baigus renovaciją, daugiabutis bus prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos. Už kelių šimtų metrų nuo šio pastato stovi keturi kiti Vilkijos daugiabučiai, šalia – centralizuoto šildymo katilinė. Planuojama, kad baigus renovaciją šildymas Čekiškės g. 120 namui bus tiekiamas iš šios katilinės. Pasak seniūno, nutiesti trasą iki jos brangiai nekainuos, o šiluma namo gyventojams kainuos dar pigiau.

Kiek bus sutaupyta?

Remiantis išankstiniais skaičiavimais, po renovacijos tam pačiam namui apšildyti turėtų būti sunaudojama bent 40 proc. mažiau šilumos energijos nei iki tol. "Tose savivaldybėse, kur renovacija prasidėjo anksčiausiai – Druskininkuose, Ignalinoje – apskaičiuota, kad kokybiškai renovuotuose namuose realiai sutaupoma ne 40 proc., kaip skaičiuota anksčiau, o apie 50–60 proc. šilumos energijos. Ir čia, Vilkijoje, tiek turėtų sumažėti. Jau dabar matome: renovacija atlikta tik iš dalies, o butuose jau tapo šilčiau. Kai renovacija baigsis, efektas bus dar didesnis", – prognozavo S.Saliklis.

Renovacijos darbai Vilkijoje atliekami pagal 2013 m. patvirtintą Kauno rajono savivaldybės energetinio efektyvumo programą. Pagal ją iki kitų metų spalio Kauno rajone turėtų būti renovuoti iš viso 32 daugiabučiai. "Su rangovais UAB "Statybos ir restauravimo darbai" svarstome, ar dar šiais metais pradėti darbus dviejuose namuose Ežerėlyje. O kituose ketinamuose renovuoti daugiabučiuose kol kas vyksta projektavimo, paslaugos pirkimo arba statybų leidimų derinimo darbai", – sakė Komunalinių paslaugų centro atstovas.

Vieni nepritaria, kiti prašosi

Daugiabučiai, galintys dalyvauti valstybės iš dalies finansuojamoje Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, atrenkami vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.

"Tie kriterijai keitėsi. Anksčiau renovuotiname name šilumos suvartojimas 1 kv. m šildyti turėjo siekti 150 kWh per metus, daugiabutyje turėjo būti daugiau nei dešimt butų. Pirminę tokių namų atranką atliko šilumos tiekimo įmonės, – sakė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Valiukaitė. – Po to vyko susitikimai su gyventojais – juos supažindinome su programa, surengėme apklausas – reikėjo gyventojų sutikimo. Taip atrinkome šešiolika daugiabučių. Vėliau pagrindinis atrankos kriterijus buvo toks: kad daugiabutyje nebūtų skolininkų už komunalines paslaugas. Buvo keletas atrinktų daugiabučių, kurių gyventojai renovacijai nepritarė, jos atsisakė. Kitur gyventojai, sužinoję apie programą, patys kreipėsi į savivaldybę su paraiška joje dalyvauti."

Skirtingų renovacijos darbus kredituojančių bankų reikalavimais, renovacijai turi pritarti nuo 50 proc. plius vieno iki 60 proc. butų savininkų. Didesnę laisvę apsispręsti, pritaria renovacijai ar ne, turi kompensacijų už šildymą negaunantys gyventojai. "Jei buto savininkas, gaunantis kompensaciją už šildymą, visuotiniame gyventojų susirinkime balsuoja prieš renovaciją, kitais metais jis gali pretenduoti tik į pusę kompensacijos sumos, dar po metų kompensacija jam visiškai nebemokama", – priminė S.Saliklis.

Skiriama valstybės parama

Būstų savininkai už renovacijos darbus pradeda mokėti tik juos pabaigus. "Kai Vilkijoje, Čekiškės g., bus baigti visi numatyti darbai, daugiabutis bus priduotas, surašysime aktą, kiek lėšų tiksliai tai kainavo, – sąmata negali augti, bet galbūt darbai kainuos mažiau, nei planuota. Jei rangos darbų sutartis sudaryta iki šių metų gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) už atliktus rangos darbus skiria 40 proc. paramą. Kitą dalį lėšų – 60 proc. – turės įnešti gyventojai, butų savininkai. Socialinių būstų renovaciją 100 proc. apmoka valstybė, kompensacijas už šildymą gaunantiems butų savininkams renovacija taip pat nieko nekainuoja", – skaičiavo J.Valiukaitė. Ji pabrėžė, kad pagal naująjį renovacijos modelį visiems butų savininkams valstybė 100 proc. kompensuoja dokumentų paruošimo renovacijai darbus.

Valstybės nustatyta tvarka, renovacijai imamoms paskoloms taikoma lengvatinė 3 proc. palūkanų norma, maksimalus paskolos grąžinimo laikotarpis – 20 metų. Vidutiniškai 1 kv. m naudingojo ploto renovacija kainuoja apie 550–650 litų.

Stabdė išaugusios kainos

Energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa įsivažiavo sunkiai – pripažįsta Kauno rajono vadovai. "Pirmajame etape iškilo problemų, dėl kurių darbai buvo įstrigę. Visų pirma, viena vilniečių bendrovė nelabai kokybiškai parengė investicijų planus, juos teko taisyti. Investicijų planai buvo rengiami 2013 m. pagal tuometes kainas. Kai šių metų pradžioje pradėjome vykdyti statybos rangos darbų pirkimus, paaiškėjo, kad kainos 3–7 proc. išaugusios, – pastebėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis. – Be to, Aplinkos ministerija ir BETA iš pradžių reikalavo, kad rangos darbus pirktume tik per Centrinę perkančiąją organizaciją, kuri taikė labai griežtus reikalavimus rangovams. Vėliau ministerija reikalavimus sušvelnino, rangos darbus buvo leista pirkti viešojo konkurso būdu, ir tada ledai pajudėjo."

Šiuo metu, pasak R.Pudževelio, renovacija Kauno rajone vyksta sėkmingai.

Garliavoje renovuos daugiausia

Pirmųjų pavienių daugiabučių renovacija Kauno rajone prasidėjo 2009 m. Aktyviau savivaldybė į šį procesą įsitraukė 2013 m. pradžioje, kai buvo patvirtinta savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, pasirašyta trišalė sutartis su Aplinkos ministerija ir BETA.

Kauno r. savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa įgyvendinama dviem etapais. Per pirmąjį etapą parengiami daugiabučių namų investicijų planai, antrąjį – vyksta statybos rangos darbai. Jau baigtas 54 namų pirmasis etapas, antrasis prasidėjo Vilkijoje, Čekiškės g. 120, pavasarį bus pradėtas renovuoti dar 31 rajono daugiabutis.

Daugiausia jų bus renovuota Garliavoje (7) ir Raudondvaryje (6). Renovacijai taip pat ruošiasi kai kurie Akademijos, Babtų, Domeikavos, Ežerėlio, Karmėlavos II, Kulautuvos, Neveronių, Ringaudų, Žiegždrių daugiabučiai.

Daugiabučio namo renovacijos procesą gali vykdyti ne tik bendrijos, iniciatyvos gali imtis ir jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas namo atstovas, ir paskirtas namo administratorius. Daugiabučių namų savininkų bendrijų iniciatyva, ne per savivaldybėje vykdomą programą daugiausia daugiabučių renovuota Akademijoje – keturi, viename daugiabutyje ji vyksta šiuo metu. Pirmieji Akademijoje buvo renovuoti du Jaunimo g. daugiabučiai – 4 ir 4A. Renovacija vyko 2009 m. "Po renovacijos išlaidos šildymui sumažėjo 60 proc., mūsų namas patenka į mažiausiai šilumos Kaune ir Kauno rajone suvartojančių daugiabučių dešimtuką", – pasakojo šių daugiabučių gyventojus vienijančios bendrijos pirmininkas Edmundas Pocius. Už spalio mėnesio šildymą 60 kv. m buto šeimininkai čia mokėjo apie 10 litų, šilumos suvartojimas tokiam butui tesiekė 45 kWh.

Nedalyvaujant savivaldybės patvirtintoje energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programoje, šiais metais atlikta trijų daugiabučių namų (Jonučiuose, Raudondvaryje, Teleičiuose) renovacija. Kitais metais panašiomis sąlygomis Kauno rajone bus renovuoti penki daugiabučiai.