- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Drąsuoliai: su K.Uoka (kairėje) ir A.Patacku (stovi) ant bokšto viršaus buvo užkopęs ir Raimundas Bartusevičius.
-
Relikvija: E.Klumbys 30 metų saugojo trispalvę, plevėsavusią VDKM bokšte.
-
Šauklys: ugningais posmais į susirinkusiuosius kreipėsi aktorius ir poetas Kęstutis Genys.
-
Pagarbiai: Arkikatedroje bazilikoje pašventinta trispalvė buvo nešama per Senamiestį į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
-
Po 30 metų atsirado istorinė Kaunui trispalvė: kas ją išsaugojo?
-
Patikėta: atnešta iš Arkikatedros bazilikos vėliava buvo perduota į K.Uokos ir A.Patacko rankas.
-
Nuostabu: A.Pociūnas atsistojo prie bokšto toje pačioje vietoje su ta pačia tarpukario laikų vėliava, kurią laikė savo rankose prieš 30 metų.
1988 m. spalio 9-ąją ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) bokšto pirmą kartą Kaune oficialiai suplevėsavusi trispalvė po 30 metų iškilmingai buvo perduota Kauno miesto muziejui. Kas ją išsaugojo?
Pirmasis protestas
Istorinės sukakties išvakarėse smalsavome, kur dabar galėtų būti 1988 m. spalio 9-ąją ant VDKM bokšto plevėsavusi trispalvė? Juk nedaugelis žino, kad ji ten plazdėjo tik pusę paros. Kodėl? Atsakymų į šį ir kitus klausimus ieškojome VDKM, V.Sladkevičiaus muziejuje, vėliavą kėlusiųjų prisiminimuose. Vienas iš pastarųjų – 2015 m. miręs Algirdas Patackas. "Kauno diena" jį kalbino prieš penkerius metus apie Kauno Sąjūdį, atvedusį į minėtos trispalvės prieš 30 metų iškėlimą.
Anuomet A.Patackas save ir Kauno Sąjūdžio bendražygius vadino žmonėmis iš gatvės, kurie pakreipė Sąjūdį radikalesne linkme. Mat Sąjūdis Vilniuje, pasak A.Patacko, gimė kaip neaiški mutacija tarp valdžios nomenklatūros ir daugmaž sovietinės inteligentijos viršūnių, t.y. iš viršaus, o Kaune – iš apačios, savaime. Kauno Iniciatyvinė Sąjūdžio grupė (ISG) pirmąjį savo kovos krikštą gavo surengusi prie miesto Vykdomojo komiteto (dabar savivaldybė) mitingą, ginant vieną seniausių ir savičiausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje – Šv.Gertrūdos bažnyčią nuo K.Poželos komunistų partijos komiteto priestato statybos J.Gruodžio gatvės pusėje. Tas priestatas būtų paslėpęs bažnyčią nuo žmonių akių. Beje, šios kovos pradininke reikėtų laikyti garsiąją aktorę Rūtą Staliliūnaitę. Būtent šiame Kauno sąjūdininkų organizuotame mitinge pasirodė ir pirmosios trispalvės. Teigiama, kad jas iškėlė politkalinio Stasio Pancernos dukros. Čia pasirodė ir žaliaraiščiai, ryšėję žalius raiščius, kuriuose buvo pavaizduoti geltoni Gediminaičių stulpai.
Arkikatedroje bazilikoje pašventinta trispalvė buvo nešama per Senamiestį į Vytauto Didžiojo karo muziejų. (Edmundo Katino nuotr.)
Algirdo Patacko versija
Netrukus Kauno sąjūdžio taryba įpareigojo dabar amžinatilsį Kovo 11-osios akto signatarus A.Patacką ir Kazimierą Uoką (mirė 2016 m.) spalio 9-ąją iškelti trispalvę virš VDKM bokšto. Ši Kauno arkikatedroje bazilikoje pašventinta ir iškilmingai nešta per visą miestą vėliava sklandžiai pakilo stiebu virš muziejaus bokšto.
"Nuo bokšto viršaus matėsi visos Kauno centro gatvės, kurių šaligatvius užtvindė žmonės. Šio reginio niekada nepamiršiu", – yra sakęs A.Patackas. Žaliaraiščiai tris paras prieš numatytą vėliavos iškėlimą budėjo prie VDKM bokšto – baimintasi saugumiečių šunybių – juk galėjo, pavyzdžiui, užmūryti įėjimo į bokštą duris. Pasak A.Patacko, naktį sąjūdininkai nuėmė iškeltą pašventintą vėliavą (juos į bokštą įleido jaunas varpininkas Julius Vilnonis), surašė Kauno klinikų garaže (ten dirbo A.Patackas) šį veiksmą patvirtinantį protokolą ir kartu su vėliava nunešė saugoti kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Vietoje nuimtos vėliavos tą naktį bokšte suplevėsavo kita.
Pasiteiravus Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje apie minėtos vėliavos likimą, muziejaus vadovė Irena Petraitienė aiškino, kad tuo metu kardinolas – šis titulas jam buvo suteiktas esant Kaišiadorių vyskupu – bute dar negyveno. Mat V.Sladkevičius į butą M.Valančiaus gatvėje atsikėlė, kai pastatas buvo grąžintas Bažnyčiai. Vadinasi, gerokai vėliau. Tad kur buvo paslėpta vėliava?
Atnešta iš Arkikatedros bazilikos vėliava buvo perduota į K.Uokos ir A.Patacko rankas. (Patackų šeimos archyvo nuotr.)
Sunku vėliavą nešti
Paslaptis paaiškėjo užsukus į VDKM. Pasirodo, trumpai bokšte plevėsavusi trispalvė, nukabinta naktį, pateko į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno skyriaus Iniciatyvinės grupės nario, Kovo 11-osios akto signataro Egidijaus Klumbio rankas. Jis tą istorinę vėliavą saugojo 30 metų, o jos iškėlimo 30-mečio proga nutarė perduoti Kauno miesto muziejui. A.Patackas savo prisiminimuose greičiausiai supainiojo vėliavos ir Kovo 11-osios akto slėpimą kardinolo V.Sladkevičiaus bute. Kaip žinome, minėtą Aktą 1991 m. sausio 14-osios naktį kardinolui žiguliuku atgabeno Kazimieras Motieka ir Mečys Laurinkus. Dabar šis dokumentas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Įdomu, kad 1988 m spalio 9-ąją buvo iškelta ir ne viena tarpukarį menanti trispalvė. Vieną jų prie VDKM bokšto buvo iškėlęs anuomet ir dabar muziejuje dirbantis istorikas Arvydas Pociūnas. "Tą sodrių spalvų vėliava buvo tarp muziejaus eksponatų nuo 1953 m. Nežinau, kaip ji ten pateko, nes inventorinėje knygoje nėra tokio įrašo. Kai 1988 m. spalio 9-ąją buvo keliama vėliava VDKM bokšte, aš ir išėjau į mitingą su ta muziejuje saugota trispalve, pritvirtinta prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko kovinės vėliavos ąžuolinio koto. Kadangi mitingas vyko apie dvi valandas, o po to daug žmonių dar norėjo būti nufotografuoti prie mano atsineštos vėliavos, tai po visko aš gal tris dienas nejaučiau rankų – toks sunkus buvo tas vėliavos kotas. Beje, kai 1993 m. į Petrašiūnų kapines buvo perlaidoti iš JAV atvežti generolo Stasio Raštikio palaikai, šią vėliavą su tuo pačiu kotu nešęs puskarininkis po ceremonijos taip pat prisipažino, kaip jam buvo nelengva ją nešti. Gal būtent todėl, kad įvairiomis prasmėmis sunku vėliavą nešti, trispalvė tebeplevėsuoja Lietuvoje.
Komentaras
Simonas Jazavita
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas
Tikrai galima sakyti, kad 1988 m. spalio 9-oji – ypatinga data Kauno istorijoje. Būtent tą dieną po beveik pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos kauniečiai vėl iškėlė Lietuvos trispalvę. Ji, nors ir daug kartų pakeista nauja, plazda iki šiol. Priminsime, kad ankstesni panašūs drąsuolių bandymai iškelti Lietuvos trispalvę baigdavosi tremtimi į Sibirą ar kitomis bausmėmis. Tačiau ir 1988 m. rudenį dar niekas negalėjo būti tikras, kad prasidėjusio pertvarkos vajaus nesustabdys automatų papliūpos, nesutraiškys kerzinis okupanto batas. Todėl iškelti trispalvę buvo patikėta itin drąsiems žmonėms – būsimiems Kovo 11-osios akto signatarams Algirdui Patackui ir Kazimierui Uokai. Šiomis dienomis ta istorinė trispalvė sugrįš į Kauną.
Šia proga Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje vakar Kovo 11-osios akto signataras, Kauno sąjūdininkas Egidijus Klumbys per iškilmingą ceremoniją perdavė prieš 30 metų VDKM bokšte iškeltą trispalvę muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Jurgitai Adomaitienei. Ši vėliava – simbolis laisvo Kauno, kuriame nuo senovės pulsuoja rezistencinė dvasia, o rotušėje įvykęs renginys – tai pagerbimas kovojusiųjų ir siekusiųjų, kad ši trispalvė drąsiai ir ramiai plevėsuotų danguje. Renginyje buvo parodyta operatoriaus Leono Glinskio įamžinta vaizdo medžiaga iš šios trispalvės iškėlimo mitingo prieš 30 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikos savo pacientams pradėjo teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika – viena pirmųjų įstaigų, pradėjusių teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose savo klinikos pacientams: neįgaliems vaikams, pacientams su specialiaisiais ar nuolatinės slaugos poreikiais bei žm...
-
Tarnybos potvyniui pasirengusios: Neryje laužomi ledai, pasiruošta evakuacijai3
Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais. ...
-
Dėl kilnaus tikslo Kauno Kristaus Priskėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis9
Vasario 28-ąją, sekmadienį, 18 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis. ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – M. Špokas: apie galimą Šaro pagalbą D. Maskoliūnui1
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. ...
-
Medikai apie būdus, kaip susidoroti su stresu ir įtampa: svarbiausia – palaikymas ir humoro jausmas1
Į Lietuvą prieš metus įžengęs koronavirusas atnešė permainų į visų gyvenimus, tačiau labiausiai COVID-19 pakeitė priešakinėse fronto linijose stovinčių medikų kasdienybę. Nuolatinis skubėjimas, pagalbos laukiantys nukent...
-
Darbą pradeda didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje – Kauno ledo rūmai (vaizdo įrašas)15
Didinant kauniečių skiepijimo nuo koronaviruso apimtis, Kaunas atidaro antrąjį vakcinavimo centrą. Skiepijimo eilės sulaukę miestiečiai jau kviečiami į naujus ledo rūmus. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnau...
-
Ant tirpstančio ledo vaikštinėjantys vaikai į kauniečio perspėjimus numojo ranka4
Termometrų stulpeliams šoktelėjus gerokai aukščiau nulio nerimą kelia vis dar užšalę, tačiau jau pradėję tirpti vandens telkiniai. Specialistai įspėja, kad tokie pasivaikščiojimai ant tirpstančio ledo gali baigtis skaud...
-
Šančiuose pajudėjusios dangoraižių statybos vienus piktina, kitus – džiugina107
A.Juozapavičiaus prospekte burzgia sunkioji technika. Šioje vietoje, prie Nemuno, iškils pirmieji Šančių dangoraižiai. ...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis3
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...
-
Aplinką gražinantys gyventojai sulauks Kauno rajono savivaldybės paramos1
Kauno rajono savivaldybė padės gyventojams įgyvendinti viešąsias erdves galinčias pagražinti idėjas. ...