Pirmoji nepriklausomybės karta jau stebina pasiekimais

1990 m. nuo kovo 11 iki gruodžio 31 d. Kauno rajone gimė ... kūdikiai. Šiandien, kaip ir šalies nepriklausomybė, jie jau trisdešimtmečiai arba dar švęs savo jubiliejų. Pirmoji pakaunės nepriklausomybės karta jau stebina savo pasiekimais.

Dviguba šventė

Raimundas Saliklis, antroji Ringauduose gyvenančių Saliklių atžala, pasaulį išvydo būtent tą dieną, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. "Kovo 11-oji tiek Raimundui, tiek mums, buvo ir visada bus dviguba šventė. Labai smagu ir jaudina tai, kad sūnus gimė būtent šią dieną", – sakė mama Jolanta Saliklienė.

Apie tai, kad pasirašytas Aktas, moteris sužinojo tą pačią dieną, netgi – akimirką. "Tuo metu ligoninėse dar buvo radijo taškai, ir gydytojai, ir pacientės palatose girdėjo, kad jau esame laisvi ir gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Džiaugsmas sklido per visą ligoninę, tačiau iš karto po gimdymo buvo sunku suvokti tos akimirkos didingumą ir svarbą", – prisipažino moteris.

Raimundas gimė ryte, 10.15 val., svėrė 2 650 g, buvo 51 cm ūgio ir labai gyvybingas. Po dviejų dienų laiminga mama su naujagimiu buvo išleista į namus. J.Saliklienės žodžiais, dėl ypatingos gimimo dienos sūnus visada buvo šiek tiek išskirtinis ne tik mokykloje. Per vienuoliktąjį gimtadienį jis buvo pakviestas į Seimo rūmus, kartu su kitais šią dieną gimusiais vaikais turėjo galimybę pabendrauti su pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentu Algirdu Brazausku ir prezidentu Valdu Adamkumi. "Jis vis pavarto tąkart dovanų gautą knygą, tas renginys ir susitikimai atmintyje išliks visam gyvenimui", – įsitikinusi Jolanta.

Paprastai dvigubą šventę Raimundas švenčia šeimos rate, ne tik su tėveliais, vyresne seserimi, bet ir seneliais. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos absolventas baigė Kauno kolegijoje automobilių remonto specialybę ir šiuo metu dirba Vokietijoje. "Pirmą kartą švęsime ne namuose. Kaip tik kraunamės lagaminus ir skrisime į Maltą, juk gimtadienis – neeilinis, jubiliejus", – sakė J.Saliklienė.

Džiaugiasi ir didžiuojasi

Ne tik R.Saliklis, bet ir kiti jauni žmonės, gimę pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, tuo džiaugiasi ir didžiuojasi. "Esu labai laimingas gimęs nepriklausomoje Lietuvoje. Tai, kad mūsų piliečiai iškovojo laisvę, yra tikras stebuklas. Klausant ar skaitant žmonių istorijas, kurie išgyveno tremtis, persekiojimus ar įkalinimus, šiurpsta oda. Man labai liūdna, kad žmonėms teko gyventi tokiais sunkiais ir negailestingais laikais. Laikais, kai visko trūko ir viskas buvo taip suvaržyta. O štai mes, nepriklausomos Lietuvos vaikai, galime kurti savo gyvenimą taip, kaip norime ir mums atrodo geriausia. Niekas mums nenurodinėja, kaip tai daryti, ir niekas mums nekliudo. Sprendimus galime priimti savarankiškai, ir aš tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi", – tvirtino Lrytas.lt Verslo ir auto redaktorius Vytenis Radžiūnas.

V. Radžiūnas / Asmeninio albumo nuotr.

Vytenis, kaip ir Raimundas, mokėsi Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje. Jis prisimena, kad vaikystėje tėvai visuomet vesdavosi į Kovo 11-osios minėjimus ir renginius Kaune, pagrindinėse aikštėse. Tačiau ryškiausi šios svarbios dienos minėjimai išliko iš mokyklinių laikų. "Lenkiu galvą prieš istorijos mokytojas Loretą Šimkienę ir Ramutę Škarnienę, kurios taip pat skiepijo meilę tėvynei ir atidų rūpestį Lietuva. Šią dieną per pamokas mokykloje su mokytojais ir klasiokais visuomet kalbėdavome apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą", - prisiminė V.Radžiūnas.

"Simboliška, kad gimiau pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais. Manau, kad man, kaip ir kitiems, atsivėrė didesnės galimybės. Tiek mokytis, tiek siekti to, ko aš norėjau. Man pavyko įgyvendinti savo svajonę – įstoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), pasirinkti norimą specialybę ir baigti studijas", – sakė medike tapusi Agnė Polonskaitė.

LSMU Medicinos fakultete baigusi geriatrijos rezidentūrą Agnė šiuo metu dirba Kauno klinikinėje ligoninėje geriatrijos skyriuje gydytoja geriatre. Vilkijos gimnazijos absolventei taip pat labiausia įsiminė Kovo 11-osios minėjimai mokykloje. Ne tik pradinėse klasėse, kai programose dainuodavo, bet ir vėliau, kai tapo skaute. "Rengdavome žygius, aplankydavome istorines Vilkijos vietas, dalyvaudavome šv. Mišiose", – prisiminimais dalijosi A.Polonskaitė.

Kita Vilkijos gimnazijos absolventė Marija Rudzevičiūtė-Zelenkauskė – žurnalistikos ir komunikacijos specialistė, sukaupusi patirties dirbdama naujienų reportere radijuje ir televizijoje. Šiuo metu Marija yra lietuvių jaunimo bendruomenės Švedijoje komunikacijos koordinatorė ir tobulinasi įvairiuose komunikacijos projektuose.

Baiminasi, kad laisvėjimo procesas nevirstų kartos identiteto krize

Žinomo dailininko Antano Obcarsko sūnus Antanas taip pat gimė istoriniais 1990-aisiais.

A. Obcarskas / D. Matvejevo nuotr.

"Simboliška ir svarbu, nes praėjus 30 metų matome, kur atsibudo??? tie trisdešimtmečiai, kurie tuo metu kovojo už nepriklausomybę. Kokią nepriklausomą Lietuvą jie matė? Kokia ji tapo? Laisvi netampame per vieną dieną. Akivaizdu, tai yra visos tautos mentaliteto trauminė patirtis, kurios padariniai jaučiasi ir šiandien. Dabar neliko nieko, su kuo galėtume kovoti, galbūt tik vieniems su kitais ir savimi. Pažvelgus į Lietuvą, kurią prisimenu prieš 15 metų, ir dabartį – milžiniškais žingsniais vaduojamės nuo provincialaus uždarumo, o svarbiausia – įgyjame naujos, civilizuotos savivertės. Manau, tokiai mažai tautai, kaip mūsų, tai yra svarbiausia. Aš tuo džiaugiuosi. Gal kada nors šis ilgametis laisvėjimo procesas virs mano kartos identiteto krize? Negaliu nuspėti", – samprotavo Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos auklėtinis.

A.Obcarskas tapo teatro režisieriumi, savo amato jis mokėsi Vilniaus nacionaliniame dramos teatre, o vėliau ir pas režisierių Eimuntą Nekrošių. Antanas yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro režisierius ir prodiuseris, spektaklio "Voicekas", už kurį buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui, koncepcijos autorius ir režisierius.

Garliaviškis įsitikinęs, kad tai, jog gimė nepriklausomoje Lietuvoje, jam suteikė daugiau galimybių.

"Nuo mažens keliauju, turiu aibes kolegų užsienyje. Net ir dabar, atsakinėdamas į jūsų klausimus, esu Suomijoje, režisuoju spektaklį Helsinkio teatro akademijoje", – Kovo 11-osios išvakarėse kalbėjo pašnekovas.

Pasiekimai – pačiose įvairiausiose srityse

Kitas garliaviškis Vytenis Vitkauskas iš dalies pasekė tėčio pėdomis. Dabartinis Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas 1992–1995 m. buvo Kauno rajono tarybos pirmininku. Vytenis, įgijęs teisės magistro laipsnį, praėjusią kadenciją buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos nariu, tarybos Kolegijos ir įvairių komisijų nariu, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininku. 2019 m. jis vėl tapo savivaldybės tarybos nariu. V.Vitkauskas savo veiklą sieja su jaunimu ir jaunimo politika, aktyviai dalyvauja Garliavos bei viso rajono visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.

Nuo mažens keliauju, turiu aibes kolegų užsienyje. Net ir dabar atsakinėdamas į jūsų klausimus, esu Suomijoje, režisuoju spektaklį Helsinkio teatro akademijoje.

Tais pačiais metais gimusi ir tą pačią gimnaziją baigusi Vida Strasevičiūtė tapo stiliste, yra viena iš projekto "Upcycled by LT" įkūrėjų. Kostiumo dizainerė Vida kartu su menininke Lina Žvirblyte sukūrė tvarų produktą – moduliuojamą paltą, kuris buvo įvertintas tarptautinės komisijos.

Gabrielė Kazakauskaitė (dabar Benevičienė) – taip pat yra Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos absolventė. Ji – Kauno rajono "Božolė" choro dalyvė, TV šou "Finalo ketvertas" antros vietos laimėtoja. O štai Paulius Kovalenka iš Domeikavos – žinomas lietuvių tautinės muzikos atlikėjas. Šiuo metu Pauliaus balsą galima išgirsti Vilniaus folkloro ansamblyje "Ratilai", Lietuvos televizijos laidose, folkloro festivaliuose, gastrolėse po Lietuvą ir Europos šalis. Dagna Kondratavičiūtė iš Vandžiogalos tapo profesionalia dainininke, aktore, dainų kūrėja, išsiskiriančia savo vokaliniais gebėjimais atlikti įvairaus stiliaus kūrinius. Dainininkės biografijoje yra daugelio tarptautinių konkursų laimėjimai, du prezidento V.Adamkaus apdovanojimai, muzikinio projekto "Lietuvos balsas" trečia vieta ir pasirodymai su žymiais Lietuvos dainininkais.

Dagnos bendraklasis iš Vandžiogalos vidurinės mokyklos Ovidijus Gudaitis įgijo reabilitacijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir dirba su pacientais, turinčiais įvairių kardiologinių bei neurologinių sutrikimų. Jonata Pauraitė-Raudonė įgijo vadybos ir verslo administravimo bei agronomijos bakalauro laipsnius, agronomijos magistro laipsnį. Šiuo metu kartu su vyru stengiasi plėsti ūkį, kuo labiau jį modernizuoti. Ovidijaus ir Dagnos klasiokė Vilniuje atidarė savo gėlių prekybos zonas ir čia realizuoja užaugintą produkciją.

1990 m. gimęs Edgaras Raižys (Ežerėlio vidurinė mokykla) taip pat jau spėjo tapti sėkmingai dirbančiu ūkininku. Kauno rajono vardą garsina ir Edvinas Kriūnas (Neveronių gimnazija). Buvęs Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės narys, iškovojęs aukso medalius kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, Pasaulio čempionate, Europos čempionate, dabar yra Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas. E.Raižys – mišrių kovos menų meistras, tarptautinių turnyrų dalyvis ir čempionas, Lietuvos viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio konvojavimo kuopos puskarininkis, atstovaujantis Kauno klubui "Otso Gym".

Būtų galima vardyti dar dešimtis pavardžių žmonių, spėjusių nemažai pasiekti per 30 gyvenimo metų. Akivaizdu, kad pirmoji pakaunėje gimusi nepriklausomybės karta yra išties šauni!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ona

Ona portretas
Nūdienos fone smagu rasti ir skaityti pozityvą.

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
BRAVO!!!!!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių