Prieš Kūčias žuvį nusipirkusi kaunietė nustėro etiketėje pamačiusi užrašą: "Vartojimas gali turėti neigiamos įtakos virškinamajam traktui." Valgyti brangią žuvį ar ne? Maisto priežiūros institucijos atstovai ramina: žuvys tikrai valgomos – svarbu jausti saiką.

Siurprizas prieš šventes

Rusnės karštai rūkytos geltondryžės riebžuvės, kurios kaina 45 litai už kilogramą, Kūčioms nusipirkusi kaunietė Vaiva liko it musę kandusi. Parėjusi namo ji žvilgtelėjo į etiketę, priklijuotą ant maišelio. Čia buvo nurodyta sudėtis, tai yra, lotyniškas žuvies pavadinimas ir prieskoniai. Po to – sakinys: "Vartojimas gali turėti neigiamos įtakos virškinamajam traktui."

Pastarasis ir sukėlė moteriai nerimą. Kuo žuvis blogesnė už aliejų ar lašinius, ant kurių tokio užrašo nėra? Brangią žuvį šeima vis dėlto vartojo, tik labai atsargiai, po nedidelį gabalėlį. Laimė, nieko bloga nenutiko. Liko tik nerimas: ar daug maisto produktų yra paženklinti tokiais nepastebimais įspėjimais ir kuo jie pagrįsti – gal apskritai produktų su tokiais užrašais reikia vengti?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Mantas Staškevičius paaiškino, kad toks perspėjantis užrašas privalomas tik ant kai kurių žuvininkystės produktų.

Pasak jo, tokį žuvininkystės produktų ženklinimą reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos. Jis nurodo, kad gyvatinės skumbrės, taukinės skumbrės ir geltondryžės riebžuvės rinkai gali būti tiekiamos tik atitinkamai paženklintos. Tai yra, nurodant, kad vartojimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.

"Šiose žuvyse yra daug riebalų, kurie gali neigiamai veikti sveikatą. Pavyzdžiui, sukelti viduriavimą, alergines reakcijas. Todėl tokias žuvis reikėtų vartoti labai saikingai", – komentavo M.Staškevičius. Perspėjimų dėl poveikio sveikatai ant kitų riebių maisto produktų nėra, mat minėtose žuvyse riebalai, pasak specialisto, yra kitokie.

Žuvis sukėlė alergiją

M.Staškevičius informavo, kad pernai gruodį prieš šventes visoje Lietuvoje buvo atlikta daugiau kaip 190 tikslinių žuvininkystės produkcijos patikrinimų. Apsilankyta prekybos centruose, turgavietėse, didmeninės prekybos taškuose ir aptikta smulkių pažeidimų. "Vienur nebuvo nurodytas mokslinis, kitur – lotyniškas žuvies pavadinimas, kai kur nenurodyta kilmės šalis", – vardijo pašnekovas.

Dar 2008 m. VMVT gavo du vartotojų skundus dėl alerginių reakcijų pasireiškimo, suvartojus marinuotus riebžuvės kepsnius, pagamintus vienoje Klaipėdos bendrovėje. Vienas šių vartotojų išreiškė abejonę pjausnių kokybe, nors tinkamumo vartoti terminas buvo dar nepasibaigęs.

Žmogaus teigimu, netrukus po valgymo prasidėjo viduriavimas ir odos alerginė reakcija – stipriai paraudo veidas, krūtinė, rankos. Be to, alergijos požymiai pasireiškė iš karto dviem žmonėms.

Kitas vartotojas savo pranešime informavo, kad prekybos centre per akciją pirko marinuotus riebžuvės kepsnius vakuuminėse pakuotėse, paruoštus kepti ant grotelių. Juos valgė 5 asmenys. Praėjus 15–20 min., visiems pasireiškė ūmi alerginė reakcija – nukrito kraujospūdis, pradėjo niežėti kūną, išmušė raudonis. Viena žuvų kepsnį valgiusi moteris buvo išvežta į ligoninę.

Tada VMVT atliko patikrinimą žuvis paruošusioje uostamiesčio įmonėje. Nustatyta, kad tiekėjo žuvų krovinio važtaraščiuose nebuvo nurodytas tinkamumo vartoti terminas, ši informacija buvo nurodyta tik produktų ženklinimo etiketėse. Įmonėje pagamintose naujose ženklinimo etiketėse informacija apie galimą neigiamą riebžuvės poveikį virškinimui buvo pateikta, tačiau etiketėse nebuvo nurodytas žuvies lotyniškas pavadinimas (Lepidocybium flavobrunneum), kaip to reikalauja Europos Komisijos reglamentas Nr. 20074/2005.

Italai ir japonai nevalgo

VMVT primena, kad, vartotojams perkant žuvis ir jų produktus, būtina atkreipti dėmesį į jų ženklinimą. Riebžuves rekomenduojama naudoti mažesniais kiekiais, kaip delikatesus. Be to, šias žuvis reikia gerai išvirti ar iškepti, nes tinkamas terminis apdorojimas panaikina neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Lietuvos gamtos fondas skelbia, kad geltondryžė riebžuvė (Lepidocybium flavobrunneum) ne veltui yra vadinama riebžuve. Ji nesugeba suskaidyti vaško esterių – gempylotoksinų, kurių gausu šių žuvų mityboje. Jie kaupiasi raumenyse ir sudaro 14 – 25 proc. žuvies svorio.

"Labai dažnai visame pasaulyje ji yra painiojama su taukine skumbre (Ruvettus pretiosus), kurios mėsa akivaizdžiai nusileidžia riebžuvės mėsai. Žmonėms, turintiems silpną virškinimo sistemą, nepatartina valgyti riebžuvės. Dėl sukeliamų virškinimo negalavimų prekyba riebžuve uždrausta Italijoje ir Japonijoje", – skelbia Lietuvos gamtos fondas. Be to, ši įstaiga pataria nepirkti šių žuvų dar ir dėl to, kad jos ištekliai yra pergaudyti, dėl to ji gali išnykti.

Pasak M.Staškevičiaus, norint pirkti būtent lietuviškas žuvis – reikia rinktis mūsų šalies tvenkiniuose užaugintas žuvis. "Nacionalinė Lietuvos žuvis – karpis", – juokavo M.Staškevičius. Pasak jo, iš Baltijos jūros lietuviai žvejai šios produkcijos pateikia labai nedaug, daugiausia parduotuvių šaldytuvuose parduodamos importinės jūrinės žuvys.

Etiketėje – ypatinga informacija

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. keičiasi maisto produktų ženklinimas.

Bus privaloma nurodyti visas alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu.

Privaloma pateikti maistingumo deklaraciją, nurodant energinę vertę, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų, druskos kiekius, taip pat mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų, vitaminų ar mineralinių medžiagų, kurių kiekiai yra dideli.

Visos dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu esančios sudedamosios dalys aiškiai nurodomos sudedamųjų dalių sąraše. Po tokių sudedamųjų dalių skliausteliuose nurodomas žodis "nano".
Alergenai turi būti nurodomi sudedamųjų medžiagų sąraše kartu aiškiai pateikiant nuorodą į medžiagos arba produkto pavadinimą. Medžiagos arba produkto pavadinimas pabrėžiamas pateikiant jį taip, kad jis aiškiai išsiskirtų iš kitų sąrašo sudedamųjų dalių. Pavyzdžiui, pasirenkant kitą šriftą, stilių arba fono spalvą.

Šaltinis: VMVT