Identifikavo bėdas

Prieš keletą metų iš saugaus eismo specialistų sudaryta darbo grupė atliko Kauno miesto pėsčiųjų perėjų patikrinimą ir pateikė rekomendacijas savivaldybei. Rekomenduojamomis pertvarkyti buvo pripažintos dvylika perėjų. Analizuojant pavojus, kone visose perėjose kaip vienas didžiausių trūkumų išskirtas faktas, kad pėstiesiems iki saugios salelės tenka kirsti daug eismo juostų – nuo trijų iki penkių. Neretai einant nereguliuojama pėsčiųjų perėja pėsčiajam tekdavo kirsti mažiausiai šešias eismo juostas, o transporto eismas šiose vietose buvo gana intensyvus, todėl, pasak specialistų, pėstiesiems kildavo itin didelis pavojus.

Probleminėmis buvo pripažintos šios perėjos: ties Kovo 11–osios g. 116–118 namais, pėsčiųjų perėja ties Savanorių pr. 366, 390, 435A namais. Visos šios perėjos buvo rekomenduojamos perdaryti į reguliuojamas, o vieną jų naikinti nukreipiant pėsčiųjų srautą per kitas perėjas. Rekonstruotinomis buvo pripažintos ir pėsčiųjų perėja prie Taikos pr. 74 ir 77, prie Simono Daukanto progimnazijos.

Didelė perėjų koncentracija, kurias nuo reguliuojamų pėsčiųjų perėjų skyrė 100 m nesiekiantys atstumai, buvo ir kitose Taikos prospekto vietose ties 43, 54 namais. Rekomenduota jas naikinti, pėsčiųjų srautus nukreipiant per reguliuojamą perėją, o žmonių galimybes išeiti į gatvę anksčiau perėjų buvusiose vietose riboti apsauginėmis tvorelėmis. Dar po vieną nesaugią perėją specialistai aptiko ir Nuokalnės gatvėje, Žemaičių plente, Baltų prospekto ir Žemaičių plento sankryžoje bei Tvirtovės alėjoje ties Kauno technikos kolegija.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras tvirtino, kad dėmesys skiriamas ne tik šioms, probleminėmis pripažintoms pėsčiųjų perėjoms. "Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Kelių ir transporto tyrimo institutu, kurio specialistai yra identifikavę apie 80 probleminių eismo saugumo požiūriu taškų, juos ir stengiamės likviduoti", – tvirtino specialistas.

Reikalauja didelių investicijų

Visos dvylika pėsčiųjų perėjų, kurias nesaugiomis eismo dalyviams pripažino eismo saugumo specialistai, tapo saugesnės. Vienose viskas padaryta taip, kaip rekomendavo speciali komisija, kitose saugumą stengtasi padidinti bent minimaliomis priemonėmis.

Problemiškiausia pėsčiųjų perėja yra Nuokalnės gatvėje. Joje pėstieji juda iš Žaliakalnio į Kauno klinikas. Pėsčiųjų srautas čia nėra didelis, tačiau jis stabilus. P.Keras sakė, kad saugiausia šioje vietoje būtų įrengti skirtingų lygių pėsčiųjų perėją, tačiau tokia inžinerinė priemonė pareikalautų nemažų finansinių išteklių, tad kol kas viską pamėginta išspręsti įrengus perėjos apšvietimą, naujus kelio ženklus ir saugumo saleles pėstiesiems. "Naikinti šios pėsčiųjų perėjos neketiname, nes žmonių srautas čia visuomet yra, o iš praktikos esame pastebėję, kad nepasiūlius žmonėms alternatyvos, kaip saugiau kirsti gatvę, jie eitų buvusia senąja perėja, taip keldami pavojų sau", – kalbėjo pašnekovas.

Sunkūs sprendimai laukia ir dėl pėsčiųjų perėjos Baltų prospekto ir Žemaičių plento sankryžoje. Kad pėsčiųjų perėja atitiktų visus saugumo reikalavimus, reikėtų rekonstruoti visą važiuojamąją dalį. Komisijos specialistai šioje vietoje rekomendavo mažinti eismo juostų skaičių tarp sankryžų ir įrengti šviesoforinį transporto srautų ir pėsčiųjų eismo valdymą, tačiau kol kas panaudotos tik būtiniausios eismo saugumo priemonės, o ateityje laukia rimtesnė šios sankryžos pertvarka.

Nematyta naujovė

Didžiausia ir rimčiausia rekonstrukcija laukia pėsčiųjų perėjos Kovos 11–osios gatvėje. Pasak P.Kero, visos šioje gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos yra pripažintos juodosiomis dėmėmis, tad jau rudenį tikimasi jas pertvarkyti pagal naujausias rekomendacijas.

"Remdamiesi norvegų patirtimi esame parengę šios gatvės perėjų atnaujinimo projektą, dabar vykdomos visos reikiamos procedūros ir jau rudenį šią gatvę kertantys pėstieji pastebės pasikeitimus", – pasakojo savivaldybės atstovas. Visos dešimt perėjų Kovo 11-osios gatvėje bus paverstos išmaniosiomis – prie gatvės priartėjus pėsčiajam, sureaguos specialūs davikliai, kurie duos signalą ir įsijungs LED sistema, kuri perspės vairuotojus. Raudonos spalvos davikliai bus įrengti ant pėsčiųjų perėjų dangos bei kelio ženklų. Žmogui priartėjus prie perėjos, sureaguos specialūs davikliai, kurie pasiųs signalą LED sistemai, perspėjančiai vairuotojus. Šiose perėjose bus įrengtas kryptinis apšvietimas, kuris pagerins matomumą tiek patiems pėstiesiems, tiek ir vairuotojams. Šie sprendimai kainuos apie 80 tūkst. eurų.

Daug dėmesio skirta ir perėjoms Taikos prospekte. "Stengiamės, kad vairuotojai Taikos prospektu iki pat Tvirtovės alėjos važiuotų kuo sklandžiau, tad nereguliuojamos perėjos panaikintos, nes jos sutrikdytų koordinuojamą eismą", – pasakojo P.Keras. Šiuo metu jau sutvarkyta gatvės atkarpa nuo Kovo 11-osios ir Birželio 23-iosios gatvių, dabar darbai vyksta nuo pastarosios gatvės iki Savanorių prospekto. Netrukus papildoma juosta pasuktii turėtų atsirasti Birželio 23-iosios gatvėje, kad būtų išvengta spūsčių.

"Ypač daug dėmesio skyrėme pėsčių perėjos šalia Simono Daukanto progimnazijos rekonstrukcijai. Šioje gana trumpoje kelio atkarpoje buvo daug nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, todėl jos buvo panaikintos, o kelio infrastruktūra įrengta taip, kad žmonių srautai būtų nukreipti iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos", – tvirtino pokalbininkas.

Kaskart naikinant pėsčiųjų perėją įrengiamos apsauginės tvorelės, kad žmonėms, anksčiau besinaudojusiems perėja, nekiltų pagundų laikytis senų savo įpročių.

Sankryžose – sunkiausia

Daugiau reguliuojamų perėjų turėtų atsirasti ir Savanorių prospekte. Ties 366 ir 390 namais įrengus reguliuojamas pėsčiųjų perėjas, bus atsisakyta perėjos ties 435A namu. "Tikimės, kad per šiuos metus juodųjų dėmių skaičių Kauno mieste nuo 80 pavyks sumažinti ketvirtadaliu, o gal ir daugiau", – apie laukiamus šiuo metu vykdomų darbų rezultatus kalbėjo P.Keras.

Dėmesio sulaukia ne tik pėsčiųjų perėjos, bet ir avaringos sankryžos. Šviesoforai įrengti M.K.Čiurlionio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto bei Maironio gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžose.

Pasak Kelių ir transporto tyrimų instituto Saugaus eismo skyriaus vedėjo Mindaugo Katkaus, išspręsti pėsčiųjų saugumo problemas kelyje yra gerokai lengviau nei kylančias sankryžose. Specialisto teigimu, didėjant automobilių srautui, tačiau nesikeičiant sankryžų pralaidumui, didėja konfliktinių taškų, vietų, kuriose gali įvykti eismo įvykiai, skaičius. "Yra vos keletas būdų, kaip galima mažinti avaringumą sankryžose, – turi būti aiškus, abejonių nekeliantis ženklinimas, taip pat padeda ir įrangos atnaujinimas. Tenka svarstyti ir eismo pakeitimo sprendimus. Pavyzdžiui, tam tikrose sankryžose reikia atsisakyti posūkių į kairę arba tam reikalinga papildoma šviesoforo sekcija", – sakė dienraščio pašnekovas.