„Parako“ sandėlyje – nenutrūkstama apkasų žvakių gamyba

Aukštuosiuose Šančiuose esančiame „Parako“ sandėlyje nuolat vyksta apkasų žvakių gamyba. Paruošus didelį kiekį tokių žvakių, jos siunčiamos į karo frontą Ukrainoje. Kauniečiai ne vieną mėnesį nepailsta tokias žvakes gaminti ir taip padėti ukrainiečiams.

Tūkstančiai vienetų

Apkasų žvakių gamybos procesu besirūpinanti ponia Tatjana „Kauno dienai“ pasakojo, kad žmonės į Kristaus prisikėlimo bažnyčią nuolat neša metalines skardines, žvakių bei parafino likučius. Taip pat ten ruošiamos paruoštukės, kurios užpildo skardines, o „Parake“ tada viskas apliejama išlydytu vašku, supakuojama ir siunčiama į frontą.

„Čia „Parake“ žvakes lieti pradėjome nuo gruodžio pradžios. Susitinkame vieną dvi dienas per savaitę, nes yra daug paruošiamojo darbo. Kai susikaupia skardinių ir vaško, tad mes čia susirenkame viską užbaigti. Šiose patalpose labai patogu dirbti, nes yra gera ventiliacija, turime ir kelias krosnis, kuriose lydome vašką, tad darbas tikrai nesustoja“, – kalbėjo žvakių gamybos darbų organizatorė.

Į „Paraką“ ateina dešimtys savanorių. Kai kurie čia žvakes lieja jau kelis mėnesius. Kartais ateina naujų žmonių padėti. Ponia Tatjana skaičiavo, kad per dieną savanoriai pajėgūs pagaminti apie 3 tūkst. apkasų žvakių, o į frontą jau išsiųsta arba laukia išsiuntimo daugiau nei 31 tūkst. vienetų.

„Kiekiai priklauso nuo išsilydyto vaško, kiek jo turime, tiek supilstome. Jau turime įgūdžių, žinome ir temperatūrą, ir kaip viską padaryti, tai darbai einasi sparčiau“, – teigė Tatjana.

Tokios žvakės ypač pasiteisino fronte, nes ilgai dega, ant didesnių galima ir valgyti pasišildyti, todėl jos ypač norimos.

Viskas už auką

Kauniečiai ištisai neša švarias skardines nuo konservų, gyvūnų ėdalo, kavos ir pan. Jos specialiai paruošiamos. Tada vyniojamas kartonas, galiausiai – užpilamas karštas vaškas. Visos priemonės yra suneštos žmonių. Tiesa, atsiranda ir tokių, kurie nuperka parafino ir paaukoja, tada galima daugiau žvakių pagaminti.

Mes daugiausia naudojame vašką iš panaudotų žvakių, jų likučių, dalį gauname iš bitininkų.

„Mes daugiausia naudojame vašką iš panaudotų žvakių, jų likučių, dalį gauname iš bitininkų“, – sakė apkasų žvakių gamintojai.

Užpylus skardines karštu vašku, tenka šiek tiek palaukti, kol jis pravės. Tada rankų darbo žvakės pakuojamos į dėžes. Darbų organizatoriai tikino, kad jau turi patirties, kaip viską supakuoti, jog žvakės užimtų kuo mažiau vietos. Tada žvakes paima įvairių fondų atstovai ir veža į Ukrainą.

„Kartais būna labai daug vienu metu žvakių paima, kitą kartą mažiau. Ima tiek, kiek paprastai telpa į automobilį. Viskas priklauso, kiek turi vietos. Vienas didesnių vežimų buvo apie Kalėdas, kai vienu metu iš mūsų paėmė apie 6 tūkst. vienetų“, – pasakojo ponia Tatjana.

Paklausus, kodėl ji tebetęsia šiuos darbus bei ar dar nepavargo, moteris patikino, kad sustoti nėra kada.

„Aš geriau jaučiuosi, kai žinau, jog padariau viską, ką galėjau padaryti. Būna ir nuovargio, tada kolektyvas kiek pavaduoja, nes jau ir patys žino, kaip viską reikia daryti. „Parake“ jau yra tam tikras žvakių liejimo fabrikėlis. Čia dirbantys žmonės žino ir tvarką, ir kur kas turi būti padaryta ar padėta“, – nurodė padėti Ukrainai nepailstanti moteris.

„Parako“ valdytoja Vida Bliumkienė pasidžiaugė, kad ši kultūros ir renginių vieta puikiai pasitarnauja ir apkasų žvakių gamybai. „Savo renginiais užsiauginome didelę auditoriją, tad dabar galime plačiai skleisti žinią, kokie darbai vyksta „Parako“ sandėlyje bei kokios pagalbos reikia.  Dabar atsitiko tokia netikėta „Parako“ istorijos sėkmė“, – sakė V. Bliumkienė.

Žvakių likučiai – net iš kapų

„Parako“ sandėlyje sutikome ir iš Garliavos su kaimynais atvykusią 89 metų ponią Reginą. Ji plėšė kiaušinių dėklus ir taip pat prisidėjo prie apkasų žvakių gamybos. Paklausus, kodėl tai daro, moteris net susigraudino, mat kasdien per televiziją matomi vaizdai iš Ukrainos labai sukrečia.

Moteris pasakojo, kad apkasų žvakėms reikalingą parafiną, ji rinko net iš kapų žvakių likučių. Jos dukra nuvyko į kapus, nuo konteinerių surinko išdegusias žvakes, stiklines žvakides, o ponia Regina iš jų įvairiais būdais išėmė neišdegusio vaško likučius.

„Viską atrandi, kaip patogiau. Tai su ilgu peiliu skaldžiau, tai šildžiau, bet tada labai šonai apsivelia. Galiausiai atradau būdą, kad reikia truputį dugną pakaitinti, parafinas tada atšoka nuo stiklo ir jį lengva išimti. Tada dar nuėjau į bažnyčią, ten klebonas surinko žvakių liekanas. Visus tuos parafino likučius atvežėm čia“, – pasakojo senjorė.

Padeda ir ukrainiečiai

Apkasų žvakių liejimo procese dalyvauja ne tik gausus kauniečių būrys, bet ir ukrainiečiai. Kelios nuo karo žiaurumų pabėgusios moterys iš arbatinių į skardines kaip tik pylė karštą vašką, vyrai laukė, kol bus paruošta siunta ir jie galės vežti į Ukrainą.

Štai Sergejus į Lietuvą dar prieš karą atvyko dirbti. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, vyras ieškojo būdų, kaip gali prisidėti ir palaikyti kariaujančią savo tautą, todėl pradėjo vežti įvairią humanitarinę pagalbą bei „Parako“ sandėlyje liejamas žvakes.

„Mes neturime jokio fondo, tiesiog patys prisidedame. Šiai dienai į frontą esame nuvežę penkis automobilius. Žvakes į Ukrainą vežame kelis kartus į mėnesį. Vienas žmogus kai išvažiuoja ir grįžta užtrunka apie dvi savaites. Tada čia vėl pakraunam, ir vėl į frontą“, – kalbėjo Sergejus iš Vinicos.

Kaip galima prisidėti?

Norintys prisidėti prie apkasų žvakių gamybos, tai gali padaryti keliais būdais. Pirmiausia, reikia medžiagų, tad išplautas skardines (gėrimų skardinės netinka) bei parafiną galima nešti į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Žvakėms reikalingas medžiagas renka ir Kauno apskrities viešoji biblioteka (K. Donelaičio g. 8).

Taip pat galima bažnyčioje prisidėti prie kartono karpymo ar skardinių paruošimo darbų. Žinoma, „Parake“ taip pat reikalingos darbo rankos. Čia dviejose krosnyse lydomas ir į skardines pilstomas vaškas, pakuojamos jau paruoštos žvakės. Kaip juokavo patys savanoriai, kartais „Parake“ pakvimpa ir braškėmis, mat žmonės paaukoja ir kvapniųjų žvakių likučių, kurie atgimsta naujam gyvenimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių