Pakaunėje dalytasi gerąja mokinių maitinimo patirtimi: pramintu taku eiti lengviau

Ši savivaldybė papildė ilgą gretą Lietuvos savivaldybių, kurios pastaruoju metu itin dažnai atvyksta į Kauno rajoną semtis gerosios patirties maitinimo klausimais. Pakaunėje jau lankėsi visų Kauno regiono, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus, Vilkaviškio, Plungės ir kitų rajonų savivaldybių atstovai.

Naujovę įdiegė nuo pirmos veiklos dienos

Sausio 30 d. viešėjusi Elektrėnų savivaldybės delegacija – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys, skyriaus specialistai, gimnazijų vadovai – susipažino su Kauno rajono mokyklose vykdomais projektais, diegiamu bandomuoju švediško stalo mokinių maitinimo modeliu.

"Svečiai lankėsi naujausioje Kauno rajono mokykloje – Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje. Svečiai stebėjo pradinukų pietų pertrauką, apžiūrėjo virtuvės ir valgyklos patalpas, bendravo su valgyklos personalu, mokytojais ir mokiniais", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla yra viena iš aštuoniolikos Kauno rajono mokyklų, kurioje maitinimas organizuojamas visu ar daliniu švediško stalo principu. Pernai rugsėjo 1-ąją duris atvėrusioje įstaigoje įrengta nauja moderni valgykla ir virtuvė, sumontuota pradinukų ūgiui pritaikyta karšto maisto savitarnos linija, įruoštas salotų baras. Švediško stalo maitinimo modelis čia pradėtas taikyti nuo pat pirmos veiklos dienos.

Pasak direktorės Daivos Misonienės, Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje mokosi 309 mokiniai, apie 92 proc. mokinių valgo mokyklos valgykloje kiekvieną dieną. "Valgyklos darbuotojoms reikėjo greitai išmokti dirbti su nauja modernia technologine įranga, suplanuoti gamybos apimtis, ištirti vaikų poreikį ir įpročius. Pradedant diegti švediško stalo maitinimo principą, pirmas iššūkis teko valgyklos personalui – reikėjo sudaryti naują valgiaraštį ir išbandyti sveikatai palankesnių patiekalų receptus", – iššūkius, su kuriais teko susidurti kolegoms, vardijo D.Misonienė.

Mokyklos vadovės žodžiais, kitas uždavinys, kuris teko mokyklos pedagogams ir administracijai, – reikėjo išmokyti vaikus naudotis padėkais, stalo įrankiais, mandagiai pasirinkti maistą ir patiems jo dėtis. "Mokiniai patys išmoko priimti sprendimus, kiek reikia įsipilti sriubos, gėrimo, kokį karštą patiekalą valgyti iš siūlomų kelių variantų ir kokias daržoves ir garnyrą rinktis", – rezultatais džiaugėsi D.Misonienė.

"Mokykla priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui. Todėl didelis dėmesys skiriamas sveikai gyvensenai. Mokyklos valgiaraštyje gausu daržovių ir vaisių, didžioji patiekalų dalis gaminama sveikatą tausojančiomis technologijomis – verdama vandenyje ar garuose, kepama konvekcinėse krosnyse", – vieną naujausių pakaunės mokyklų gyrė Ž.Narbutienė.

Mokyklos direktorė teigė, kad įdėtas triūsas pasiteisino – dabar mokiniai daug noriau eina pietauti, darbų organizavimas virtuvėje ir valgykloje tapo sklandesnis. Šio maitinimo modelio pranašumas yra tas, kad maisto atliekų lieka labai mažai o vaikai tapo mandagesni, atsakingesni, patobulėjo jų socialiniai įgūdžiai.

Paragavo savitarnos patiekalų

Elektrėnų savivaldybės atstovai taip pat aplankė ir Vilkijos gimnaziją, čia stebėjo vyresnių klasių mokinių pietų pertrauką, kartu su mokiniais ragavo savitarnos stalo patiekalų. Vilkijos gimnazija viena pirmųjų Kauno rajone pradėjo diegti švediško stalo principą. Gimnazijoje maitinimą organizuojančios Dalios Sutkevičienės įmonės vadovė teigė, kad jis pasiteisino su kaupu.

Vilkijos gimnazijoje visišku švediško stalo principu naudojasi 140 nemokamai maitinamų mokinių. Kiti mokiniai aptarnaujami mišriu maitinimo principu – daline savitarna, kai mokiniams įdedamas pagrindinis patiekalas, o jie patys gali pasirinkti salotas ir garnyrą iš trijų keturių rūšių (bulvės, grikiai, ryžiai, perlinės kruopos). Pastebėta, kad mokiniai vis dėlto garnyrui mieliau renkasi bulves ar grikius, o rečiau perlines ir kitas kruopas. Salotas vaikai renkasi labai įvairiai: paprastai jų daugiau įsideda mergaitės, pradinių klasių mokiniai dažnai kopijuoja kitų elgesį (dažnai dedasi salotų, kurių dėjosi priešais jį stovintis mokinys).

"Po šešių pamokų Vilkijos gimnazijoje sriubos likutis nemokamai teikiamas visiems to pageidaujantiems mokiniams. Gimnazijos bendruomenė per mokslo metus pastebėjo šiuos projekto pranašumus: vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, ugdoma pagarba maistui. Pastebėta, kad sunkiau apsitarnauti yra pirmų klasių mokiniams, taip pat nedrąsiems ir turintiems specialiųjų poreikių vaikams. Jiems reikalinga pedagogo pagalba", – pasakojo Ž.Narbutienė.

Iššūkiu tapo maitinimas Šeimos darželiuose

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius svečius supažindino su Kauno rajono švietimo sistema, pristatė svarbiausius darbus ir didžiausius iššūkius 2020 m. Vedėjas akcentavo, kad šiais metais labai daug dėmesio ir energijos Kauno rajone bus skiriama papildomoms vietoms ikimokyklinio amžiaus vaikams kurti, įvairioms naujų vaikų priežiūros formoms diegti.

Nuo šių metų vasario 3 d. Kauno rajone pradėtas naujas Lietuvoje ikimokyklinių vaikų priežiūros modelis – Šeimos darželiai. Čia savo ar nuomojamuose namuose bus prižiūrimi penki mažieji Kauno rajono gyventojai. Pasak J.Petkevičiaus, didelis iššūkis bus ir šių vaikų mityba. "Šeimos darželiuose siekiama užtikrinti visavertę, saugią, higienos normas ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančią vaikų mitybą. Maitinimo paslaugos forma čia – karštų patiekalų, sufasuotų atskiromis porcijomis individualiai kiekvienam vaikui, pristatymas vakuuminiuose, reikiamą temperatūrą užtikrinančiuose induose", – teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Šio skyriaus vyriausioji specialistė Ž.Narbutienė ir Kauno rajono mokyklų vadovai su kolegomis iš Elektrėnų savivaldybėmis pasidalijo savo įžvalgomis ir praktiniais patarimais, kaip geriau organizuoti mokinių maitinimo procesą, įtraukti mokytojus, tėvus ir visą mokyklos bendruomenę, kaip didinti sveikatai palankios mitybos žinių bagažą, siekti naujos kokybės ir maitinimo kultūros valgyklose, kelti virėjų kompetenciją.

Pasak Ž.Narbutienės, mokinių žiemos atostogas Kauno rajono mokyklų virėjos išnaudojo praktiniams įgūdžiams tobulinti. "Dvidešimt mūsų rajono mokyklų valgyklų atstovių sausio 9 d. dalyvavo specializuotuose mokymuose "Sveikatai palankių patiekalų gamybos technologija". Šie mokymai tradiciškai vyko Kauno technologijos universiteto Maisto mokslų ir kompetencijų centro mokomojoje virtuvėje", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius ir Kauno technologijos universitetas yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos. Šio moderniausio Baltijos šalyse centro mokomojoje virtuvėje reguliariai vyksta Kauno rajono mokyklų virėjų ir maitinimo įmonių vadovų teoriniai ir praktiniai mokymai. Maisto ruošimo pratybos Kauno rajono virėjoms – ne tik puiki galimybė pasitobulinti, bet ir galimybė pabendrauti su kolegėmis iš kitų mokyklų, pasikeisti turima informacija, pasidalyti patirtimi, pasiruošti tolesniam atsakingam darbui mokykloje.

"Naujovių diegimu mokyklų vadovus ir maitinimo srities specialistus paskatino domėtis šiuo metu taikomas nemokamas maitinimas priešmokyklinukams. Kaip žinome, jis turi vykti švediško stalo principu. Vizitas Kauno rajone buvo tikrai naudingas. Didžiausią įspūdį paliko sukurta savita maitinimo sistema Kauno rajono mokyklose, tai yra daug daugiau nei švediško stalo principo taikymas. Artimiausiu metu analizuosime galimybes įdiegti ir daugiau naujovių, nes minčių ir idėjų Kauno rajone kilo ne viena, o pramintu taku eiti lengviau", – sakė Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dž.Dagys.