Šia proga tą pačią dieną 18 val. VDU Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, rengiamas koncertas. Renginys – nemokamas.

Pagerbimą organizuojančios Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas teigė, kad jų pareiga yra įamžinti žydų gelbėtojų atminimą.

„Džiaugiuosi, kad šias mūsų iniciatyvas palaiko savivaldybė, paveldo specialistai. Skleisti kuo daugiau informacijos apie žydus gelbėjusių žmonių žygdarbius, manau, svarbu ne tik žydams, bet ir Kaunui, visai Lietuvai“, – sakė G. Žakas.

Koncerte gros ir prisiminimais dalysis M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas kartu su savo žmona Sonata Zuboviene, dalyvaus Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatas, Kauno žydų bendruomenės narys Robertas Lozinskis ir VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vyr. dirigentas ir meno vadovas Rolandas Daugėla).

Koncerto programoje: J. S. Bacho, H. Arlen, V. Augustino, M. K. Čiurlionio ir kitų autorių kūriniai.

Lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja S. Kymantaitė-Čiurlionienė Pasaulio tautų teisuole pripažinta 1991-aisiais, vėliau apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Skleisti kuo daugiau informacijos apie žydus gelbėjusių žmonių žygdarbius, manau, svarbu ne tik žydams, bet ir Kaunui, visai Lietuvai.

Šeima vokiečių okupacijos metais ne tik suteikdavo nelaimėliams ilgesnį ar trumpalaikį prieglobstį savo namuose, padėdavo gauti dokumentus, bet ir stengdavosi rasti kitų gelbėtojų.

„Žydų vaikai buvo išplėšiami iš tėvų rankų ir sugrūsti į autobusus išvežami nežinia kur... Mano Mama nerado sau vietos, ypač kad nebuvo kaip veikti, kaip protestuoti... Jos veikli prigimtis kentėjo suvaržyta... Tokiai nuotaikai siaučiant, vieną gražų saulėtą rytą paskambino į duris neaukšto ūgio blondinė – paklausė, ar profesorė namie. Aš ją įvedžiau pas Mamą ir palikau jos kabinete. Po valandėlės buvau pašaukta ir aš. Mama be manęs nesiryžo spręsti. Ta jauna moteris buvo žydė. Jos duktė Estera esanti gete slėptuvėje su seneliais. Yra gandų, kad visi žydų vaikai bus sunaikinti. Nelaiminga motina – jau buvo Alytuje, rado šeimą, kuri pasiryžus priglausti Esią. Žmogus atvažiuos su arkliu ir paims, tik reikalinga laikina prieglauda. Mudvi su Mama, aišku, sutinkam... Praėjo kelios dienos ir štai vėlai vakare Elinienė su mergyte ant rankų atsiranda pas mus. Priimam širdingai, sodinam prie stalo, vaišinam arbata. Mergytė mieguista – jai davę migdomų vaistų... Gete gauta žinia, kad ryt rytą bus vaikų medžioklė... Patalpinam abidvi pusrūsy", – puslapyje teisuoliuatminimas.lt cituojama D. Čiurlionytė-Zubovienė, pasakojanti apie 1944-ujų įvykius.

Priduria žinojusi, kad „tas ir tas buvo suimtas už žydų gelbėjimą“, todėl visą laiką drebėjo dėl mamos širdies, gyveno nuolatinėje baimėje, bet padėti neatsisakė.

Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti 924 lietuviai.