„Mokslo salos“ konkursą laimėjo ispanų ir australų architektai

  • Teksto dydis:

Kaune penktadienį paskelbti Nemuno saloje planuojamo statyti Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ architektūrinio konkurso laimėtojai. Pirmoji vieta atiteko Ispanijos ir Australijos architektų studijai „SMAR Architecture studio“, pristačiusiai projektą „Sun never sets for science“.

Trys geriausi projektai

„Projektas buvo vieningai atrinktas komisijos. Jis paremtas patirtimi, o koncepcija yra įkvepianti“, – apie pirmosios vietos laimėtoją sakė komisijai vadovavęs Malcolmas Readingas (Malkolmas Rydingas).

Pagrindinis šio projekto akcentas – veidrodinė plokštuma, atspindinti dangų, žolę, šviečianti kaip mėnulis. Ji tiesiogiai perduoda šviesą į patalpas, kuriose yra ekspozicija. Komisija šį projektą įvertino už tai, kad jis išsaugo salos kraštovaizdį.

„Projektas tikrai nestandartinis, žiūrint į jį iš pradžių nelabai ir suprasi, bet tai ir yra esmė, nes mokslo centras turi būti stebinantis. Manau, kad kuo greičiau dabar norėsis pamatyti realų rezultatą. Šis objektas taps tam tikru Kauno akcentu, kurį lankys ir svečiai iš užsienio“, – komentavo politikė Orinta Leiputė.

Antrąją vietą komisija skyrė Jungtinės Karalystės kompanijai „SimpsonHaugh and Partners“. Jų projektas, pasak M.Readingo, „išsiskiria stipriu siluetu ir dramatiškai ryškiais profiliais“.

Trečioji vieta skirta projektui „Science loop“, kurį sukurė „Donghua Chen Studio“ iš Kinijos. Projektas, komisijos pirmininko teigimu, atskleidžia gilų analizės lygį.

„Komisija jautė, kad projektas rodo stiprų naratyvą architektūros ir mokslo kaip nuolatinio atradimo“, – kalbėjo M.Readingas.

Didžiulis susidomėjimas

„Pusantro šimto pasiūlymų iš 44 pasaulio šalių. To dar nėra buvę nei Kaune, nei Lietuvoje. Kalbant apie žemynus, šiame konkurse nedalyvavo tik Antarktida“ , – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

30 procentų darbų atkeliavo iš trijų šalių – Lietuvos, JAV ir Jungtinės karalystės. 

„Kai tik prasidėjo kalbos apie mokslo populiarinimo centro įsteigimą Lietuvoje, dalis akademinės bendruomenės norėjo tokį centrą matyti Vilniuje. Tačiau Kaunas pateikė išmintingesnį ir racionalesnį pasiūlymą, pagrįstą ekonominiais skaičiavimais. Iš tiesų nereikia visko koncentruoti į sostinę. Dabar belieka pasidžiaugti tuo, kas jau yra padaryta, ir palinkėti, kad švenčiant Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį mokslo centras būtų atidarytas“, – kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Konkursą organizavo viena garsiausių šios srities kompanijų pasaulyje „Malcolm Reading Consultants“. Londone reziduojanti kompanija gali pasigirti turinti 20 metų tarptautinių architektūrinių konkursų organizavimo patirtį. Tarptautinis konkursas buvo paskelbtas birželio pradžioje ir tęsėsi iki rugsėjo.

„Norėjome, suprasdami, kad tai yra nacionalinės reikšmės objektas, padaryti, kad miestas sulauktų daugiau dėmesio iš pasaulio architektūrinės bendruomenės. Ir su baime, ir su nežinojimu ieškojome, kas galėtų suorganizuoti tokį konkursą, kad jis tikrai būtų tarptautinis. Ir nesuklydome“, – projektų pristatymo renginyje šiandien sakė architektas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Visi konkursui pateikti darbai buvo peržiūrėti po kelis kartus ir vertinami pagal penkis kriterijus: įsiliejimas į bendrą miesto vaizdą, architektūra, funkcionalumas, tvarumas ir tinkamumas įgyvendinti. Konkurso laimėtojus atrinko devynių narių vertinimo komisija, kuriai priklausė Kauno savivaldybės atstovai bei užsienio architektai ir mokslininkai.

„Trys laimėtojai yra puikūs, kiekvienas išskirtinės kokybės“, – apibendrino M.Readingas.

Kas toliau?

Paskelbus konkurso nugalėtojus, su jais bus pradėtos derybos. Deryboms susiklosčius sėkmingai, bus pasirašoma sutartis dėl centro statybų techninio projekto rengimo, priešingu atveju bus pradėtos derybos su antrosios vietos laimėtojais. Kuris projektas bus įgyvendintas Nemuno saloje, turėtų paaiškėti iki lapkričio pabaigos.

Planuojama, jog mokslo centras užims 9 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Pastato aukštis negalės viršyti 25 metrų aukščio.

Preliminari viso projekto sąmata siekia 23 mln. eurų. Planuojama, kad „Mokslo sala“ duris atvers 2018 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

hmm

hmm portretas
gal ekspertas galėtų prisistatyti? gal menkas ekspertas, jei nuomonės niekas neatsiklausė?

expertas

expertas portretas
Nesuprantu komentatoriu myzciojanciu del zalios zonos, gi pirma vieta laimejo projektas, kuris praktiskai visai nesumazins zalios zonos, nes jis bus po zeme! Ir pats buvau uz zalios zonos palikima, bet istiesu pamacius kokie nuostabus dizainai ir kiek mazai vietos jie uzima, tai buciau istikruju ne uz pirmos vietos projekta, o uz antros, tikrai nerealus dizainas, kuris garantuoju taptu pasaulyje labai zymus ir butu lietuvos vizitine kortele, kaip pvz Sidnejaus Opera.

666

666 portretas
durneliai , jums sako "mokslo sala" , jūs net nežinot kas ten bus . JUMS SAKO PELNAS GARANTUOTAS po 1000 žmonių į dieną ištisus metus ir taip 10 metų po 10 eurų nuo žmogaus kol atsipirks , jūs tikit . jums sako kad reikia , jus tikit . Čia ne mokslo sala , o vagių sumanymas pasivogti pinigus ir naikinti strategines vietas miesto širdyje . Miesto valdo nusikaltėliai . O architektai ne kas kitka o šūdo gabalai kuriems terūpi finansinė nauda , tai žmonės be sąžinės kaip ir kauno meras ir tie kas prastuminėjo šitą aferą , tokie kaip lietuvos prezidentai , seimo nariai .
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių