Nuo Pyplių piliakalnio atsivers dar įspūdingesni vaizdai

Trečiadienį VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ pristatė šio archeologijos paminklo sutvarkymo projektą. Didelę patirtį turinčios įmonės atstovas Zenonas Baubonis teigė, kad svarbu išryškinti piliakalnį kraštovaizdyje, labiau atverti apylinkes ir sukurti būtiniausią infrastruktūrą lankytojams.

Nuo piliakalnio jau dabar atsiveria kvapą gniaužiantys Nemuno slėnio vaizdai su miškais ir tolumoje boluojančiais Raudondvario bažnyčios bokštais.

Šalia šiaurinio piliakalnio šlaito vinguriuoja Kačerginės dviračių takas, tačiau dauguma dviratininkų nesiryžta kopti į kalną, nes šioje pusėje nėra laiptų, be to, kelią pastoja griovys ir krūmokšniai.

Z. Baubonis sakė, kad piliakalnio zonoje reikėtų gerokai sumažinti želdinių. Pietinėje piliakalnio pusėje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, prieš tai toje vietoje atlikus archeologinius tyrimus. Laiko suniokoti senieji laiptai bus pakeisti naujais. Aukščiausioje piliakalnio vietoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su lauko baldais.

Šiaurinėje piliakalnio dalyje taip pat atsiras laiptai. Kalno papėdėje bus įrengta poilsio aikštelė ir stovai dviračiams. Per griovį bus nutiestas lieptelis. Numatytos vietos informaciniams stendams ir rodyklėms.

„Piliakalniai yra svarbūs kraštovaizdžio elementai, menantys seniausią mūsų valstybės istorijos laikotarpį. Šį turtą stengiamės panaudoti ne tik turizmui, bet ir patriotiniam auklėjimui“, – pabrėžė meras Valerijus Makūnas.

Ant Pyplių, Piepalių, Ringovės, Lentainių, Altoniškių, Jadagonių ir kitų piliakalnių minima Baltų vienybės diena, švenčiamos Joninės, Pasaulinė Žemės diena, istorijos mokytojai veda pamokas.

Manoma, kad Pyplių piliakalnis buvo įrengtas I tūkstantmečio pabaigoje, spėjama, kad čia buvo gyvenvietė, stovėjo medinė pilis.

1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1960 m. – Lietuvos istorijos institutas. Teritoriją tyrinėję archeologai rado židinio liekanų, stulpaviečių, žalvarinių apyrankių, brūkšniuotos, grubios, lygios ir žiestos keramikos.

Zenonas Ivinskis ir Kazimieras Paunksnis tvirtino, esą čia stovėjusi 1336 m. kryžiuočių sunaikinta Pilėnų pilis, tačiau kiti istorikai šiai versijai nelinkę pritarti.