Nuo išardyto motorolerio iki technikos direktoriaus

– Tomai, kaip Jūsų gyvenime atsirado inžinerija ir meilė autosportui?

– Viskas prasidėjo 8-oje klasėje, kai mokyti fizikos mus pradėjo labai stiprus mokytojas, kuris specializavosi elektronikos srityje. Jis tikrai mus įtraukė, todėl net po pamokų pradėjome „lipdyti“ garso stiprintuvus, kas buvo tuo metu labai populiaru.

Tuo pačiu pradėjo patikti ir automobiliai, ir technika. Tad įsigijau motorolerį. Kažkodėl nusprendžiau, kad jį turint antrą dieną būtų gera mintis visą išardyti. Taip ir padariau, o tik tada supratau, kad viską reikės surinkti atgal.

Taip pamažu su draugais pradėjome rinkti atgal, viskuo domėtis, kaip sukasi varžtai, kas tas vidaus variklis, ieškoti medžiagos internete ir „Youtube“.

Taip ir užsikabinau, ir supratau, kad noriu eiti inžineriniu keliu. Mano pasirinkimą dar labiau sustiprino praleista vasara autoservise pas dėdę. Nuo tada abejonių nebeturėjau.

KTK nuotr.

– Turbūt apsispręsti, ką norite studijuoti taip pat nebebuvo sudėtinga?

– Mano tėvai yra pedagogai, tad iki 8-os klasės šeimoje visiems buvo neramu, kur link aš pasuksiu. Tačiau kai supratau, ko noriu, nerimo nebeliko.

Tėvai taip pat akcentavo, kad pasirinkti universitetą ir pagilinti teorines žinias visada spėsiu, o dabar man svarbiausia praktika. Tad išsirinkau Kauno technikos kolegiją (KTK), pasidomėjau studijų programomis ir nusprendžiau pasirinkti Autotransporto elektronikos studijų programą, į kurią ir įstojau.

Taip pat atradau, kad KTK turi savo autosporto komandą. Pirmą kartą ją išvydau „FASTLAP“ renginyje Kačerginėje. Įspūdis buvo dvejopas. Stebėdamas varžybas, pirma, pamačiau 6-7 automobilius priekyje ir tik po to sekė KTK autoklubo sportiniai automobiliai. Iškart pagalvojau, kad galima būtų ir geriau.

Tačiau matant studentišką lenktynių komandą trasoje, supranti, kad čia visko mokaisi per patirtį ir turi galimybę išbandyti savo rankomis.

– Ar pats norėjote kada nors lenktyniauti, matydamas kitus skriejant trasa?

– Lenktynininku niekada nebuvau ir juo nematau savęs. Aš inžinierius, man patinka inžinerija, duomenų analizė, informacijos apdorojimas, sprendimų priėmimas. Su greičiu nedraugauju ir sėdėdamas sportiniame automobilyje man vestibuliarinis aparatas greitai pasako, kad čia ne mano sritis.

– Šiandien jau esate KTK absolventas. Kaip vertinate studijų metus ir ką jos Jums davė?

– Studijos man tikrai labai patiko. Kaip ir šiandien sakau naujiems mūsų autoklubo nariams, pirmus metus studijuodamas turi atiduoti visą save. Jūsų lauks daug tiksliųjų mokslų. Retas kuris jau turi žinių bagažą, leidžiantį neinvestuojant laiko įveikti pirmus metus.

Antri metai jau bus lengvesni, o trečiaisiais gilinsite ir plėsite savo turimas žinias. Daugelis akcentuoja, kad studijuoja JAV prestižiniuose universitetuose dėl pažinčių. Galiu patikinti, kad Kauno technikos kolegija irgi suteikia platų pažinčių ratą, jei ne iš tavo kurso, tai iš prieš 5,10 ar 20 metų baigusių absolventų, kurie dirba visose inžinerinėse srityse ir tikrai mielai padeda.

– Kaip prasidėjo Jūsų veikla „KTK Racing Division“?

– Autoklubas visais laikais savo duris naujiems nariams atveria rugsėjo-spalio mėnesiais. Taip ir aš nuėjau pro atviras duris. Pamačiau, kad norinčių prisijungti yra virš 50-ies ir pagalvojau, kad nesu toks gabus, kad išlikčiau ir galėčiau konkuruoti su jais.

Visgi, pasirodo, kad man užteko noro ir užsispyrimo, kad įsitvirtinčiau. Kaip galima numanyti, daugelis autoklube nori būti inžinieriais ir iškart sukti varžtus. Aš pasirinkau kitą strategiją ir prisijungiau prie organizacinės grupės, kuri planavo ir organizavo renginius. Kai reikėdavo, padėdavau ir su inžineriniais darbais. Mano sprendimas labai pasiteisino, nes su laiku visus geriau pažinau, o vėliau ir gavau šansą dirbti inžinerinėje dalyje.

Šiandien esu atsakingas už visą techniką. Žinoma, dar daug ko turiu išmokti, klaidų taip pat pasitaiko, bet, manau, kad svarbiausia turėti noro augti ir tobulėti.

– Kokie didžiausi iššūkiai Jūsų laukia technikos direktoriaus pareigose?

– Turbūt galėčiau pasakyti, kad kiekvienas sezonas yra iššūkis. Įprastai, jei pirmame etape gerai atvažiuoji, tai ir visas sezonas klostosi neblogai. Tada žiemą tikslas yra tobulinti ir žengti žingsnį pirmyn.

Asmeniškai įsimintiniausias sezonas yra 2021 m., kai turėjome tik du automobilius, o po metų jau 4 „BMW“ ir tais metais tapome Baltijos šalių čempionato vicečempionais komandinėje įskaitoje. Per plauką likome nuo pirmos vietos, nes paskutiniame etape išbarstėme keletą taškų. Tas sezonas tikrai nepamirštamas ir jo metu žengėme didelį žingsnį į priekį.

Visada įsimena ir aukščiausio lygio technika. Praėjusiais metais prisilietėme ir prie „Porsche 911“. Tai ugdo kitą supratimo lygį, pedantiškumą ir tikslumą. Taip pat negaliu pamiršti ir nepaminėti visų 1000 km ilgio lenktynių.

Čia džiugūs momentai. Tačiau yra ir sudėtingesnių epizodų – „multitaskinimas“, tinkamas užduočių delegavimas ir sekimas, klaidų ieškojimas. Taip pat visada reikia suspėti su naujienomis. Kiekvienais metais komandos greitėja apie sekundę, tad reikia sekti tendencijas, technologines inovacijas, kad neatsiliktume nuo kitų.

KTK nuotr.

– Kokius tikslus keliate šiam sezonui?

– Panašu, kad šiemet suksimės apie 5 „BMW“ automobilius ir epizodiškai prisiliesime prie „Porsche“. Kiekis didesnis nei pernai – tas šiek tiek baugina. Tačiau ir mes tobulėjame, tad tikiuosi, kad šis kąsnis nėra per didelis.

Nesakome, kad būsime pirmi, tačiau norėtume turėti 2-3 vairuotojus TOP10 iš 43 dalyvių žiedinėse lenktynėse.

Taip pat keliame tikslą turėti kuo mažiau bėdų trasoje ir visas galimas problemas išspręsti dar garaže. Į lenktynes važiuojame lenktyniauti, o ne remontuotis. Norėčiau, kad trasoje man reikėtų stebėti tik temperatūrų pokyčius ir juos reguliuoti. Taip dirba visa Europa, taip turime judėti ir mes.

– Jūsų klubas visada atviras naujiems nariams. Ko jiems palinkėtume, jei jie svarsto apie autosportą ir inžinierių karjeras?

– Pirmiausia nuoseklumo. Siekite savo tikslo nuosekliai ir nesimėtykite. Neleiskite, kad už jus nuspręstų aplinkiniai. Turite klausyti savo širdies ir siekti tikslų. Taip pat neišsigąskite tiksliųjų mokslų, jie nėra tokie baisūs, kaip girdite kalbant. Tereikia šiek tiek pasistengti ir jūsų lauks tikrai perspektyvi inžinieriaus karjera, kurių šiandien reikia labai daug.