Kauno milijonieriaus Visvaldo Matijošaičio valdoma "Vičiūnų restoranų grupė" reklaminės žinutėmis atakuoja kauniečius. Pastarieji tikina tam nedavę jokio sutikimo, todėl jų asmens duomenys gali būti naudojami neteisėtai.

Gal nakčiai picos?

Valstybinė asmens duomenų inspekcija be jokių užuolankų skelbia, kad reklama trumposiomis žinutėmis į mobiliojo ryšio telefonus gali būti siunčiama tik gavus asmenų sutikimą. Verslininkai to linkę nepaisyti. Neteisėtos reklaminės žinutės tave gali pasiekti ir vidurnaktį ar paryčiui.

"Pica už trečdalį kainos", – iš vėžių išmuša ne laiku gautas pasiūlymas. "Kiek galima? Tai kartojasi nuolat. Atgalinio telefono nėra, kuriuo galėtum paskambinti ir paprašyti nebesiųsti tų reklamų", – "Kauno dienai" skundėsi nuo "Charlie pizza" reklamos pavargęs kaunietis.

Nuolatiniai šūviai

"Charlie pizza", "Ice café", 19991.lt., "Katpėdėlė" – visos šios maitinimo įstaigos priklauso "Vičiūnų restoranų grupei". Jos reklaminės žinutės ryškus lyderis tarp visų neteisėtų reklamų siuntėjų. Grupės rinkodaros specialistai viena žinute gali pristatyti visus grupės restoranus.

Nurodytas siuntėjas "Charlie pizza", o reklamoje apie nuolaidas picai išklojamas priminimas apie restoranus "La Crepe", "Katpėdėlė", "Carskoje Selo" ir maisto pristatymo į namus ypatumus.

"Kauno diena" pamėgino išsiaiškinti, ar "Charlie pizza" administracija  teisėtai siuntinėja SMS reklamas, iš kur gavo mobiliojo ryšio telefono numerius.

Rinkodaros vadybininkė Raminta Makusaitė telefonus paaiškino, kad neįpareigota kalbėti su žiniasklaida ir liepė skambinti projektų vadybininkei Indrei Tamašauskaitei. Ji pasiuntė žurnalistus atgal pas R.Makusaitę.

Atsiribojo tyla

Išgirdusi paaiškinimą, kad rinkodaros vadybininkė jau atsisakė kalbėti su žurnalistais, I.Tamašauskaitė rado vienintelę išeitį: "Paskambinkite direktoriui." Internetiniame "Charlie pizza" puslapyje nurodyta tik direktoriaus vardas ir pavardė – Gediminas Balnis.

Po prašymo pasakyti direktoriaus telefoną, projektų vadybininkė pareiškė, kad jis neturi telefono. Ko gero, gali būti ir taip. Vis dėlto juk yra koks nors būdas susisiekti su direktoriumi? Taip, elektroniniu paštu. Tačiau direktoriaus pašto adresas kaip ir telefono numeris internetiniame "Charlie pizza" puslapyje nenurodytas.

Po trumpos pauzės projektų vadybininkė vis dėlto apsisprendė ir padiktavo direktoriaus G.Balnio elektroninio pašto adresą, tačiau direktorius į "Kauno dienos" klausimus neatsakė.
Vis dėlto gal tūkstančius žmonių įdarbinusioje "Vičiūnų įmonių grupėje" gali atsirasti žmogus, galintis pasikalbėti apie reklamą trumposiomis žinutėmis?

Vargu. Nešnekus buvo ir "Vičiūnų įmonių grupės" akcininkas, Kauno tarybos narys V.Matijošaitis. "Nesu aš visų sričių žinovas ir negaliu atsakyti į klausimus, kurių nežinau", – paklaustas, ar turi klientų sutikimus, kad jiems būtų siunčiamos įmonių grupės restoranų reklamos, sakė politikas.

Teigia sutikimų nedavę

Po trijų dienų derybų "Kauno diena" sulaukė "Vičiūnų restoranų grupės" rinkodaros vadovės Linos Nikonovaitės atsakymų.

"Telefono numeriai, kuriuos naudojame tiesioginės rinkodaros tikslais, surenkami, kai asmenys pildo prašymą dėl nuolaidų kortelės ar atsako į apklausų anketas dėl maisto kokybės, aptarnavimo ir kt., ar užsisako maisto į namus, ir nurodo telefono numerį bei sutikimą, kad jiems būtų teikiami reklamos pasiūlymai", – dėstė L.Nikonovaitė.

"Kauno diena" turi duomenų, kad toli gražu ne kiekvienas, kurį pasiekė "Vičiūnų restoranų grupės" žinutės, sutiko priimti jų reklamą. Restoranų reklamos plūsta net į kai kurių žmonių tarnybinius telefonus, kurių, jie tikina, rinkodaros tikslais nedalijantys.

Patogi paslauga

Reklamos agentūros siūlo itin patrauklų ir paprastą būdą reklamuotis trumposiomis žinutėmis. Nereikia nė pakilti iš darbo vietos. Tereikia užsiregistruoti, prisijungti prie sistemos, nurodyti gavėjų numerius, siuntėjo numerį ar vardą, parašyti tekstą ir paspausti "Siųsti".

Tokią reklamos paslaugą teikiančios agentūros primena, kad žinutės – efektyvus, greitas ir pigus būdas pasiekti savo klientus bet kur ir bet kuriuo paros metu. Trumpųjų tekstinių žinučių paslauga naudojasi net 74 proc. mobiliojo ryšio vartotojų visame pasaulyje. Žinant, kad mobilųjį telefoną turi kiekvienas iš mūsų, nesunku spręsti, kodėl SMS reklama yra vienas efektyviausių reklamos sklaidos būdų.

Paslaugos teikėjai primena ir apie būtinus gavėjų sutikimus ir atsakomybę, tačiau tai surašyta pačioje teikiamos paslaugos pabaigoje.

Numerius generuoja automatiškai?

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Grikinaitė aiškino: "Naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą."

Atstovė neneigė, kad pasitaiko atvejų, kai žmonės pamiršta kadaise pasirašę sutikimus jų duomenis naudoti rinkodaros tikslais. Neteisėtos reklamos siuntėjai kaip įmanydami aiškinasi inspekcijai. "Jie teisinasi, kad telefono numeriai generuojami automatiškai, todėl asmens duomenys esą nenaudojami", – dėstė A.Grikinaitė.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija telefono ryšių numerių generavimo teisėtumo klausimo nėra nagrinėjusi, tokios teismų praktikos taip pat nėra žinoma.

Skundai

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį iš viso išnagrinėti 163 skundai, iš jų 30 – dėl tiesioginės rinkodaros.

2012 m. – 324 skundų. 42 iš jų – dėl tiesioginės rinkodaros.

Duomenų apsauga

Už Elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimą yra numatyta atsakomybė LR administracinių teisės pažeidimų kodekse, straipsnis numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimą: užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Gresia bauda už Reklamos įstatymo pažeidimą

Neteisėtos reklamos atvejus aiškinasi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Pasak VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus l. e. p. vedėja Kristinos Grigaitės, gavusi vartotojo rašytinį prašymą dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo, tarnyba pirmiausia kreipiasi į verslo subjektą siuntusį reklamą. Vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis prašo verslo subjekto pateikti paaiškinimą ir įsipareigojimą, kad pareiškėjui nebebus teikiama reklama. Tuo atveju, jei siuntėjas nepateikia įrodymų, kad reklamą telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu teikia turėdamas vartotojo sutikimą ar jo prašymą, bendrovei gali būti skiriama ekonominė sankcija už Reklamos įstatymo pažeidimą.

2012 m. nagrinėjos 5 bylos dėl Reklamos įstatymo pažeidimo.

3 atvejais buvo skirta bauda.

2 atvejais – įspėjimai.

Per 2013 m. tris ketvirčius išnagrinėtos 5 bylos dėl nepageidaujamos reklamos siuntimo. Taip pat per šį laikotarpį buvo gauta 25 vartotojų prašymai raštu ir 62 vartototojų paklausimai eletroniniu paštu ir telefonu dėl nepageidaujamos reklamos.