Nepalaužtam tautos savanoriškumui – 90

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ su J.Zikaro sukurtu bareljefu buvo pagerbtos Nepriklausomybės kovų aukos. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) šią vietą pažymėti savo 90-metį pasirinko neatsitiktinai. Šis sovietmečiu sunaikintas tarpukario paminklas vėl buvo atstatytas 1990 m. iš nepriklausomybės kovų vietų atvežtų ir į piramidę sumūrytų akmenų. Kartu čionai iš Giedraičių buvo atvežti ir perlaidoti nežinomo kareivio palaikai. Juos atvežė  1990 m. lapkričio 23 d. prisiekę pirmieji atkurtos Lietuvos savanoriai.

Pasak LKKSS Kauno apskrities skyrius pirmininkės dr. Aušros Jurevičiūtės, 1918 m. Vasario 16-ąją paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę reikėjo apginti – lapkričio 23-ąją pradėta kurti savanorių kariuomenė kovas su priešais baigė 1923 m. Savanoriais Lietuvos kariuomenės kūrėjais buvo pripažinta daugiau nei 10 tūkst. karių – jie buvo apdovanoti Kūrėjų savanorių medaliu. Dalis karių liko tarnauti kariuomenėje, kita dalis grįžo į taikų gyvenimą.

alkas.lt nuotr. 1919 m.: į Lietuvos Vyriausybės paskelbtą atsišaukimą savanoriais stoti ginti šalies Nepriklausomybę per kelias savaites atsiliepė apie 3 tūkst. vyrų.

„Kariams savanoriams kūrėjams 1925 metais kilo mintis įkurti savo organizaciją. Ši idėja buvo realizuota 1927 m. sausio 8-9 dienomis Kaune vykusiame steigiamajame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavime. Ši nepartinė organizacija turėjo savo vėliavą, antspaudą, ženklą ir 35 skyrius visoje Lietuvoje. LKKSS veiklos tikslas buvo ir tebėra: saugoti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę, kelti ir ugdyti lietuvių tautinę savimonę, gerinti savo narių ekonominė būklę, rūpintis Lietuvos karžygių atminimo pagerbimu. Pirmuoju šios sąjungos pirmininku tapo ats. plk. Julius Čaplikas, vėliau – Kazimieras Matulevičius ir ats. plk. Petras Gužas, kuris buvo vienas iš savanorių, kėlusių trispalvę Gedimino pilies bokšte 1919 m. sausio 1-ąją. Šios Sąjungos iniciatyva pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu 1932 m. buvo pripažintas karininkas Kazys Škirpa, o pirmuoju savanoriu kareiviu – Stasys Butkus“, – priminė LKKSS 90-mečiui skirtame renginyje LKKSS Centro valdybos pirmininko pavaduotoja dr. A.Jurevičiūtė.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, LKKSS buvo uždaryta, o daugelis jos narių represuoti.  Po Antrojo pasaulinio karo LKKSS buvo atkurta užsienyje. Kai Sąjungos vėliava 1949 m. buvo išvežta į JAV, ten plk. Jurgio Bobelio iniciatyva pradėta kurti skyrius ne tik Čikagoje, bet įvairiose pasaulio šalyse. Po J.Bobelio mirties sąjungos veiklai vadovavo div. gen. Mikas Rėklaitis, plk. ltn. Jonas Švedas.

Andriaus Petrulevičiaus nuotr. 1991 m.: trečioji savanorių kartą – sausio 11-ąją prisiekė Parlamento gynėjai savanoriai.

Anot dr. A.Jurevičiūtės, pirmoji Lietuvos savanorių karta išugdė antrąją – 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlius, partizaninio karo, rezistencijos dalyvius. Ši savanorių karta padėjo daugiausiai aukų ant mūsų valstybingumo ir laisvės aukuro ir atvedė šalį į 1990 m. Kovo 11-ąją. Pirmuoju 1991 m. savanoriu Sąjunga laiko prof. Vytautą Landsbergį. Pirmuoju Vilniuje 1993 m. sausio 23 d. atkurtos LKKSS  pirmininku tapo Vytautas Jasulaitis. Dabar dešimties skyrių sąjungai vadovauja ats. plk. Bronislovas Juozaitis. LKKSS bendradarbiauja su visomis kariuomenę remiančiomis visuomeninėmis organizacijomis, su Krašto apsaugos ministerija, savivaldybėmis, mokyklomis, rengia akcijas, ekskursijas, propaguoja karybą, rūpinasi savo narių būtimi ir buitimi, prižiūri iškilių asmenybių, savanorių kapus, įamžina jų atminimą ir kt.

2004 m. Sąjunga įsteigė savo medalį „Buvome, esame ir būsime!“ (idėjos autorius kūrėjas savanoris Zigfridas Jankauskas), o juo apdovanoti 642 Sąjungos nariai, iškilūs asmenys. Šiuo medaliu yra apdovanoti (po mirties) Loreta Asanavičiūtė, Artūras Sakalauskas, Gintaras Žagunis, gen. ltn. Arvydas Pocius, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas ir kt. „Tautos savanoriškumo principas buvo ir liko nepalaužtas – būtent tai leido atkurti mūsų valstybės nepriklausomybę. Todėl mūsų medalyje įrašyta: „Buvome, esame, būsime!“ – sakė dr. A.Jurevičiūtė.

Genocido aukų muziejaus nuotr. 1947 m.: antroji savanorių banga – partizanai, tarp kurių buvo ir vienas garsiausių iš jų Juozas Lukša – Daumantas. Nuotraukoje jis drauge Kazimieru Pypliu – Audroniu (priklaupę) prieš išvykdami į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jankis

jankis portretas
lietuva jau senai ne savarankiška nuo 1992 metų,kai tik landzberginė chunta atėjo prie lovio,paskiau čia vadovavo,arba briuselis,arba vašingtono banditai ir savarankiškumas,tai nereiškia,kad galima grobti bankus,lietuvos žmones,pensininkus ir varyt žmones iš lietuvos,todėl toks savarankiškumas naxer lietuvos žmonėms nereikalingas
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių