- „Kauno diena“, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus teigia, kad lietinga rudens pradžia nepadarė didelės įtakos sausros nusekintoms Lietuvos upėms, jose vis dar stebimas vandens stygius. Labiausiai nusekusiomis upėmis hidrologas įvardija Nemuną ir Nerį.
"Praėjęs lietus nebuvo itin gausus, galbūt tik pietiniuose rajonuose daugiau kritulių iškrito. Be abejo, kai kuriose upėse šiek tiek pakilo vandens lygis, tačiau kritulių nebuvo tiek daug, kad situacija iš esmės pasikeistų", – teigė J.Šimkus.
"Dar ir šiandien Nemune, Neryje vandens lygiai yra stipriai žemesni, negu įprasta rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Tai didžiosioms upėms šitas lietus įtakos praktiškai nepadarė. Mažesnėse upėse taip, kažkiek vandens lygis pakilo, bet situacija iš esmės nepasikeitė, Lietuvoje jaučiamas vandens stygius", – pridūrė jis.
Anot hidrologo, nereikėtų tikėtis, kad situacija greitai pasikeis, kadangi sausra Lietuvoje fiksuojama jau trečius metus iš eilės, o situaciją pakeistų tik ilgai trunkančios liūtys.
"Čia greičiausiai ne dienų klausimas, nebent būtų kokios ekstremalios, ilgai trunkančios liūtys. Iš esmės ir 2019, ir 2018 m. buvo fiksuojama hidrologinė sausra, ir jau treti metai kai tai kartojasi, nors šiais metais kritulių kaip ir yra norma, kai kur net ir daugiau už normą", – kalbėjo jis.
Didžiausia neigiama žala yra tai, kad bet kuriuo atveju visos nuotekos, net jei jos ir išvalytos, patenka į paviršinius vandens telkinius.
J.Šimkus teigia, kad didžiausią žalą paviršiniams vandens telkiniams daro tiek išvalytos, tiek nevalytos nuotekos, kadangi, ištikus sausrai, jų koncentracija vandenyse padidėja, vandens kokybė tampa prastesnė, ir nuo to kenčia visa ekosistema.
"Iš esmės didžiausia neigiama žala yra tai, kad bet kuriuo atveju visos nuotekos, net jei jos ir išvalytos, patenka į paviršinius vandens telkinius. Kai vandens yra daug, tos išvalytos ar nevalytos nuotekos yra praskiedžiamos. Tai, kai to vandens yra mažai, nuotekų iš esmės yra tiek pat, bet teršalų koncentracija paviršiniuose vandens telkiniuose tampa didesnė ir vandens kokybė tampa prastesnė", – teigė hidrologas.
Nors J.Šimkus primena, kad sausros yra natūralus gamtinis procesas, jis teigia, kad didžiausia teigiamą įtaką nusekusioms upėms gali padaryti tik sumažinta žmogaus įtaka gamtai.
"Tai yra natūralus procesas, klimato kaita ir žmogaus įtaka, tačiau tokių periodų praeityje yra buvę ir prieš šimtus, tūkstančius metų. Visgi reikia mažinti žmogaus įtaką, teršalų patekimą iš žemės ūkio, iš nuotekų išleistuvų. Pagrindiniai teršėjai yra žemės ūkis ir miestai, ten, kur yra nuotekų išleistuvai", – teigė J.Šimkus.
Paskelbta hidrologinė sausra
Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad per tris pastaruosius mėnesius Lietuvoje vidutiniškai iškrito apie 232 mm kritulių, o daugiametė norma yra 229 mm. Birželį kritulių kiekis buvo didesnis, nei įprasta, o liepą ir rugpjūtį – mažesnis. Visgi kritulių pasiskirstymas Lietuvos teritorijose buvo netolygus: mažiausiai kritulių teko pietų, pietryčių Lietuvai, o daugiausia – vakarinei šalies daliai. Didžiausias šios vasaros kritulių kiekis registruotas Kaišiadoryse, kai per 3 mėnesius iškrito apie 350 mm kritulių.
ELTA primena, kad rugpjūčio 14 d. šalyje nacionaliniu mastu buvo paskelbta hidrologinė sausra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų51
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose29
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...