Keturiolika metų prie lovos prikaustytas kaunietis Gintaras Balandis netiki, kad mūsų šalyje laikomasi Lietuvoje ratifikuotos Tarptautinės neįgaliųjų teisių konvencijos. Praėjusią savaitę antstoliai jį iškeldino į neįgaliajam nepritaikytą būstą. Toks elgesys – tarnautojų kerštas?

Iššūkis sistemai

Saulės nutviekstame kambaryje vienintelis baldas – speciali lova. Joje guli nejudrus G.Balandis. Aplinkui didžiuliai maišai, prikimšti drabužių ir kitų namų apyvokos daiktų. Nuo durų iki lovos paliktas siauras tarpas praeiti. Juo naudojasi ištikima G.Balandžio slaugytoja – žmona Tatjana.

Pastūmusi daiktus nuo tako, moteris pakvietė užeiti į saulės prikaitintą kambarį. Iškraustyti į nevisiškai įrengtą butą, jie dar nespėjo ant langų užsikabinti užuolaidų, paruošti kitų gyventi būtinų namų apyvokos daiktų.

"Mes metėme iššūkį sistemai. Norėjome tik savo, todėl su mumis šitaip elgiamasi. Į tokius kaip mes trinasi kojas", – G.Balandis dešine ranka pakėlė nejudrią kairiąją ir padėjo ant antklodės.

Nelaimingas atsitikimas, paguldęs G.Balandį į patalą, įvyko daugiau nei prieš keturiolika metų. 57 paras vyras išbuvo ištiktas komos. Jis sugrįžo į šį pasaulį, tačiau visiškai kitoks –  nebegalintis savimi pasirūpinti. Net ir šitiek metų patale įkalintą vyrą gydytojai laiko perspektyviu. Esą jis atkakliai sportuoja, todėl užspaustas nervas dar gali atsigauti ir padėtis – pasikeisti.

Niekas nepadėjo

2002 m. T.Balandienė parašė prašymą jų būstą Sopranų g. pritaikyti neįgaliajam gyventi. Padėti specialiųjų poreikių turinčiam neįgaliajam niekas neskubėjo. "Viską, ką pasidarėme savo namuose Gintarui, darėme savo lėšomis. Valstybė privalo pasirūpinti neįgaliuoju, tačiau mums niekas nieko nepadėjo", – pareiškė T.Balandienė.

Sprendimus dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems priima Kauno savivaldybės administracija, o organizuoti procesą pavesta Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui. Centrui vadovaujantis Algirdas Šimoliūnas atodūsiu išsidavė puikiai žinantis G.Balandžio situaciją.

Pasak direktoriaus, pagal patvirtintą programą turi būti faktinė ir deklaruota neįgaliojo gyvenamoji vieta. Esą G.Balandžio šeima šito nepadaro ir tai yra pagrindinė kliūtis.

"Mes jokių problemų nekeliame. Tegul tik deklaruoja gyvenamąją vietą ir mes įrengsime tą būstą. Man pikčiausia, kad žaidžiami kvaili žaidimai ir neįgaliajam iki šiol nepritaikyta aplinka", – pareiškė A.Šimoliūnas.

Lemtingų atsitiktinumų virtinė

Toks Neįgaliojo jaunimo užimtumo centro vadovo pareiškimas užrūstino T.Balandienę. "Tie biurokratai ras milijoną priežasčių, kaip nedaryti, o ne kaip padaryti. Specialiųjų poreikių neįgalusis yra? Yra. Sopranų g. buvo deklaruota gyvenamoji vieta, bet jie nieko nedarė prisidengdami, kad namas grąžintinas. Sakiau, pritaikykite tai, ką privalote, bute Sopranų g. Ant pečių viską išsinešiu į kitą butą", – moteris bėrė per keturiolika metų susikaupusią širdgėlą, nuovargį, neviltį ir nusivylimą.

Posakis, kad viena bėda – ne bėda, tinka T. ir G.Balandžių šeimai. Viena bėda – G.Balandį į patalą paguldęs nelaimingas atsitikimas, o toliau – virtinė įvykių, įsukusių šeimą į nesibaigiantį teismų maratoną.

Painiava prasidėjo dėl to, kad Balandžių šeimos butas Sopranų g. buvo grąžintiname name. Čia jie prieš gerus 30 metų atsikraustė keitimo būdu. Šeimai priklausė per 42 kv. m dviejų kambarių butas namo antrame aukšte ir vienas 10 kv. m – cokoliniame.

Atkuriant savininkų teises į nekilnojamąjį turtą, Balandžių šeima galėjo rinktis, ar kraustytis į savivaldybės pasiūlytą būstą, ar gauti piniginę kompensaciją. Jie pasirinko pinigus.

To laiko rinkos kaina būstas Sopranų g. buvo įvertintas per 250 tūkst. litų. Gal viskas tuo būtų baigęsi, jei ne tie nelemti 10 kv. m cokoliniame aukšte. Pasak T.Balandienės, per laimingą atsitiktinumą paaiškėjo, kad savivaldybė Balandžių šeimai kompensavo tik už 42 kv. m butą antrame namo aukšte. T.Balandienė rankose turi Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad kompensacija priklauso ir už likusiuosius 10 kv. m. Nekilnojamojo turto vertintojas apskaičiavo, kad savivaldybė už tuo 10 kv. m šeimai liko skolinga beveik 40 tūkst. litų.

Prašė palaukti savaitę

T.Balandienė teigė įžvelgianti sąsajų tarp bylinėjimosi su savivaldybe ir jos nenoro padėti įrengti būstą neįgaliam vyrui.

"Matyt, čia toks kerštas už tuos 10 kv. m", – svarstė T.Balandienė. Pagalbos moteris kreipėsi į tris Kauno merus. Jos vizitų sąraše – Rimantas Mikaitis, Andrius Kupčinskas, Visvaldas Matijošaitis. Visi žygiai baigėsi tuo, kad antstoliai praėjusią savaitę iškeldino Balandžių šeimą iš buto Sopranų g. T.Balandienė iškeldinimo dieną nuo ankstyvo ryto savivaldybėje laukė užtarimo, tačiau gavo raštą, kad iškeldinimas nebus stabdomas.

Pasak T.Balandienės, ji teprašė palaukti savaitę, kad, išvežusi neįgalų vyrą į reabilitacijos ligoninę, ramiai persivežtų daiktus į šeimos įsigytą butą V.Kudirkos g. Neįgaliojo šeima buvo iškraustyta su visa manta.

Kauno savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Indrė Brazė aiškino, tarnautojai elgėsi vadovaudamiesi įstatymais. 1992 m. savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąsias patalpas Sopranų g. Rinkos verte apskaičiuota 254 tūkst. litų dydžio kompensacija 2008 m. buvo pervesta į T.Balandienės nurodytą sąskaitą. Balandžių šeima įsigijo būstą V.Kudirkos g. Kaune, tačiau neišsikėlė iš patalpų, o Kauno miesto savivaldybė mokėjo nuomą už šias patalpas jų savininkui, todėl kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo. Teismas nusprendė Balandžių šeimą iškeldinti su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

"Savivaldybė daugybę kartų atidėjo iškeldinimą tam, kad Balandžiams būtų suteikta galimybė pritaikyti kitas patalpas neįgaliam jų šeimos nariui, tačiau patys Balandžiai nepateikė ir iki šios dienos nepateikia visų reikiamų dokumentų, kad būtų galima iki galo išspręsti patalpų pritaikymo klausimą", – aiškino I.Brazė.

Sprendimų dėlionė

Balandžių šeima aiškina, kad daugybės aplinkybių negalėjo numatyti. 2002 m. jie buvo įrašyti į eilę būsto pritaikymui neįgaliajam, eilė atėjo 2009 m. Per tą laiką G.Balandis buvo net  išbrauktas iš prioritetinio sąrašo būstą pritaikyti skubos tvarka. Vėliau vėl įtrauktas. Kai atėjo reali galimybė pritaikyti būstą neįgaliajam, šeima nusipirko naują butą V.Kudirkos g. Tuo metu savivaldybė laimėjo teismą iškeldinti juos iš buto grąžintiname name Sopranų g.

Tada T.Balandienė paprašė atidėti buto pritaikymo neįgaliajam procesą. Panašiu laiku užgriuvo ir bylos dėl neišmokėtos kompensacijos dalies už 10 kv. m. Pasak T.Balandienės, tada ir paaiškėjo, kad savivaldybė visaip mėgins išsisukti nuo pareigos atsiskaityti su šeima.

Nepasitikėjimas ir nenoras dovanoti biurokratams beveik 40 tūkst. litų vertė Balandžių šeimą neatsisakyti buto Sopranų g.

Pokyčių įkaitai

T.Balandienė savo elgesį aiškina paprastai – 2009 m. V.Kudirkos g. įsigytą butą ji pati mėgino suremontuoti ir pritaikyti neįgaliam vyrui. Moteris tvirtina, kad ji negalėjo V.Kudirkos g. priregistruoti vyro.

"Iš paskos ėjo iškeldinimo byla. Dar kita byla – dėl nekompensuotų 10 kv. m. Niekas nieko nebūtų žiūrėję, jei aš būčiau jį priregistravusi V.Kudirkos g., būtų griebę ir išvežę ten. Aš tą butą pati savo jėgomis, savo moterišku supratimu bandau pritaikyti jam gyventi. Aš tikėjausi, kad kol tvarkau tą naują būstą, kažkas pasikeis ir specialistai prisijungs ir padės, bet matau, kad čia viskas tik blogyn eina", – dėstė T.Balandienė.

"Ne mūsų kaltė, kad keitėsi įstatymai, ne mūsų kaltė, kad biurokratai sugalvojo vingių ir vingelių. Neįgalus asmuo yra. Buvo deklaruota vieta Sopranų g. Tačiau jie ten nieko nedarė prisidengdami, kad namas grąžintinas. Mūsų įsigytas turtas yra bendra nuosavybė. Jie daro prielaidą, kad aš, būdama sveika, pritaikysiu butą neįgaliajam ir mesiu savo vyrą. Nėra tokių turtų, už kuriuos aš parduočiau savo žmogų po šitiek metų kančių", –  liejo nuoskaudas T.Balandienė.

Jai pritarė sutuoktinis: norėdami atgauti tai, kas jiems priklauso, už tuos 10 kv. m jie yra ignoruojami ir parodomi kaip savivaldybės reketininkai.