Trūksta atliekų

Aplinkos ministerija atvirai kalba, kad Europos Komisija (EK) nelinkusi finansuoti elektrinės projekto Kaune, todėl reikėtų galvoti tik apie vieną naują jėgainę Vilniuje.

BNS kalbinti pašnekovai pripažįsta, kad Vyriausybės planus statyti abi elektrines sujaukė Briuselyje gimusi žiedinės ekonomikos idėja, pagal kurią 65 proc. atliekų turėtų būti perdirbama, vadinasi, jų nepakaktų dviem jėgainėms aprūpinti.

Pemjeras Algirdas Butkevičius laikosi nuomonės, kad abi jėgainės turi būti pastatytos, o projektus įgyvendinančios "Lietuvos energijos" vadovas pabrėžia, kad EK dar nepareiškė oficialios pozicijos dėl Kauno projekto finansavimo.

Klaipėdoje jau veikia atliekas deginanti "Fortum Heat Lietuvos" kogeneracinė elektrinė, kuri gali sudeginti iki 180 tūkst. tonų atliekų per metus. "Lietuvos energijos" planuojama tokia jėgainė Vilniuje galėtų sudeginti iki 160 tūkst. tonų, o Kaune – 200 tūkst. tonų, tad jos abi kartu galėtų sudeginti iki 540 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Tačiau skaičiuojama, kad deginti skirtų atliekų Lietuvoje gali susidaryti tik apie 350 tūkst. tonų.

Ministras abejoja

Vyriausybė 2014 m. patvirtino atliekų tvarkymo planą, kuriame buvo numatyta, kad, be jau pastatytos Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, turės iškilti dar dvi atliekas deginsiančios kogeneracinės elektrinės. Skaičiuota, kad jos galės sudeginti 180–350 tūkst. tonų atliekų per metus.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pripažįsta, kad EK nelinkusi remti dviejų kogeneracinių elektrinių, nes joms nepakaks atliekų. Pasak K.Trečioko, dabartinės prognozės rodo, kad pakanka vienos jėgainės Vilniuje.

"Aš nepritariu antrai jėgainei todėl, kad mes neturėsime pakankamai atliekų, be to, mūsų prioritetas yra ne deginimas, o perdirbimas. Duok Dieve, kad tai vienai jėgainei po kažkiek metų užtektų to kuro, nes atliekų perdirbimas gerės, atliekų ne tik į sąvartynus mažės, bet ir skirtų deginti turės mažėti", – sakė K.Trečiokas.

Jo nuomone, pastačius jėgaines ir Vilniuje, ir Kaune, gali kilti per didelių pajėgumų problema, tad atliekas reikėtų atsigabenti iš kitų šalių, o tai yra nepriimtina.

Statytų ir be paramos?

A.Butkevičius kalbas apie EK nenorą finansuoti Kauno kogeneracinės elektrinės projektą vadina nuogirdomis ir tikina, kad abi elektrinės turi būti pastatytos.

"Vyksta derybos ir Vilniaus kogeneracinei elektrinei 100 proc. turime užtikrinimą, kad bus finansavimas iš ES. Dėl Kauno tęsiame derybas ir galiu pasakyti, kad Kaune termofikacinė elektrinė bus statoma. Tikimės, kad artimiausioje perspektyvoje gausime paramą ir šiam projektui", – BNS pirmadienį sakė A.Butkevičius.

"Lietuvos energijos" vadovas Dalius Misiūnas BNS anksčiau sakė, kad atsakymo dėl finansavimo iš EK tikimasi sulaukti rudenį. Jis tikino, kad tikimasi gauti lėšų abiem elektrinėms, o Kauno projektas yra reikalingas Lietuvai.

Kartu su "Lietuvos energija" Kauno projektą įgyvendina "Fortum Heat Lietuva". Jos vadovas Vitalijus Žuta BNS anksčiau tikino, kad projektas galėtų būti konkurencingas ir be ES paramos. Anot jo, atliekos yra konkurencingas kuras, tad europinės lėšos nėra būtinos, kad jėgainė galėtų veikti.

Ekspertas: pakaktų jėgainės Vilniuje

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, energetikos ekspertas Martynas Nagevičius mano, kad didžiausios naudos atliekų deginimas suteiktų Vilniuje, nes sumažintų dujų vartojimą bei atpigintų šilumos gamybą. Tuo metu jėgainė Kaune beveik neturėtų įtakos energetikos sektoriui.

"Objektyviai geriau būtų Vilniuje, nes Vilniuje būtų sumažintas dujų vartojimas, o Kaune nesumažins. Aišku, politikams, priklausomai nuo to, kur kandidatuos, norisi vilniečius apginti nuo atliekų deginimo, tad atsiranda toks niuansas. Tačiau iš principo būtų geriau Vilniuje ir galbūt net galėtų truputėlį didesnė būti negu dabar Vilniuje planuojama", – BNS sakė M.Nagevičius.

Jo teigimu, nuo 2014 m., kai buvo priimtas sprendimas dėl jėgainių statybų Kaune ir Vilniuje, situacija atliekų sektoriuje pasikeitė. Daugiausia tai lėmė iškelta žiedinės ekonomikos idėja, kuri numato didesnį atliekų perdirbimą. Be to, atliekų apimtys mažėja, o ne didėja, kaip tikėtasi anksčiau.