Prasidėjo nuo A.Paulausko

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir deklaruojančią šalį išgelbėti atėjusią naująją politinę jėgą – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (VŽS) – dabar skiria vos vienas mandatas. Tad tik po antrojo rinkimų turo paaiškės, kuri iš šių partijų imsis iniciatyvos sudaryti naująją Vyriausybę. Atrodo, kad Lietuvos rinkėjams per ketvirtį amžiaus taip ir nepabodo ieškoti gelbėtojų.

Prisiminkime: iš pradžių buvo save nuskriaustu įvardijęs buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas su 1998 m. įkurta "Naująja sąjunga". "Privalome gyventi geriau" – skelbė šios sąjungos atstovai ir rinkėjai 2000-aisiais tokiais pažadais patikėjo. Tačiau gyventi geriau ėmė į Seimą išrinktieji, tik ne rinkėjai.

Nenuostabu, kad jau po pirmos kadencijos kituose rinkimuose ši politinė jėga iškovojo tik vienuolika mandatų, o vėliau, prisijungusi Teisingumo partiją, susiliejo su Darbo partija ir išnyko iš politinės arenos.

R.Pakso skrydis

2002-ųjų pradžioje atsistatydinęs premjeras ir buvęs lakūnas Rolandas Paksas įkuria savo Liberalų demokratų partiją, kuri vėliau gavo pavadinimą – "Tvarka ir teisingumas". Taip suskaldomi liberalai. Ne be Rusijos kapitalo pagalbos išrinktas prezidentu, R.Paksas tautiečiams taip pat žadėjo šviesesnę ateitį. Ir tikriausiai tik šio politiko apkalta lėmė, kad minėta politinė jėga nesugebėjo įsitvirtinti Seime, nors ne kartą dalyvavo koalicinėse vyriausybėse.

Politologai neabejoja, kad šiandien "Tvarkos ir teisingumo" partijos, taip ir neatnešusios "šviesesnės saulės", laukia A.Paulausko partijos likimas.

Jei politikoje sekasi buvusiam prokurorui ir lakūnui, kodėl galėtų nesisekti šeštos kategorijos suvirintojui? Mažai kam žinomas Viktoras Uspaskichas, pirmus milijonus susikrovęs Lietuvai parduodamas rusiškas dujas, 2003 m. įkūrė Darbo partiją ir pranešė būsiąs naujas Lietuvos gelbėtojas. Rinkėjai patikėjo ir 2004-aisiais į Seimą išrinko net 39 šios partijos atstovus. Šiandien Darbo partija, negavusi nė viena mandato į Seimą daugiamandatėse apygardose, pralaimėjusi ir vienmandatėse, įvardijama kaip mirusi.

Politika ir Lietuvą gelbėti žadėjusiais politikais nusivylusią tautą žadėjo prikelti prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas, 2008-ųjų pradžioje įkūręs Tautos prisikėlimo partiją. Tų metų pabaigoje partija Seimo rinkimų pirmajame etape buvo antra populiariausia partija – surinko per 15 proc. balsų ir iškovojo trylika mandatų, antrajame etape – tris mandatus. Vis dėlto, patekusi į valdančiąją koaliciją, partija suskilo ir netrukus prisijungė prie Liberalų ir centro sąjungos.

Šiandien naujuoju mesijumi skelbiasi, nors ir atsargiai, būsiąs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas, nevienareikšmiškai vertinamas milijonierius R.Karbauskis.

Lems ir Kaunas

Ateinantį savaitgalį Kauno miesto ir rajono rinkėjas turės apsispręsti, ar balsą atiduoti tradiciškai konservatoriams, ar pasirinkti "žaliuosius" valstiečius. Dešimtyje miesto ir kaimo apygardų po pirmojo turo penkiose pirmauja konservatoriai, dar keturiose yra antri. Tokią pat galimybę iškovoti devynis Seimo mandatus turi ir valstiečiai.

Dirstelėjus į rinkimų pirmojo turo rezultatus galima spėti, kad kam ne kam, bet TS-LKD partijos naujajam pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui laimėti mandatą nebus sunku – už jį pasisakė daugiau negu 38 proc. rinkėjų. Didelė tikimybė mandatus iškovoti ir šios partijos atstovams Tadui Langaičiui bei Donatui Jankauskui, o kitų konservatorių galimybės varžantis su valstiečiais yra apylygės, išskyrus nebent R.Karbauskį, kuriam Šilainių apygardos rinkėjai atidavė daug balsų.

Valstiečių laimėjimas pirmajame ture Kaune yra savotiškas paradoksas, nors gal ir ne visai: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sėkmė kitose apygardose – tai naujo mesijaus paieška.

Politologai ne kartą akcentavo, kad rinkėjas kaskart balsuoti eina pasirinkdamas švytuoklės principą – pasirenkama arba nauja politinė jėga, arba balsuojama prieš esančius valdančiuosius.

Tiesa, būta, kad po pirmojo turo rinkėjas būna šokiruotas dėl rezultatų ir antrajame ture nebebalsuoja už, jo manymu, nepatikimą politinę jėgą. Panašiai buvo atsitikę Tautos prisikėlimo partijai, daugiamandatėje apygardoje gavusiai net trylika mandatų. Nors tiek šios partijos vedliai, tiek politologai prisikėlėliams pranašavo vos ne absoliučią pergalę, antrajame rinkimų ture vos trys šios partijos nariai buvo išrinkti į Seimą. Kas galėtų paneigti, kad ir šįkart rinkėjai, ypač Kaune, nepasielgs analogiškai ir nusisuks nuo VŽS?

Teisėsi su žemdirbiais

Per Aukštaitijos, Žemaitijos kaimus – kad ir kur Batuotas katinas bėgtų, visur rinkėjams jis galėtų pasakyti, kad tai markizo, lietuviškai – bajoro R.Karbauskio laukai. Kaune įsikūrusios UAB "Agrokoncernas" įkūrėjas ir pagrindinis savininkas, kelių žemės ūkio bendrovių pajininkas R.Karbauskis įvardijamas didžiausiu Lietuvos žemvaldžiu.

47-erių R.Karbauskis – ne naujokas politikoje. Nuo 1996 m. jis dvi kadencijas renkamas Seimo nariu, 1997 m. tampa Lietuvos valstiečių partijos pirmininku. Tačiau politinė karjera subliūkšta partijai susijungus su buvusios premjerės Kazimiros Prunskienės įkurta ir jos vadovaujama Naujosios demokratijos partija. Vis dėlto tarp šių politikų įsižiebia konfliktas ir K.Prunskienė palieka partiją. Priežastis, kaip ji teigė – "vienos visuomenės grupės – žemdirbių atstovavimas ar net vienos šios grupės dalies ūkiniai-komerciniai interesai". Taip pat jai esą nepriimtina "tiek dabartinė atšiauri atmosfera partijoje, tiek ir veidmainystė rinkėjų atžvilgiu".

Būdamas Seimo nariu, R.Karbauskis buvo susidėjęs su nacionalistais, protestavo prieš Lietuvos narystę ES, aktyviai pasisakė prieš naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybą, o 1999-aisiais pagarsėjo, kai su kitais Seimo nariais be leidimo lankėsi Baltarusijoje.

Iš kur turtai?

R.Karbauskio tėvas – sovietmečiu buvusio garsaus Naisių kolūkio pirmininkas. R.Karbauskis neigia, kad pradėti verslą jam padėjo tėvas, tačiau neneigia, kad tėvo statusas sovietinėje Lietuvoje jam padėjo.

Česlovas Karbauskis buvo ne tik Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Pasak jo sūnaus, Maskvoje kai kur ir duris vos ne kojomis atidarydavęs, buvęs ir Sovietų Sąjungos knygų bičiulių draugijos prezidiumo narys.

"Turėjau tik 19 metų, o jau buvau bendros Lietuvos, Vokietijos ir Rusijos bendrovės direktorius ir bendraturtis. Tada, po pirmo kurso, keturiese įsteigėme savo įmonę, padėjome tuomečius kooperatyvus perorganizuoti į akcines bendroves. Įregistravome gal 400 bendrovių, uždirbome daug pinigų. Paskui man teko nuvažiuoti į Maisto pramonės parodą, vykusią Maskvoje. Parodoje susipažinau su buvusiu Tarybų Sąjungos atstovu prekybai su Vokietija. Taip Kaune atidarėme parduotuvę, kurioje prekiavome iš Vokietijos sandėlių vežamais drabužiais, batais, kosmetika. Tai buvo dar rimtesnis mūsų žingsnis į verslą. Paskui prasidėjo azoto trąšų verslas. Pirkdavome trąšas iš Rusijos ir parduodavome Lenkijoje – užsidirbome tiek pinigų, kad galėjome pradėti dirbti Lietuvoje", – taip apie savo verslo pradžią yra kalbėjęs R.Karbauskis.

Valstybei sumoka grašius

R.Karbauskis Lietuvoje žinomas ir kaip įvairių kultūros renginių mecenatas, pagrindinis daugiaserijinio filmo "Naisių vasara" finansuotojas.

Bepigu: politikas deklaruoja turintis deklaruotino turto daugiau nei už 2 mln. eurų, už 9 mln. eurų yra įsigijęs vertybinių popierių ir meno kūrinių, nėra nei niekam skolingas, nei paskolinęs. Mat per deklaruojamą laikotarpį gavęs 3,88 mln. eurų pajamų.

Vartant milijonus, remti kultūrinius renginius tikrai yra už ką: nors politikas giriasi milijoninėmis pajamomis, mokesčių sumokėjęs tik per 62 tūkst. eurų. Tai sudaro vos 1,6 proc. deklaruotų pajamų. Tokius milijonierius ekonomistai įvardija kaip mokančius pasinaudoti įstatymų spragomis.

Komandoje – marginalai

R.Karbauskio komandoje – įvairių specialybių, įvairaus amžiaus, įvairiai vertinamos asmenybės. Narystė šioje partijoje į antrąjį turą leido patekti ne tik bent šiek tiek žinomiems veikėjams.

Pavyzdžiui, Garliavos rinkimų apygardoje ministro duonos ragavusio konservatoriaus Donato Jankausko konkurentas – eigulys Kęstutis Bacvinka.

Kad R.Karbauskis yra surinkęs marginalus, galima spręsti į jau Seimo mandatą užsitikrinusio sveikuolio Dainiaus Kepenio atviravimą vienoje iš televizijos laidų apie skiepus: "Skiepuose yra beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų, ten visko yra. Bet turime kalbėti ne apie tai. Kai buvo sovietmetis, tada buvo viena valdžia ir viena partija. Tada liepė – skiepijomės. Kaip dabar taip galima?"

Nuo kolegos sveikuolio neatsilieka, ir žaliasis Mindaugas Puidokas. Viename savo straipsnių jis dėstė, kieno propaganda – Rusijos, JAV ar, suprask, Lietuvos teisingesnė: "Pasak lietuviškos žiniasklaidos, Rusijos karinės pajėgos kasdien įsiveržia į Ukrainą ir pradeda ten karą. Kasdien Rusija sukaupia tūkstantines pajėgas ir kaupia jėgas lemtingam smūgiui... Daugelis pamatę tokio pobūdžio antraštę jau net neskaito straipsnio, bet kita dalis žmonių įsitraukia į kovas komentaruose ir auklėja, protina vieni kitus, kaip kas išmano."

Pasak politiku norinčio tapti, o šiuo metu Kauno technologijos universiteto docento, besistengiančio į studentų smegenis daugiau košės įkrėsti, Rusijos karinės pajėgos nesiveržia ir nekariauja Ukrainoje, tokį melą skleidžia tik Lietuvos spauda.