Moksleiviams pažinti profesiją padeda inovatyvus Kelių žaidimas

  • Teksto dydis:

Lietuvoje įsibėgėja antrasis „Game of roads“ („Kelių žaidimas“) sezonas. Vieni moksleiviai šį projektą vadina intriguojančiu, įdomių žinių serialu, antri džiaugiasi pažintimis su bendraamžiais, treti tikina, kad per nemokamus užsiėmimus pamato savo ateitį – profesiją, kuri atitinka jaunuolių pomėgius ir norus.

Paskutinėse mokyklos klasėse dauguma jaunuolių suvokia, kad netrukus jiems atsivers tūkstančiai pasirinkimo galimybių. Visų jų aprėpti ir išbandyti tiesiog neįmanoma.

Neretai abiturientų ateitį nulemia tėvų žodis arba draugų pasirinkimai. Dažnai jaunam žmogui atrasti save pavyksta ne iš karto, eiti nuosavu keliu trukdo įvairūs mitai.

„Norime išplėsti moksleivių akiratį, parodyti, kokių įdomių ir prasmingų darbų jie gali atlikti Lietuvoje. Kelių, tiltų, geležinkelių ir kitų transporto infrastruktūros objektų statyba yra itin dinamiška sritis, nuolat verčianti tobulėti. Specialistų paklausa didžiulė – inžinierių nepakeis jokie robotai. Kaip tik patirtis rodo, kad profesionalai valdo vis naujas, pažangias skaitmenines technologijas ir įrangą“, – sako bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Galimybė pajusti profesijos žavesį

Viena didžiausių transporto infrastruktūros statybos bendrovių Baltijos šalyse „Kauno tiltai“ antrus metus iš eilės rengia ir finansuoja 9–11 klasių moksleiviams skirtą „Ateities inžinieriaus studijos“ nuotolinių užsiėmimų ciklą „Game of Roads“ – modernią programą, suteikiančią unikalią galimybę visapusiškai pažinti kelininko profesiją.

Moksleiviai iš visos Lietuvos kartu su programos rengėjais įsitraukia į smagią pažinimo kelionę, bando rasti atsakymus į praktinius klausimus, bendrauja ir su infrastruktūros statybų profesionalais, ir su studentais, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius inžinieriaus profesijos link.

Nuotoliniu būdu sujungtą nedidelę moksleivių grupę po „Games of Roads“ žinių ir patyrimų erdvę lydi pedagogas Artūras Karpavičius. Jis sako, kad užsiėmimai vaikinams ir merginoms padeda suprasti jų mokslo pastangų realią prasmę ir naudą ateities perspektyvai.

„Šis projektas ir visos bendrovės profesijos populiarinimo platformos „Akademija@Kauno Tiltai“ veikla suteikia galimybę pajausti kelių inžinerijos sektoriaus pulsą iš arti, pažvelgti į vykdomų projektų procesus iš vidaus, susipažinti su iš šalies nepastebimais niuansais, techninėmis problemų sprendimo subtilybėmis.

„Akademija@Kauno Tiltai“ suteikė puikią priemonę moksleiviams įsivertinti savo potraukį susisiekimo infrastruktūros inžinerijai“, – dalijasi VšĮ „Edulandas“ atstovas A. Karpavičius.

Moksleiviai įgyja vertingų įgūdžių

Neformaliojo ugdymo programoje dalyvaujantiems moksleiviams iš pradžių prireikia šiek tiek laiko apsiprasti su nauja aplinka. Tačiau, kai dalyviai perpranta žaidimo taisykles ir inovatyvų mokymosi formatą, jie atsipalaiduoja ir drąsiai neria į naujas patirtis.

„Užsiėmimų dalyviai kaskart užduoda vis daugiau klausimų, dalijasi pastebėjimais, įsitraukia į diskusijas. Akivaizdu, kad projektas papildomai ugdo ir komunikacijos, kūrybinius, analitinio mąstymo gebėjimus“, – šypsosi fiziko išsilavinimą turintis A. Karpavičius.

Akivaizdu, kad projektas papildomai ugdo ir komunikacijos, kūrybinius, analitinio mąstymo gebėjimus.

Pašnekovas teigia, kad vienas iš jo tikslų yra jaunimui atskleisti, kuo gyvena įvairių profesijų atstovai, dirbantys infrastruktūros statybų sektoriuje. Į užsiėmimus įsitraukiantys įmonės darbuotojai pasakoja apie savo kasdienybę, aptaria, kokias sudėtingiausias problemas teko spręsti, atskleidžia technines profesijos subtilybes.

Būtent asmeninė patirtis moksleiviams padeda geriausiai įvertinti ir pasitikrinti, ar specialybė atitinka jų besiformuojančius lūkesčius.

Virtualioji realybė – užsiėmimų dalis

Mokytojui patinka jausti, kad dauguma į užsiėmimus įsijungiančių paauglių nuoširdžiai domisi technine kūryba yra pagauti aistros inžinerijai mėgaujasi kiekvienu atradimu, kurių per virtualiąsias pamokas netrūksta.

Savo pastebėjimuose ir atsiliepimuose paaugliai dažnai įvardija, kad ateityje norėtų prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo, jie aktyviai domisi aplinkosauga ir pažangių mokslo atradimų įtaka. Užsiėmimų organizatoriams tai suteikia vilties, kad šalyje auga ne tik smalsūs, drąsūs, bet ir aplinkai jautrūs piliečiai.

„Kauno tiltų“ specialistai aktyviai įsitraukia į programą ir atvirai pasakoja apie savo darbą. O kai į mokymosi procesą įjungiamos šiuolaikinės technologijos, patirtis tampa išskirtinė. Moksleiviai pirmą kartą ugdomojo užsiėmimo metu naudojosi virtualiosios realybės (VR) įranga – nusikėlė į Vilniaus oro uostą, judėjo po darbų aikštelę ir žvalgėsi 360 laipsnių kampu. Jie galėjo apžiūrėti naudojamą techniką, geriau suprasti darbų eigą ir problemas, kurias sprendžia kelininkai. Analogiška ekskursija laukia ir po tilto statybvietę.

Prie užsiėmimų prisijungia ne tik įvairūs „Kauno tiltų“ darbuotojai, bet ir Kauno technikos kolegijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) studentai ir dėstytojai. Jie tiesiogiai atsako į moksleivių užduodamus klausimus, dalijasi savo požiūriu ir aktualia patirtimi.

Programos organizatoriai teigia, kad jau po pirmųjų veiklos metų gavo teigiamų atsiliepimų iš moksleivių ir jų tėvų.

A. Karpavičius pastebi, kad jaunųjų talentų įspūdžiai ir patirtis neretai maloniai nustebina tėvus: „Pasitaiko, kad vyresnioji karta turi įsitikinimų, jog inžinerija yra sausa ir nuobodi sritis, o technologijų ir gamtos mokslų specifika – pernelyg sudėtinga. Taigi, šiuolaikiška neformaliojo ugdymo programa pakeičia šias tėvų nuostatas.“

Griauna mitus

VšĮ „Edulandas“ atstovas A. Karpavičius sutinka su švietimo ekspertais, kurie tvirtina, kad Lietuvoje būtina stiprinti STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics) ugdymą – integralų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokymą.

Anot pedagogo, STEAM ugdyme akcentuojama tarpdisciplininė prieiga, ją racionaliai derinant su atskirų mokomųjų dalykų ypatumais ir praktišku pritaikymu, siekiant ugdyti sąmoningą, kūrybišką, nuolat tobulėjančią asmenybę, gebančią sieti teoriją su praktika, o savo mokymosi rezultatus nukreipti pasaulio darniam vystymuisi ir pažangai užtikrinti.

Švietimo ekspertai akcentuoja, kad būtent pažangus ugdymas gali padėti padidinti šalies moksleivių susidomėjimą gamtos mokslais ir kitomis STEAM disciplinomis.

Ekspertams nerimą kelia vis dar gajus mitas, neva ši sritis yra vyriška teritorija – Lietuvoje STEAM dalykus renkasi studijuoti tik viena iš dešimties mergaičių. Dėl to šalis praranda daugybę talentų.

„Tačiau „Games of Roads“ yra išimtis. Vyresniųjų klasių moksleivės aktyviai dalyvauja „Akademija@Kauno Tiltai“ veiklose, šiemet mūsų programoje merginų yra beveik tiek pat, kiek ir vaikinų. Be to, jos suteikia vertingą grįžtamąjį ryšį, kaip tobulinti užsiėmimų programą, labai aiškiai išdėsto savo ateities profesijos viziją“, – pastebi bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas A. Rusevičius.

Padeda spręsti svarbų iššūkį

Pastarųjų metų Lietuvos užimtumo tendencijos ir ateities prognozės rodo, kad inžinerijos, mechanikos, elektronikos, elektros, statybos inžinieriai, informacinių technologijų sektoriaus taikomųjų programų kūrėjai, programuotojai ir sistemų analitikai yra vieni iš paklausiausių specialistų rinkoje.

Kvalifikuoti profesionalai sukuria sąlygas augti aukštųjų technologijų ekonomikai. Bet jau ne vienus metus norinčiųjų studijuoti STEAM sritis aukštosiose mokyklose nedaug.

Tam turi įtakos, kad šalies mokyklų gamtos mokslų, technologijų ir matematikos mokymo priemonių ir įrangos būklė ilgą laiką buvo kritinė – STEAM mokslų buvo mokomasi tik teoriniu lygmeniu. Tarp teorinio ir praktinio mokymo susiformavo ryškus atotrūkis.

Tad paversti šią mokslų sritį patrauklesne – tiek visos valstybės, tiek atskirų verslo organizacijų iššūkis. Kitaip vargu, ar įmanoma įgyvendinti pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kurioje numatyta, kad Lietuva turi tapti sumanios ekonomikos ir sumanios visuomenės šalimi.

Vertingiausias turtas – žmonės

Bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A.Rusevičius įsitikinęs, kad būtent žmonės, norintys kurti ir dirbti Lietuvoje, yra didžiausias šalies turtas.

Jis pastebi, kad verslo pasaulyje didžiausia konkurencija vyksta ne dėl fizinių išteklių, žaliavų, o būtent dėl talentų – tik kūrybingų žmonių dėka organizacijos tampa išskirtinės ir keičia pasaulį.

„Inžinieriaus specialybė niekada nesensta, ji tampa vis modernesnė, nes šiuolaikinės technologijos sparčiai plėtojamos. Remdami moksleiviams skirtą neformaliojo ugdymo iniciatyvą siekėme išsklaidyti mitus ir parodyti šios profesijos žavesį“, – teigia pašnekovas.

Anot A.Rusevičiaus, „Kauno tiltai“ yra rinkos lyderė Lietuvoje, tad poreikį pritraukti geriausius jaunuosius talentus, sukurti jiems motyvuojančias darbo sąlygas ir užtikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėjimą jaučia itin stipriai.

Ugdyti būsimus įmonės darbuotojus ir suteikti studentams galimybę perimti geriausias praktines žinias yra vienas esminių „Akademija@Kauno Tiltai“ tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių