Mįslė: kaip iš tikrųjų atrodė Kauno pilis?

Pasirinkus atkurti dabar išlikusius fragmentus – bokštus ir sieną tarp jų, reikėtų parodyti, kas išliko iš senųjų laikų, o kas pristatyta.

"Reikia daryti normalų mūrą, tik jis turi spalviškai ar kaip kitaip šiek tiek skirtis nuo senojo. Negalima apgaudinėti žmonių ir pateikti atkurtą sieną kaip originalią. Taip visame pasaulyje daroma. Tuščiavidurių tuščių skylių, ažūro niekas nepalieka, nes tai nepagarba paveldui", – įsitikinęs ekspedicijoje dalyvavęs V.Rakutis.

Atkūrus sieną tarp bokštų, iš Šv.Jurgio bažnyčios pusės ar pilies kiemo viena kryptimi būtų sudaromas sveikos pilies vaizdas. Viduje būtų kiemas, kuriame – ne griuvėsiai, o normali siena. Joje neturėtų būti jokių metalinių konstrukcijų. Tada šioje pilies pusėje būtų galima organizuoti renginius, filmuoti filmus ar kt. Pats pilies kiemas būtų orientuotas į paveldą bei verslą ar turizmą.

Istorikas įsitikinęs, kad pilis turi būti padaryta taip, kad ja būtų galima naudotis. Liftas Kauno pilyje tikrai gali būti, tačiau jis turėtų būti stiklinis ir, kaip ir siena, neapkrautas nereikalingomis metalinėmis konstrukcijomis. Taip būtų parodoma, kad liftas yra naujas statinio elementas, tačiau kartu neužgožtų paveldo.

Sulaukė pasipriešinimo

Prieš šešerius metus atliktas Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymas ir tada sulaukė daug kritikos. Daug žmonių norėjo, kad pilis atrodytų kaip senovėje, o pagal architekto Kęstučio Mikšio brėžinius atkuriami pilies fragmentai nebuvo statomi iš anų laikų medžiagų. Savo išvaizda jie akivaizdžiai skiriasi nuo likusių pilies statinių. Teigta, kad to reikalauja Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija.

"Sumanymas toks, kad iš toli atstatytų fragmentų dydis ir spalvos atrodys tokios, kokios buvo senais laikais. O priėjus arčiau matysis, kad viskas padaryta šiuolaikiškai", – tada pasakojo tuometis Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.