Ministerijos blefas: parkas lieka uždaras

Pažadėjo ir pamiršo

Dar pernai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žadėjo kauniečiams atverti prie Griunvaldo gatvės esančią Karo medicinos tarnybos teritoriją. Tuomet ministras viešai užsiminė, kad parkas atviras galėtų tapti iki to laiko, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Žadėta, kad ir valstybinių švenčių metu čia bus galima laisvai vaikštinėti.

Ir ankstesni KAM ministrai žarstė pažadus, kaip parkas galėtų būti atviras miestiečiams. Deja, ministrai keičiasi, o Kauno centre parką juosia aukšta tvora ir pašaliniai šioje teritorijoje nepageidaujami.

„Kaunas jau seniai buvo sutaręs su ankstesne Krašto apsaugos ministerijos vadovybe, kad ieškos galimybių atverti miestiečiams žaliąją erdvę prie Griunvaldo gatvės, kurią daug metų juosia aukšta mūrinė tvora. Miestas pasiruošęs ten įrengti jaukų parką, o gretima gatvė galėtų tapti pėsčiųjų alėja. Deja, krašto apsaugos valdžia pasikeitė ir susitarimo nebeliko.

Kas iš viso pasikeitė per tą laiką? Beveik nieko. Pačiame miesto centre, toje saugomoje Karo ligoninės teritorijoje, ir toliau stūkso pastatas įgriuvusiu, kiauru stogu. Ar tokie objektai puošia miestą? Tegul atsako patys kauniečiai“, – „Kauno dienai“ apie KAM dalijamus, bet netesimus pažadus užsiminė miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis nusivylė, kad Krašto apsaugos ministerija netesi pažadų ir neatveria miesto centre esančios teritorijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad per šį laiką, atrodo, karinė teritorija tapo dar uždaresnė. „Aplink visą teritoriją ant tvorų atsirado įspėjamųjų lentelių, draudžiančių fotografuoti. Matyt, laikomasi sovietmečiui būdingos politikos: jei pašalinių akys nemato – problemos nėra“, – pridūrė pašnekovas.

Kauno miesto savivaldybė nuolat kreipiasi į KAM dėl Karo medicinos tarnybos teritorijos atvėrimo. Pernai buvo sutarta, kad žalioji erdvė visuomenei bus atverta iki svarbiausio renginio – kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Šį titulą miestas jau gavo, o kur žadėtasis parkas?

„Kai pernai dar kartą iškėlėme klausimą apie parko atvėrimą žmonėms, dabartinis ministras viešai žadėjo padaryti jį prieinamesnį, bent jau per valstybines šventes. Planavo pasirūpinti tuo iki Kaunui tampant Europos kultūros sostine. Tapome. Ir Vasario 16-oji visai čia pat, bet aiškėja, kad tas pažadas tebuvo akių dūmimas. Pasakė ir pamiršo. Gėda.

Vilniui pavyko Lukiškių kalėjimą iškelti iš miesto ir perleisti pastatus žmonėms. Kaune iki tokios logikos dar toli – turime menkai naudojamus ir gerokai apleistus karinius objektus pačiame miesto viduryje, o kauniečiai aplink juos turi vaikščioti patvoriais. Senasis mentalitetas vis dar gajus: patys nenaudoja, bet ir žmonių nė už ką neįsileidžia“, – aštrių žodžių negailėjo V.Matijošaitis.

Įėjimas su leidimu

Dienraštis pasidomėjo, kodėl KAM vengia atverti visuomenei Karo medicinos tarnybos teritoriją. Taip pat pasmalsavome, galbūt objektas tvarkomas ir norima atverti tuomet, kai bus sutvarkyti ir pastatai, ir pats parkas.

KAM atstovai priminė, kad Karo medicinos tarnybai (KMT) priklausančios teritorijos pagrindinė paskirtis – karinė. „KMT prižiūrima teritorija ir joje esantys pastatai yra naudojami ir sudaro bendrą Lietuvos kariuomenės karių sveikatos priežiūros kompleksą. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba pagrindinį dėmesį skiria COVID-19 viruso suvaldymui ir prevencijai Lietuvos kariuomenėje ir užtikrina kariams medicininę priežiūrą.

Parke nuolat vyksta Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Mokymo centro įvairios pratybos, paramedikų ir tarptautiniai kursai. Taip pat šioje teritorijoje pacientai gali saugiai vaikščioti, reabilituotis ir pailsėti. Tarptautinio pripažinimo sulaukęs ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūręs Karo medicinos mokymo centras rengia karo medicinos gydytojus, karo medicinos gydytojo padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Taip pat organizuoja tęstinį individualų karo medicinos rezervo karių mokymą“, – apie tai, kad objektas naudojamas kariškių, komentavo KAM atstovai.

Ministerija pažymėjo, kad esą šiuo metu galimybė lankytis KMT teritorijoje išlieka švenčių dienomis. Teritorijos lankymas taip pat galimas savaitgaliais. Tiesa, tik iš anksto susiderinus atvykimą.

Vasario 16-oji visai čia pat, bet aiškėja, kad tas pažadas tebuvo akių dūmimas. Pasakė ir pamiršo. Gėda.

„Vasario 16-osios minėjimo renginys vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus aikštėje, galės dalyvauti visi norintieji. KMT teritorijoje renginių nenumatyta“, – nurodė KAM atstovai.

Tačiau taip ir liko neaišku, kaip tada teritorija atveriama švenčių dienomis, jei Vasario 16-ąją minėtoje karinėje teritorijoje prie Griunvaldo gatvės jokių renginių nenumatyta. Gal parkas bus atviras tik per tam tikras šventes?

KAM atstovai aiškino, kad teritorijoje esančių pastatų remontas yra suplanuotas ir bus atliekamas pagal bendrą Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo planą. „Šiuo metu vyksta tam tikrų kultūros paveldo objektų projektavimo ir derinimo darbai, pagal išduotas sąlygas atnaujinami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Atlikus likusių pastatų remonto darbus, dalis saugyklų būtų atverta visuomenei, vyks edukacinės programos“, – apie tai, kokie remonto darbai atliekami minėtoje teritorijoje, teigė ministerijos atstovai.

A.Anušausko duoti pažadai liko neištesėti. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Pasak specialistų, daugelyje teritorijoje esančių pastatų atliekami apdailos atnaujinimo darbai. Tikimasi juos užbaigti iki 2023 m.

„Pastatų, įskaitant ir paveldo tvoras aplink visą KMT teritoriją, priežiūra vyksta pagal nustatytus terminus ir tam tikslui gaunamų lėšų grafiką. 2022 m. bus dažoma ir tvarkoma tvora. Kitas etapas – pastatai, vienas jau yra remontuojamas, jo patalpomis naudojasi Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kito pastato remonto darbai numatyti kitų metų pabaigoje“, – apie tai, kaip bandoma gražinti teritoriją, užsiminė KAM.

Kaip galėtų atrodyti?

Dar 2017 m. savivaldybės atstovai buvo pasidaliję kompiuteriniais vaizdais, kaip galėtų atrodyti tiek pati Griunvaldo gatvė, tiek ir dabar tvora apjuosta KMT teritorija. Kauno architektai buvo pateikę idėją Griunvaldo gatvę palikti tik pėstiesiems. Taip sujungus su atviru parku, būtų dar viena žalioji erdvė pačiame miesto centre.

Architektai siūlė Griunvaldo gatvę paversti pėsčiųjų erdve. (Projekto autorių nuotr.)

„Su kolegomis daug diskutuojame apie pėsčiųjų problemas mieste. Pastebime, kad ne visos erdvės yra prieinamos, kai kur vis dar nėra patogu vaikščioti. Kuo daugiau pėstiesiems bus skirtų erdvių, tuo bus geriau. Kai buvo rekonstruojama Kauno autobusų stotis, Griunvaldo g. labai padidėjo pėsčiųjų srautas. Iš pradžių vairuotojams buvo nepatogu, bet vėliau visi priprato ir viskas veikė puikiai. Tad kilo mintis sukurti kompiuterinius vaizdus, kurie atspindėtų emocijas ir parodytų, kad šioje erdvėje nebūtinai turi važiuoti transportas“, – tuomet pasakojo viena iš idėjos autorių urbanistė Živilė Šimkutė.

Ji pastebėjo, kad dabar daugumos pėsčiųjų tikslas Griunvaldo gatvėje yra „Akropolis“, tačiau, jei ji būtų atiduota tik pėstiesiems, čia galėtų veikti įvairios kepyklėlės ir kavinės, ir žmonių srautas nukryptų būtent į Griunvaldo alėją.

„Norėtųsi sukurti erdvę, kur miestiečiai galėtų leisti laiką, nepriklausomai nuo to, ar kažkas eina apsipirkti, ar ne. Ir dabar pasižiūrėjus matyti, kad šioje gatvėje yra vietų, kur galėtų įsikurti kavinukė, tik šiuo metu neapsimoka, – pastebėjo urbanistė. – Nuo stoties ateinantys žmonės galėtų toliau eiti Griunvaldo alėja, sukti į Gedimino gatvę ir pasiekti Soborą. Tai būtų tokia vieta, kuri jungia daug krypčių. Juk šalia yra ir Ramybės parkas. Tai paskatintų žmones keliauti pėsčiomis, o ne tik stovėti stotelėje.“

Parkas galėtų tapti kauniečių laisvalaikio zona. (Projekto autorių nuotr.)

Kone prieš penkerius metus paskleistos idėjos autoriai vien Griunvaldo gatve neapsiribojo. Jie pateikė idėją, kad visuomenei galėtų būti atvertas Karo ligoninės kiemelis, esantis visai šalia minėtos gatvės.

„Tai yra neišnaudota galimybė sujungti dvi erdves ir atiduoti jas pėstiesiems“, – tuomet savo idėją gynė Ž.Šimkutė.

Karo ligoninės teritorija užima apie 5,4 ha ploto. Čia yra ir paveldo saugomų objektų, apie kurių likimą turėtų spręsti ne tik miestas, bet ir paveldo sergėtojai, ir architektai. Pasak idėjos autorių, Karo ligoninės sodelyje galėtų atsirasti suoliukų ir takelių, kur žmonės galėtų susitikti ir gryname ore praleisti laiką. Idėjos autoriai tuomet ne kartą pabrėžė, kad dabar tiesiog miesto centre yra neišnaudotų nenaudojamų plotų,  nors jie galėtų įsileisti žmones.