– Kauno rajonas – šešta pagal dydį, viena sparčiausiai gyventojų skaičiumi auganti savivaldybė, be to, žiedinė. Su kokiomis problemomis ir iššūkiais tenka susidurti policijai? Ar jie skiriasi priemiestinėse ir nutolusiose vietovėse?

– Tikrai taip, Kauno rajonas – žiedinė savivaldybė ir viena sparčiausiai augančių teritorijų šalyje. Tai pagrindinės priežastys, dėl ko šiandien kyla vienokių ar kitokių iššūkių. Vienas jų – kaip pasiekti kiekvieną, net ir labiausiai nutolusį, gyventoją, kuriam prireikia policijos pagalbos. Kaip užtikrinti, kad kiekvienas, kuriam prireikia mūsų pagalbos, ją gautų kaip įmanoma operatyviau. Kartais, kad pasiektų toliausiai įsikūrusį Kauno rajono gyventoją, mūsų pareigūnams prireikia nuvažiuoti daugybę kilometrų. Kartais šie gyventojai negali atvykti į policijos komisariatą atlikti procesinių veiksmų, nes tiesiog neturi tam galimybių. Tuomet ieškome išeities iš padėties.

Kauno priemiesčiuose kuriasi daugybė naujų gyventojų, tad reikia daugiau dėmesio skirti eismo saugumui. Kuriantis gyventojams statomi ir namai, tad tenka akyliau stebėti, kad įsikūrimo džiaugsmo neapkartintų ilgapirščių apsilankymai. Iššūkių nemažai, bet kiekvieną jų sutinkame drąsiai ir sprendžiame kartu su savivaldos atstovais ir bendruomenėmis. Mezgame kontaktą su mūsų teritorijos gyventojais, nuolat komunikuojame vieni su kitais.

– Kaip apskritai vertinate praėjusius metus? Koks nusikalstamumo rodiklis yra Kauno rajone ir kaip jis atrodo tarp kitų šalies savivaldybių?

– Praėjusius metus vertinu išties teigiamai. 2024 m. nusikalstamų veikų Kauno rajono savivaldybėje skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 1 140 (2023-iaisiais buvo 1 220). Nusikalstamų veikų vidurkis 100 tūkst. gyventojų vidurkis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 1 643. Todėl šiandien galime pasidžiaugti ne tik gerokai mažesniu nusikalstamų veikų vidurkiu nei šalies vidurkis, bet ir tuo, kad Kauno rajono savivaldybės nusikalstamų veikų vidurkis 2024 m. buvo mažiausias Kauno apskrityje (Kaišiadorių r. – 2 809, Kėdainių r. – 1947, Jonavos r. – 1 983, Kauno m. – 2 051).

Prevencija: kartu su savivaldos atstovais policija rengia reidus Nemuno upėje ir jos pakrantės zonoje. / Organizatorių nuotr.

– Kurie rodikliai džiugina?

– Iš tiesų praėjusiais metais džiuginančių rodiklių Kauno rajone netrūko. Padidėjo bendras nusikalstamumo ištyrimas, užregistruota mažiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o jų ištyrimo procentas išaugo. Palyginti su ankstesniais metais, vertinant procentais, išaiškinome daugiau vagysčių ir sukčiavimo atvejų. Ypač svarbu paminėti ir situaciją mūsų rajono keliuose. 2024 m. žuvusių skaičius Kauno rajono keliuose sumažėjo iki dviejų, o 2023-iaisiais, deja, eismo įvykių metu žuvo dešimt žmonių. Džiuginančių rodiklių yra ir daugiau, bet tikiu, kad šie mūsų gyventojams yra ypač svarbūs ir aktualūs.

– Kokie rodikliai kelia nerimą ir ką ketinama daryti, kad jie gerėtų?

– Daugiausia nerimo kelia toliau didėjantis elektroninių cigarečių ir jų priedų vartojimas tarp nepilnamečių. Deja, neretai kartu su jomis vartojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Toliau susirūpinimą kelia sukčiavimo atvejų gausa, ypač tai, kad daugumą atvejų fiksuojame elektroninėje erdvėje. Todėl šiais metais planuojame daugiau dėmesio skirti sukčiavimų tyrimui ir prevencijai, nepilnamečių vykdomų teisės pažeidimų ir nusikalstamumo prevencijai.

– Kokia vizija ir siekis šiais metais? Galbūt turite naujovių ir iniciatyvų, kurios tai padės pasiekti?

– Kaip jau minėjau, pagrindinė šių metų vizija yra orientuotis į teisės pažeidimų mažinimą ir nusikalstamumo prevenciją tarp nepilnamečių, taip pat ir į sukčiavimo atvejų mažinimą. Kaip gerąją praktiką praėjusiais metais galiu įvardyti policijos pareigūnų darbą su dronais prie ugdymo įstaigų, fiksuojant nepilnamečių daromus nusižengimus. Taip pat neviešą patruliavimą ugdymo įstaigų prieigose. Tai išties davė teigiamų rezultatų. Šiemet planuojame šias priemones tęsti ir netgi taikyti aktyviau.

Sukčiavimų prevencijos srityje sieksime kuo daugiau gyventojų informuoti apie populiariausius sukčiavimo būdus, dažniausiai praktikoje pasitaikančias sukčiavimo schemas ir naudojamus algoritmus. Tikiu, kad praėjusių metų gale startavusi Kauno apskrities policijos akcija „NE(pasi)DUOK – nepasiduok iliuzijai ir neduok sukčiams“, netrukus pradės keliauti ir po mūsų rajono teritorijas, pasieks kuo daugiau mūsų gyventojų.

Dėmesys: su moksleiviais bendraujama ir per vasaros atostogas. / Organizatorių nuotr.

– Kauno rajono savivaldybės ir policijos bendradarbiavimas jau skaičiuoja antrą dešimtmetį. Ką jis duoda, kokia jo nauda policijai ir visuomenei?

– Šiais metais švenčiame savotišką draugystės dėl gyventojų dešimtmetį. Savivaldybė kartu su policija nuo 2015 m. vykdo prevencinę programą „Saugus Kauno rajonas“. Pagal šią programą įvairioms saugumo priemonėms įsigyti savivaldybė skiria lėšų policijai. Paminėtina, kad už šias lėšas policija jau yra įsigijusi dronų, keturračių, du automobilius su greičio matuokliais, vieną elektromobilį ir įvairių kitų priemonių, kurios tiesiogiai naudojamos prevencinėje policijos veikloje. Tai ne šiaip technika. Tai technika, kuri padeda greičiau, operatyviau ir kokybiškiau teikti paslaugą mūsų rajono gyventojams.

Tokio glaudaus ir problemas sprendžiančio nuolatinio dialogo su savivaldos atstovais, tikriausiai, mums gali pavydėti ne viena policijos įstaiga.

– Stiprinti materialinę bazę – svarbu, tačiau turbūt ne mažiau svarbūs ir žmogiškieji ištekliai. Koks savivaldybės indėlis šioje srityje?

– Kauno rajono savivaldybė, siekdama paskatinti jaunus žmones rinktis policijos pareigūno profesiją, o baigus studijas – likti dirbti pakaunėje, nusprendė būsimiems policininkams skirti stipendijas arba padengti jų įsikūrimo išlaidas. Šia Kauno rajono savivaldybės iniciatyva pareigūnai bus skatinami kurti savo gyvenimą Kauno rajone, o darbo vietą pasirinkti būtent Kauno rajono policijos komisariate. Tai, kad 2024-aisiais buvo pasirašyta pirmoji trišalė sutartis ir tarnybą Kauno rajono policijos komisariate pradėjo pirmasis pareigūnas, pasinaudojęs vienkartine Kauno rajono įsikūrimo išmoka, džiugiai nuteikia.

– Kaip per bendradarbiavimo laikotarpį Kauno rajone keitėsi saugumo situacija, kiek ir kaip prie saugumo užtikrinimo prisidėjo Kauno rajono savivaldybė?

– Geriausiai į šį klausimą atsakytų patys gyventojai: ar jie jaučiasi saugūs, ar vidinis jų saugumo jausmas stiprėja. Iš savo pusės galime tik pažymėti, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas mūsų veikloje yra labai svarbus, vyksta nuolat. Gerėjantys rodikliai ir pasiekti tikslai – bendro darbo rezultatas. Na, ir išties tokio glaudaus ir problemas sprendžiančio nuolatinio dialogo su savivaldos atstovais, tikriausiai, mums gali pavydėti ne viena policijos įstaiga.

Monika Puškovienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokius bendrus projektus ir prevencijos priemones vykdote su Kauno rajono savivaldybe? Ar jau galima kalbėti apie jų teikiamą naudą?

– Iš bendrų projektų su Kauno rajono savivaldybe galima paminėti planą „Nemunas“, kurio tikslas – su Kauno rajono savivaldybės atstovais ir Kauno rajono policijos komisariato pareigūnais užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, užkardyti viešosios tvarkos pažeidimus Nemuno upėje ir jos pakrantės zonoje.

Kartu su Kauno rajono savivaldybe jau ne vienus metus vykdomos prevencinės priemonės ugdymo įstaigų prieigose pasitelkiant bepilotes skraidykles – dronus, siekiant fiksuoti nepilnamečių – moksleivių – daromus teisės pažeidimus.

Vienas labiausiai pasiteisinusių bendrų projektų, mūsų nuomone, yra „Gyvenk saugiai ir šiltai“. Šis projektas vykdomas kartu su socialiniais partneriais: seniūnais, seniūnijų socialiniais darbuotojais, Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais. Vykdant priemonę aplankomi vieniši senjorai, neįgalūs asmenys. Apsilankymų metu asmenys informuojami apie sukčiavimų ir vagysčių atvejus, įvertinama šildymo sistemos techninė būklė, prireikus sumontuojami priešgaisriniai dūmų detektoriai, įvertinama aplinka, kurioje gyvenama, teikiamos rekomendacijos. Tai tik dalis to, kad bendromis jėgomis darome dėl Kauno rajono gyventojų.

– Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pagerinti bendradarbiavimą, kad Kauno rajonas taptų dar saugesnis?

– Kauno rajono savivaldybei sparčiai plečiantis, itin svarbų vaidmenį užtikrinant saugumą atlieka vaizdo stebėjimo kameros. Bendradarbiaujant su savivaldybės vadovais jau baigiamas įgyvendinti projektas dėl 25 stacionarių vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimo pakaunėje ir šiuo metu svarstomas bendro vaizdo kamerų tinklo plėtros klausimas, įdiegiant daugiau vaizdo stebėjimo kamerų kriminogeniniu požiūriu strateginėse vietose. Tai ne tik leis operatyviau išaiškinti nusikalstamas veikas, bet ir veiks kaip puiki prevencinė priemonė, kad tokių veikų būtų vykdoma kuo mažiau. Teritorijos, kurios stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, vis mažiau patrauklios nusikaltimus daryti linkusiems asmenims.

Komentaras

Mantas Rikteris

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Dešimt metų trunkanti mūsų draugystė su policija išties davė didžiulę naudą Kauno rajono žmonėms – esame viena iš saugiausių savivaldybių Lietuvoje. Kasmet mūsų krašte nusikalstamumas mažėja, gyventojai jaučiasi saugūs.

Per visą bendradarbiavimo laikotarpį savivaldybė nupirko ir policijai perdavė labai daug inovatyvios įrangos ir priemonių, kurios policijai leidžia operatyviau ištirti nusikaltimus, užkirsti jiems kelią, padėti žmonėms. Kartu įgyvendinome nemažai prevencinių programų.

Žmonių pasitikėjimas mus skatina nesustoti ir toliau investuoti į saugumą. Galime pažadėti, kad mūsų partnerystė su policija tęsis dar daug metų ir skirsime lėšų tiek, kiek reikės, kad pakaunėje žmonėms būtų saugu gyventi.