Lietuvos zoologijos sodo mentorius Jeanas Jagues Lesueur Kaune dairėsi po sodą, apie kurį kol kas žinojo tik iš ekspertų ataskaitų. Išvykdamas konstatavo: kauniečiai jėgų ir noro keisti padėtį turi, tik permainos gali užtrukti.

Neišnaudoja turimų plotų

Mentoriaus konsultacijos pasiūlytos, kai Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) pernai panaikino mūsų Zoologijos sodo kaip visateisio šios organizacijos nario, statusą. Pagrindinė priežastis – prastos gyvūnų laikymo sąlygos.

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas džiaugiasi, kad jų mentoriumi paskirtas būtent J.J.Lesueur. Jis turi neįkainojamos patirties, nes dalyvavo projektuojant ir statant savo paties įkurtą zoologijos sodą Atikoje (Graikija).

Artimiausiu laiku Kaune esantis sodas planuoja skelbti konkursą naujiems voljerams projektuoti, tad mentoriaus žinios ir patarimai labai pravers bendraujant su architektais.
Patarimų mentorius išties nešykšti. Apžiūrėti sodui jis skyrė tris dienas. "Gražūs medžiai, puiki ir kita augalija. Bet gyvūnai laikomi per mažuose narvuose, nors sodui priklauso didžiuliai plotai", – tai apsilankiusiam Kaune J.J.Lesueur į akis krito pirmiausia.

"Griaukite tą tvorą, numeskite stogą – jo visai nereikia. Plėsdami gyvūnams teritoriją atiduokite jiems ir tą medį – jie mėgsta karstytis", – prie vieno voljerų patarimus žarstė svečias iš Graikijos.

"Mano zoologijos sode vien žirafoms, zebrams skirta 1,5 ha teritorija", – kiek paėjėjęs lygino kitų gyvūnų laikymo sąlygas.

J.J.Lesueur raukė nosį išvydęs surūdijusias tvoras, betonines voljerų grindis, netinkamoje vietoje užklijuotus įspėjimus per daug smalsiems lankytojams.

"Nepamirškime, kad jūsų zoologijos sodas – privatus, kad mes esame ne Graikijoje, kur visai kitokios nei čia oro sąlygos", – į kai kuriuos pasiūlymus reagavo sodo direktorius Aurimas Didžiokas.

Geriausiai J.J.Lesueur įvertino sąlygas, kokiomis Kaune laikomi ropliai. "Jais pasirūpinta tikrai neblogai", – sakė svečias. Jis mažai priekaištų turėjo ir apžiūrėjęs plėšriųjų paukščių, muntjakų ir šiaurinių elnių voljerus, insektariumą, graužikų ir triušių auginimo patalpas.

Neveikė trejus metus

Svečiui užkliuvo, kad Lietuvos zoologijos sodas yra nepritaikytas žmonėms su negalia. Jie gali apžiūrėti gyvūnus ir apžiūrėti teritoriją, bet tik dalį. Mat norint apeiti visą sodą reikia įveikti daug laiptų.

Kaip nemenką problemą jis įvardijo ir tualetų trūkumą. "Man ir pačiam jau teko pajusti šį nepatogumą", – pripažino J.J.Lesueur.

Su Zoologijos sodo direktoriumi ir darbuotojais besidairydamas po sodo teritoriją jis dalijosi įspūdžiais iš kitų šalių.

"Tokį vaizdelį kaip pas jus galima išvysti ne viename Europos zoologijos sode, ypač rytinėje jos dalyje. Bet esu matęs ir kur kas blogesnių sąlygų. Net ir Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus buvo uždarytas zoologijos sodas Paryžiuje. Ten visur buvo cementas, jokio natūralaus pagrindo gyvūnams, mažai medžių, maži narvai", – pasakojo J.J.Lesueur.

Rekonstrukcija šiame zoologijos sode truko trejus metus, tik tuomet leista vėl jį atidaryti.

Konsultuoja savanoriškai

Vis dėlto mentorius ne kartą pabrėžė, kad modernūs statiniai – dar ne viskas.

"Niekas nepadės, jei neturėsite gerų darbuotojų. Kalbėjau su personalu. Įsitikinau, kad čia dirbantys žmonės yra susirūpinę dėl sąlygų, kuriose laikomi gyvūnai, jie supranta situaciją, dalyvauja tobulinimosi programose", – prieš išvykdamas zoologijos sodo darbuotojus gyrė J.J.Lesueur.

Anot jo, svarbu ne tik kur, bet ir kaip laikomi gyvūnai: jų mityba, priežiūra.

J.J.Lesueur, susipažinęs su EAZA ataskaita apie Lietuvos zoologijos sodą, su jo direktoriumi A.Didžioku daug bendravo ir internetu.

"Žinojau, kad tai senas sodas, bet, nepamačius savo akimis, sunku buvo apie jį susidaryti nuomonę", – pastebėjo mentorius. Už konsultacijas, pastabas, idėjas ir sugaištą laiką jis negauna nė cento. Tiesa, kelionės į Kauną išlaidas padengė jį pasikvietęs sodas.

Po šio vizito J.J.Lesueur asociacijai pateiks savo vertinimą ir siūlymus. "Ataskaitoje neparašysiu nieko naujo, apie ką nekalbėjau su direktoriumi, personalu. Šis zoologijos sodas tikrai gali pasikeisti tiek, kad atitiktų visus EAZA reikalavimus. Tačiau tai užtruks", – teigė specialistas.

Turės viską perstatyti

Zoologijos sodas Kaune statytas laikais, kai reikalavimai sodui ir suvokimas apie tokį objektą buvo visai kitokie nei šiais laikais. Bet sodo teritorijoje esantys voljerai ir visa infrastruktūra iš esmės nebuvo keičiama dešimtmečius.

J.J.Lesueur nuomone, kauniškis zoologijos sodas neturi kito pasirinkimo – būtina perstatyti beveik visus statinius. Tai seniai aišku ir sodo direktoriui bei visam personalui, bet pagrindinė kliūtis – pinigai.

Lietuvos zoologijos sodas rekonstrukcijai aktyviai ruošėsi pastaruosius dvejus metus. Rengta sodo teritorijos galimybių studija ir teritorijos detalusis planas.

Apskaičiuota, kad 40 mln. litų turi pakakti patraukliems šiuolaikiškiems pastatams, voljerams pastatyti, sodui sutvarkyti, oranžerijoms, tropikariumams ir patalpoms, kuriose gyvūnus įprastoje aplinkoje būtų galima stebėti ir vėlyvą rudenį bei žiemą, įrengti.

Nukando pirštą

J.J.Lesueur, prabilęs apie lankytojų ir gyvūnų saugumą, greta sudėjo abu savo smilius. Vieno jų galą nukando augintinė baltoji liūtė Magda. Tai įvyko prieš šešerius metus jo įkurtame zoologijos sode šalia Atėnų.

"Ji – labai miela. Laižė man ranką. Staiga pajutau, kad pirštas užlinko – liūtė jį nukando", – prisiminė mentorius. Šis atsitikimas nesumažino jo žavėjimosi gyvūnais, užgimusio dar vaikystėje.
Su gyvūnais jis dirba jau 40 metų, prieš 15 metų įkūrė privatų zoologijos sodą ir jam vadovauja. Baigtos studijos su gyvūnais neturi nieko bendro – pagal išsilavinimą J.J.Lesueur yra verslininkas.

Lietuvos zoologijos sodas

Įkurtas prieš 76 metus. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: penkios lapės, taurusis elnias, trys briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, du vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties įkūrėjo profesoriaus Tado Ivanausko ir kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai.
Lietuvos zoologijos sode šiandien gyvena apie 2 000 gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtraukta į Lietuvos ir tarptautinę Raudonąsias knygas.