Lietuvos zoologijos sode apsigyveno tigrė: tikimasi sulaukti ir tigriukų

Smalsi, bet atsargi

Tigrė iš Prancūzijos zoologijos sodo į Kauną atvyko prieš savaitę, tad dabar pratinasi prie naujų namų. Kol kas Naya tyrinėja erdves, uostinėja patino paliktus kvapus, tačiau pamačius daugiau žmonių, palaiko atstumą ir nesiartina.

Tigrės pristatymo metu prižiūrėtojai parūpino ir skanios mėsos gabalą, padėjo jį ant laipynės, tačiau naujoji Kauno gyventoja net nepriartėjo, o atokiame kampe stebėjo, kas vyksta aplink. Kelis kartus ji bandė ateiti, tačiau, matyt, pritrūko drąsos.

„Visą šią savaitę mes stebime tigrę. Jaučiasi ji tikrai neblogai. Ji labai žingeidi, tyrinėja teritoriją, ji jaučiasi saugiai, tačiau laikosi atstumo. Tikimės, kad artimiausiu metu jau ateis arčiau lankytojų“, – kalbėjo gyvūnų prižiūrėtoja Živilė Kavaliauskienė.

Prižiūrėtojai dar ir patys stebi, kuo pasižymės naujokė. Jau spėjo užfiksuoti, kad tigrei labai patinka vištiena, o jautieną valgo, tačiau tai, greičiausiai, nebus jos delikatesas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kol kas atskirai

Atvykus Nayai Kaune šiuo metu gyvena du tigrai, tačiau kol kas Zoologijos sode jų į vieną voljerą prižiūrėtojai neleidžia. Duodamas laikas gyvūnams priprasti vienam prie kito. Galbūt maždaug sausio mėnesį jiems bus leista susitikti nevaržant tvoroms.

„Negalima iš karto jokių gyvūnų suleisti į vieną voljerą. Tigrų patinai ir šiaip yra vienišiai, su patelėmis susitinka tik poravimosi metu, todėl reikia laiko jiems vienas kitą prisijaukinti. Žinome, kad pirmoji jų pažintis jau įvyko, nes matome tigrų pėdas palei voljero pertvarą“, – pasakojo Ž. Kavaliauskienė.

Šiuo metu Edas gyvena didesniame voljere, turinčiame daugiau laipynių. Naya pratinasi mažesniame voljere, tačiau po kelių savaičių planuojama ir Kauno naujokei leisti išbandyti karališkas erdves ir iš aukšto apžiūrėti tiek pro šalį einančius lankytojus, tiek ir pačią teritoriją.

Norėtų tigriukų

Laisvėje tigrai gyvena apie 15–16 metų, zoologijos soduose šie gyvūnai gali išgyventi ir iki 20 metų. Į Kauną atvykusi Naya jau sulaukusi keturiolikos metų, senbuviui Edui dabar – trylika metų. Abu tigrai jau brandaus amžiaus, tačiau Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai vis tiek viliasi, jog pavysk sulaukti vienos tigriukų vados.

„Naya Prancūzijoje jau yra turėjusi vieną jauniklių vadą. Galima sakyti, kad įvykęs pirmasis tigrų nusišypsojimas, bet ar jie susidraugaus, matysime tada, kai patelė pradės rujoti. Tai gali būti sausio–vasario mėnesiais, bet gali būti ir anksčiau. Tiesiog stebėsime jos elgesį, nes kai rujoja, ji pradeda visaip vilioti patiną“, – kalbėjo Viršutinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos skyriaus kuratorė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ji pasakojo, kad Edas jau turėjo partnerę, anksčiau Zoologijos sode gyvenusią Nardą. Tačiau ji buvo vyresnė ir buvo aikštingo charakterio, o tuo metu Edas dar neturėjo tokios brandos, todėl šiems tigrams nepavyko susilaukti jauniklių.

„Dabar tigrų amžius panašus, todėl tikimės, kad tai bus sėkminga pora“, – pridūrė R. Pėtelytė-Brazaitienė.

Amūriniai tigrai yra itin nykstanti rūšis, įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą. Sunku patikėti, tačiau šiuo metu gamtoje jų likę vos apie 500. Amūriniai tigrai dažniau sutinkami pasaulio zoologijos soduose, nei gamtoje, tad šių tigrų išsaugojimui skiriamas didelis dėmesys. Lietuvos zoologijos sodas taip pat dalyvauja retų rūšių išsaugojimo ir veisimo programoje, o Naya, kartu su Edu, taps šios svarbios programos dalimi.

Amūriniai tigrai sparčiai nyksta dėl kelių priežasčių. Visų pirma – brakonieriavimo. Šie gyvūnai medžiojami dėl kailio, taip pat dėl vis dar gajaus tikėjimo mistiškomis gydomosiomis tigrų kūno dalių ir organų galiomis. Gyvendami natūralioje aplinkoje amūriniai tigrai gali užimti net 1000 kv. kilometrų teritorijos, todėl miškų kirtimas ir besiplečianti kita žmonių ūkinė veikla taip pat prisideda prie stambiausių katinių šeimos atstovų nykimo.