Po 25 metų – vėl statybos Kruonyje. Viena iš 70 vamzdyno dalių žymi ilgai laukto projekto pradžią, prie kurio bandyta grįžti ne kartą, tačiau vis nesėkmingai. Prasideda penktojo agregato statybos. 

„Igničio“ vadovas sako, kad naujasis agregatas padės sumažinti elektros kainas. 

„Lietuva turės dešimties gigavatvalandžių talpyklą, kuri prilygsta 200 tūkst. elektromobilių sujungtų į vieną grandinę. Tai yra ne ličio milžiniška baterija, o vandens, kuri mažins kainas vartotojams“, – aiškino „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugėjant saulės ir vėjo jėgainių, tinklas tampa nestabilus, o Kruonis veikia kaip milžiniška energijos „pagalvė“ – stabilizuoja sistemą ir padeda išvengti elektros išsijungimų, kaip neseniai nutiko Ispanijoje. 

„Penktas hidroagregatas užtikrina visos hidroakumuliacinės elektrinės lankstumą. Šie pajėgumai jau dabar naudojami Baltijos šalių energetikos sistemos balansavimui“, – teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Tai taip pat dar vienas žingsnis žalesnės energetikos link – Kruonis padės išnaudoti atsinaujinančių šaltinių galią net ir tada, kai gamta keičiasi. 

„Kadangi turime daug atsinaujinančios energetikos, tai labai prisidės prie mūsų saugumo, stabilumo, atsinaujinančios energetikos integracijos“, – sakė energetikos ministras.

Dabar čia yra keturi hidroagregatai: du veikia avariniu režimu, kiti du gamina komercinę elektrą, kuriuose vandens yra tiek, kiek telpa Nemune ir Neryje.

Kadangi turime daug atsinaujinančios energetikos, tai labai prisidės prie mūsų saugumo, stabilumo, atsinaujinančios energetikos integracijos.

„Juose sutalpina mūsų didžiausią upę – Nemuną. Senaisiais teka apie 20 kubų per sekundę aukštyn ir žemyn, o Nemuno debito ties Nemajūnais metinis vidurkis yra 260 kubų. Šis bus mažesnis ir turės dvigubai mažesnę galią, tai daviau pavadinimą Neris“, – akcentavo hidroelektrinių eksploatacijos departamento vadovas Raimondas Minkevičius. 

Naujasis agregatas kainuos 150 mln. eurų. Pasak „Igničio“, tai – vienas sudėtingiausių projektų.

„Labai sudėtingas. Dalyvauja rangovų ir tiekėjų iš 25 šalių, tačiau didelę dalį darbų daro lietuviai“, – pabrėžė D. Maikštėnas.

Prieš 47 metus, elektrinės statybų pradžioje „žalieji“ sustabdė projektą dėl poveikio gamtai – tuomet prarastas finansavimas, o elektrinė liko pustuštė: vietoje aštuonių agregatų, įrengti tik keturi.

Dabar plėtra atnaujinta – penktasis agregatas turėtų veikti jau kitų metų pabaigoje. Tačiau, kad kada nors pavyktų turėti visus aštuonis agregatus – šansų mažai. Kruonis yra didžiausia tokia elektrinė Baltijos šalyse ir dvylikta pagal dydį Europoje.