Dainuoti ir šokti folkloro ansambliuose nori vis daugiau kauniečių

Užsukusieji į Kauno tautinės kultūros centrą (KTKC) iškart pajunta valstybės ir tautinio ugdymo vienovę. Ją liudija pagarbiai išskleista pirmosios ir vienintelės Persitvarkymo Sąjūdžio neformalios etninio turinio kultūros ir švietimo mokyklos Lietuvoje vėliava.

Užsukusieji į Kauno tautinės kultūros centrą (KTKC) iškart pajunta valstybės ir tautinio ugdymo vienovę. Ją liudija pagarbiai išskleista pirmosios ir vienintelės Persitvarkymo Sąjūdžio neformalios etninio turinio kultūros ir švietimo mokyklos Lietuvoje vėliava. Būtent iš šios sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos Kaune prieš 25 metus išsirutuliojo KTKC, kuriame gausu sodrių ir gilių tautinės kultūros pėdsakų: kabančių sodų, karpinių, skulptūrų, kryždirbystės pavyzdžių ir kt.

Apie šiandienius KTKC – neformaliojo vaikų švietimo mokyklos tikslus – pokalbis su centro vadove Vilija Kepežinskiene.

– Kauniečiai per daugybę metų įprato ir pamėgo jau tradicinius KTKC renginius: tarptautinį folkloro festivalį "Atataria lamzdžiai", tarptautinį vaikų folkloro festivalį "Baltų raštai", respublikinį projektą moksleiviams "Giminės medis", kasmet rengiamas Trijų karalių, Vaikų Velykėlių ir kitas šventes. Susidaro įspūdis, kad savo veiklą centras orientuoja į vaikus, jaunimą.

– Taip, nes mūsų centro veiklos sritis – švietimas, o veiklos tikslas – kryptingai ugdyti vaikus ir jaunuolius, padedant jiems įgyti etninės kultūros kompetencijų, puoselėti lietuvių tautinį savitumą, etninės kultūros vertybes, aiškinti kultūros paveldo reikšmę, ugdyti pilietiškumą visomis galimomis neformaliojo švietimo priemonėmis. Todėl mes atviri ne tik 4–19 metų vaikams ir jaunuoliams, bet ir jų šeimų nariams, suaugusiesiems, visai Kauno bendruomenei.

Džiugu, kad kasmet auga kauniečių poreikis pažinti tradicinę kultūrą – šiemet per 800 vaikų, jaunuolių ir suaugusių žmonių dalyvauja folkloro, instrumentinio muzikavimo, etninės veiklos, tautodailės studijose, ansambliuose, kuriems vadovauja 30 aukštos kvalifikacijos etninės kultūros, folkloro, tautodailės, muzikos, choreografijos mokytojų.

Štai Vitos Braziulienės vadovaujama studija "Gyvasis folkloras", jos dukra Daugailė Glinskienė mūsų centre per penkerius metus užaugino jaunatvišką, nuotaikingą folkloro ansamblį "Sodailio". Ilona Jakštytė vadovauja vaikų tautinio šokio ansambliui "Kalvelis" – I kategorijos meninio lygio kolektyvui. Įdomus Birutės Nemčinskienės vadovaujamas folkloro ansamblis "Dailingė" – jame drauge su vaikais dainuoja ir jų tėčiai, mamos, broliukai, sesutės. Kauniečiai puikiai pažįsta jau dvi dešimtis metų folkloro ansambliui "Ratilėlis" vadovaujančią Alvydą Česienę, kurios kolektyvas yra pelnęs visus galimus apdovanojimus Lietuvoje ir nemažai – užsienyje.

Bandonijomis ir armonikomis dviejose studijose muzikuoti moko Algirdas Kasperavičius. Jo vadovaujami muzikantai yra laimėję ne vieną garsų respublikinį konkursą, įrašė į kompaktinę plokštelę smagiai skambančią bandonijų muziką. Žinoma, įrašoma ir kitų centre dirbančių kolektyvų surinkta liaudies kūryba, saugant prosenelių tautinį paveldą.

– Įsikūrus KTKC, čia paskaitas skaitė ir užsiėmimus vedė Algirdas Saudargas, Gintaras Beresnevičius, Algirdas Patackas, Kęstutis Genys, Arvydas Žygas, Veronika Povilionienė, Gintaras Dručkus, Jurgis Oksas ir daugelis kitų asmenybių. Laikui bėgant, keitėsi ne tik pranešėjai, bet ir tautinės kultūros, jos paveldo sklaidos formos. Kokį tautinio paveldo sklaidos kelią pasirinko KTKC?

– Etninio turinio edukacinius užsiėmimus, seminarus, mokymus veda, konferencijas, konsultacijas koordinuoja Centro direktorės pavaduotoja ugdymui Osvalda Ivanauskienė, Etninės studijos vedėja Zita Jakinevičienė, centro metodininkės Jurgita Kilikauskienė, Eglė Vindašienė, Vitalija Bajorienė ir kiti specialistai, gebantys suburti mokinius, norinčius daugiau sužinoti apie mūsų kalendorines šventes, papročius, tradicijas, išmokti pasigaminti mielų dalykėlių.

Ketvirtį amžiaus paskaitas tautine tematika skaito lektorius Aleksandras Žarskus, o į edukacinę praktinę veiklą jaunimą ir suaugusiuosius kviečia Gvidas Latakas (tautodailės užsiėmimai "Prie molberto"), Dalia Žiurkelienė ("Kūrybos džiaugsmai"), Daiva Vainauskienė ("Vakarojimai seklyčioje"). Apie edukacinių užsiėmimų įvairovę byloja jų pavadinimai: "Lietuviški metų ženklai", "Lauminėjimas", "Molio džiaugsmai" , "Rugelio kelias", "Šiaudiniai dirbiniai. Sodas" , "Gyvybės medis karpiniuose", "Duona lietuvių buityje ir papročiuose" ir kt. Besidomintieji tautodaile kauniečiai kasdien gali lankytis KTKC organizuojamose primityviosios tapybos, kitų tautodailininkų darbų parodose, keičiamose kiekvieną mėnesį.

– Šiais laikais įprasta, kad įvairios organizacijos dalyvauja projektinėje veikloje, prasimanydamos lėšų savo sumanymams realizuoti. Greičiausiai ir jūsų vadovaujamas centras dėmesingas tokiai veiklai?

– Taip, mes, aktyviai dalyvaudami šioje veikloje, randame rėmėjų aktualiems renginiams. Štai šiemet pažymėdami Tarmių metus, jiems skirtuose tarptautiniuose festivaliuose "Atataria lamzdžiai", "Baltų raštai" džiuginome žiūrovus tarmiškai atliekamomis liaudies dainomis ir pasakojimais, skambančia liaudies muzika, pabrėžėme mūsų tautinį tapatumą, kultūros paveldą, papročius. Aktualūs ir respublikinis kūrybinis etnografinės kraštotyros konkursas "Jei prakalbėtų, daug pasakytų...", respublikiniai projektai "Giminės medis", "Gimtoji šalis karpiniuose", respublikinės varžytuvės "Tautosakos malūnas". Tikimės, kad iš pastarosios gilės išaugs didelis ąžuolas, kuris ilgainiui suoš bendrame tautinės kultūros ąžuolyne.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių