Lietuviško palydovo kūrėjas: dar sunku tuo patikėti

Savo sukonstruotą kūdikį į kosmosą išleidęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Algis Karpavičius šypsosi, bet jo širdis virpa belaukiant, kol bus galima susisiekti su mažuoju palydovu "LitSat-1".

Savo sukonstruotą kūdikį į kosmosą išleidęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Algis Karpavičius šypsosi, bet jo širdis virpa belaukiant, kol bus galima susisiekti su mažuoju palydovu "LitSat-1".

Kitą rytą – į egzaminą

Šnekamojoje kalboje žodį "kosmosas" lietuviai dažnai vartoja netiesiogine prasme, apibūdindami kažką tolima, nepasiekiama, nesuprantama. KTU Elektronikos inžinerijos magistrantūros pirmo kurso studentas Algis Karpavičius pripažino, kad žodį "kosmosas" ilgai irgi naudojo šia, perkeltine, prasme. Dabar jam "kosmosas" reiškia ką kita: tai erdvė, kurioje jis pats norėtų pasidairyti, iš ten pažvelgti į Žemę.

Po to, kai ketvirtadienio vakarą pirmieji lietuvių kurti nanopalydovai "LitSat-1" ir "LituanicaSat-1" sėkmingai išskriejo raketa, kosmosas tapo tartum ranka pasiekiamas, ypač A.Karpavičiui. 23 metų studentas buvo vienas pagrindinių palydovo "LitSat-1" kūrėjų, tad nesipriešina, kai palydovas pavadinamas jo kūdikiu.

"Dar sunku tuo patikėti, iki šiol atrodė, kad kosmosas sunkiai pasiekiamas. Kadangi jau kalbama apie kosmoso turizmą, idėja ten nukeliauti išties labai gundanti. Norėtųsi savo akimis pamatyti, kaip viskas atrodo iš viršaus", – prasitarė "LitSat-1" palydovo kūrėjas.

Palydovai buvo paleidžiami svarbaus A.Karpavičiaus egzamino išvakarėse. Kelioms valandoms knygas padėjęs į šalį, KTU studentas sėdėjo televizijos studijoje ir drauge su kitais palydovo kūrėjais nerimastingai laukė istorinės akimirkos. Nenusakomi jausmai po to dar ilgai neblėso.

"Miegojau vos tris valandas. Iš ryto grįždamas iš Vilniaus į Kauną, traukinyje ruošiausi egzaminui, kurį laikiau penktadienio ryte", – šypsojosi studentas bemiegėmis, tačiau švytinčiomis akimis. Jis neabejojo, kad dėstytojas žino, jog jis daug dirbo prie palydovo ir mokslams laiko turėjo mažiau, tačiau nuolaidų nesitikėjo, nes tebėra toks pat studentas, kaip ir likusieji.

Buvo kaitinamas krosnelėje

A.Karpavičius vaikystėje nesvajojo būti kosmonautu, KTU pradėjo studijuoti mechatroniką. "Mechatronika yra gana arti palydovų. Tad čia studijuodamas sulaukiau dekano pasiūlymo kurti palydovą", – pasakojo studentas. Tiesa, jis dirbo ne vienas, jam talkino ir mokslininkai, ir kitų fakultetų studentai.

Algis nuo pirmo kurso rodė iniciatyvą įvairiuose projektuose, dirbo net vasarą, tad nesistebi, kad sulaukė neeilinio pasiūlymo. Darbas buvo ne iš lengvųjų.

"Su visomis technologijomis pirmiausia supažindino Lietuvos kosmoso asociacija. Be abejo, ir patiems teko į visa tai gilintis, gavome reikalavimus iš NASA", – prisiminė A.Karpavičius. Žodis "nano" apsprendė palydovo gabaritus. Jis yra kubo formos, kurio kraštinės ilgis – 10 cm. Svoris galėjo būti iki 1 kg, tačiau kauniečiai jį sukonstravo maždaug 900 g.

Pagamintas įrenginys turėjo atlaikyti ne vieną bandymą. Pavyzdžiui, jo atsparumas karščiui buvo tikrinamas laboratorinėje krosnelėje, kurioje temperatūra buvo apie 70 laipsnių.

Pasak A.Karpavičiaus, palydovo gamybai draudžiama naudoti bet kokias toksiškas medžiagas. Įrenginio konstrukcija privalėjo būti patvari, kad neiširtų, o medžiagos – atsparios galimam aplinkos poveikiui.

Perpjovus palydovo dėžutę, pagamintą iš specialaus duraliuminio, viduje pasimatytų mikroschemos, daugybė laidų. Pati konstrukcija iš išorės yra padengta saulės elementais.

"Kadangi norėjome išbandyti bazines sistemas, įdėjome du galios modulius, kurie kaupia energiją iš saulės elementų. Taip pat įmontavome du ryšio modulius, kad būtų galima perduoti duomenis, komunikuoti su Žeme ir ištransliuoti tris lietuviškus žodžius. Yra ir pagrindinio procesoriaus plokštė, kuri užtikrina sistemos bendrą darbą", – sudėtines palydovo dalis vardijo kūrėjas. A.Karpavičius džiaugėsi, kad KTU atstovai patys gamino palydovo konstrukciją iš pat pradžių, o ne pirko iš užsienio standartinį modulį.

Jaudulys laukiant signalo

Dabar kurį laiką A.Karpavičius ketina susitelkti į studijas, sako, galbūt pavyks prisiminti ir laisvalaikį, nes ypač pastaruoju metu palydovui buvo aukojama viskas. Tačiau tokia kasdienybė truks neilgai.

"Reikia užbaigti šį projektą, nes palydovas dar tik iškeltas į kosmosą, bet neprisijungęs prie kosminės stoties ir negali būti paleistas į atvirą erdvę. Kai bus paleistas ir užmegsime su juo ryšį, tada jau galėsime galvoti ir apie kitus projektus", – į ateitį žvelgė studentas. Kosmoso erdvėje palydovas išbus šešis mėnesius.


Komentaras

Almantas Danilevičius
KTU Inovacijų ir verslo centro direktorius

Dviejų lietuviškųjų palydovų sėkmingas paleidimas į atvirą kosmosą įrodo, kad Lietuva gali įgyvendinti pasaulinio lygio NASA aukščiausius reikalavimus atitinkančius technologinius projektus ir taip realizuoti mokslinio potencialo galimybes. Svarbu, kad KTU komandos palydovas "LitSat-1" buvo sukurtas bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, sukonstruotas iniciatyvių studentų rankomis ir pagamintas universiteto laboratorijose. Šis bandomasis palydovas 2015 m. padės atlikti kitą ne mažiau reikšmingą ir svarbią užduotį – pjezo reakcijos bandymą atvirame kosmose. Pjezo reakciją tikimasi panaudoti precizinei nanopalydovų orientacijai kosmoso erdvėje. Kitaip tariant, mokslinį išradimą siekiame panaudoti labai aiškioms, pramonėje pritaikomoms sritims. Šiuo metu viena pirmųjų "LitSat-1" užduočių kosmose – ištransliuoti tris tautos išrinktus lietuviškai skambančius žodžius. Kada tai įvyks ir kokie tai bus žodžiai, paaiškės vėliau. Kol kas yra žinomas šių žodžių dešimtukas. Džiaugiuosi, kad jie visi yra susiję su Lietuva, patriotiškumu, pilietiškumu.


Kosmonautikos pradžia – Lietuvoje?

Ypatingą postūmį raketinės technikos pasaulinei plėtrai suteikė bene žymiausias senosios Lietuvos mokslininkas Kazimieras Semenavičius (apie 1600–1651) ir jo veikalas "Didysis artilerijos menas" (Amsterdamas, 1650). Išspausdinta tik pirmoji dalis: K.Semenavičius netrukus mirė, ir antroji liko rankraštinė. Šis artilerijos vadovėlis buvo išverstas į daugelį kalbų, pagarsėjo visoje Europoje, o autorius apdovanotas įvairių šalių ordinais.
Reikšmingiausia paprastai laikoma "Didžiojo artilerijos meno" pirmosios dalies III knyga "Apie raketas", kurioje aiškinama parako raketų konstrukcija, degalų gamyba, paleidimo įrenginiai. Manoma, kad K.Semenavičius čia pirmą kartą nustatė raketos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių, nustatė, kad raketą galima stabilizuoti sparneliais (iki tol raketos buvo stabilizuojamos kartelėmis). Per 150 metų po K.Semenavičiaus veikalo neatsirado naujų raketų konstravimo idėjų. Tik XIX a. pr. K.Semenavičiaus raketų konstrukcijos buvo šiek tiek patobulintos.

Šaltinis – astronomija.info


Viskas mažėja

Pirmieji lietuviški mažieji palydovai – didelis pasiekimas ne tik mūsų šaliai, bet ir bendrai technologijų raidai pasaulyje. "Kosmosas buvo paskutinė erdvė, kurioje dideli daiktai buvo laikomi gerais. Šiandien labiausiai jaudinantis dalykas – ir kosmoso technologijos mažėja. Tad maži palydovai yra tobulas mūsų ateities pavyzdys", – duodamas išskirtinį komentarą LRT sakė "Nanoracks" vadovas Jeffrey Manberis. Jo bendrovė "Nanoracks" – pirmoji pasaulyje privati įmonė, teikianti įvairių krovinių skraidinimo į Tarptautinę kosminę stotį paslaugas.

J.Manberio žodžiais, kosmoso tyrinėjimas šiandien yra kažkas tokio, kas reikalauja optimizmo. Tai skirta optimistiškiems žmonėms, optimistiškoms visuomenėms, optimistiškoms tautoms. "Tad nuostabu, kad Lietuva imasi šio žingsnio. Ir viena priežasčių, kodėl įkūrėme "Nanoracks" – kad tokios šalys kaip Lietuva galėtų pradėti žengti į kosmosą. Ir tai, kad Lietuva jau yra kosmose, yra išties nuostabu", – lietuvių pasiekimais džiaugėsi J.Manberis.

Specialistas priduria, kad artėja era, kada gražu bus tai, kas maža. "Mažų palydovų laikas jau atėjo. Matome, kad viskas, laikui bėgant, mažėja. Aš ganėtinai senas, kad prisiminčiau, kokie dideli būdavo radijo aparatai. Beveik galiu prisiminti, kokie didžiuliai būdavo amerikietiški automobiliai. Ir viskas tikslingai ėjo mažyn", – pasakojo J.Manberis.

Šaltinis: lrt.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

SVEIKINU

SVEIKINU portretas
ir labai džiaugiuosi kad LIETUVOJ yra tokie stebuklingi žmonės DIDŽIUOKIMĖS ir kaip galėdami remkime ir puoselėkime juos DĖKOJU ALGIUI KARPAVIČIUI ir visiems dirbusiems paleidžiant lietuvišką palydovą ŠLOVĖ IR GARBĖ KŪRĖJAMS
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių