Leidinyje – Kauno simbolių kaita

  • Teksto dydis:

„Kauno diena“ ištikimiems skaitytojams paruošė dovaną – žurnalą „Besikeičiantys Kauno simboliai“. 100 puslapių leidinyje pristatomi miesto simboliai ir kiti reiškiniai, jų kaita nuo sovietmečio pabaigos iki dabar.

Leidinyje daugiau dėmesio skiriama temoms, neaprašytoms ankstesniuose „Kauno dienos“ specialiuosiuose leidiniuose. Tai iš dalies lėmė aprašomo laikmečio pasirinkimą: nuo sovietmečio pabaigos iki dabar. Vis dėlto svarbesniu motyvu renkantis laikmečio žirkles tapo noras pažiūrėti, kaip keičiasi tai, kas vertinga, brangu. Trijų nepriklausomybės dešimtmečių pokyčiai žurnale apžvelgiami miesto ekonomikos, socialinio gyvenimo, sporto, kultūros, net nusikalstamo pasaulio sferose. Žurnale „Besikeičiantys Kauno simboliai“ pristatomi asmenys, objektai, reiškiniai, galintys pretenduoti į miesto simbolių vardą.

„Džiaugiamės ištikimus „Kauno dienos“ skaitytojus galėdami pradžiuginti nauju solidžiu leidiniu. Miesto simboliai neišvengiamai keičiasi. Prieš 20 metų kažkam Kauno simbolis galėjo atrodyti Vytautas Šustauskas ar net Henytė. Šiandien jų jau niekaip negalėtume tokiais pavadinti, tai – tarsi praeities vaiduokliai. Dabartinis Kaunas labiau žiūri į ateitį, nei gręžiojasi į praeitį“, – sako „Kauno dienos“ vyriausiasis redaktorius Arūnas Andriuškevičius.

Istorikas Kastytis Antanaitis žurnalo puslapiuose svarsto, kurie vadinamųjų simbolių tikrai nusipelnė šio vardo, ar mes patys galutinai nusimetėme homo sovieticus rūbą ir tapome pilietinės visuomenės nariais. Kada pilis tampa miesto simboliu, savo straipsnyje aptaria istorikas Jonas Vaičenonis. Zigmas Jurevičius aprašo sąlygas, kuriomis prieš tris dešimtmečius treniravosi mūsų krepšinio dievai. Tomas Pabedinskas primena laikus, kai dėl galimybės pažvelgti į šių dievų nuotraukas prie Kauno fotografijos galerijos nutįsdavo ilga eilė. Dailius Dargis apžvelgia Kauno virsmą iš nusikalstamų grupuočių terorizuojamo miesto į šiuolaikinį. Arūno Dambrausko straipsnis – apie sovietinius kombinavimo įpročius ir verslumo gijas, atvedusias kauniečius iki šių dienų išmanių verslininkų. Jurgita Šakienė aptaria miesto vartų kaitą. Kurie neseniai iškilę pastatai galėtų prilygti tarpukario Kauno architektūros simboliams? Užuominų rasite Marijos Oniščik parengtoje dabartinės Kauno architektūros apžvalgoje. Ši autorė ir Gintarė Vasiliauskaitė straipsnių cikle analizuoja architektūrinio, urbanistinio miesto veido pasikeitimus. Gunaras Bakšejevas su švelnia nostalgija apžvelgia miesto kultūros lauko ir jo veikėjų kaitą per pastaruosius tris dešimtmečius ir pastebi, kad dabartinis miesto kultūros laukas neįsivaizduojamas be „Kaunas 2022“ projektų. Vaida Milkova primena ryškiausius išeinančios bohemos atstovus, o Artūras Morozovas labai jautriai fiksuoja besibaigiančios epochos ženklus Šančių baruose. Du Ryčio Zemkausko tekstai reprezentuoja mitologinį Kauną. Žurnalo puslapiuose – apie tai ir daug daugiau. Leidinį papuošė Kauno fotomenininkų darbai.

Šis leidinys – tai dovana „Kauno dienos“ skaitytojams. Jį nemokamai gaus visi per prenumeratos akciją dienraštį užsisakiusieji 2022-iesiems. Prenumeratos akcija vyks iki birželio 28 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių