Unikalų istorinį paveldą turinti Kačerginė siekia susigrąžinti kurorto statusą. Siekdami šio tikslo susivienijo ir miestelio senbuviai,  ir "jaunimas". Taip Kačerginės senbuviai vadina naujakurius, kurių branduolį sudaro verslininkai.

Nauja seniūnė

Pirmosios Respublikos inteligentų pamėgtą Kačerginę, į kurią tarpukariu penkis kartus per dieną iš Kauno plaukdavo garlaiviai, netrukus vėl bus galima pasiekti laivais. Už ES ir rajono savivaldybės lėšas įrengiama naujoji prieplauka, į kurią užsuks iki šiol šį apie 800 oficialių gyventojų turintį miestelį aplenkdavę Nemunu vasarą kursuojantys pramoginiai laivai.

"Prieplaukos pavėsinėje galės išgerti kavos ar arbatos ir į krantą čia išlipę žvejai, ir baidarėmis Kačerginę pasiekę turistai. Čia bus galima rengti ir Jonines, ir įvairius vandens renginius", – ateities vizijomis dalijosi naujoji Kačerginės seniūnė – Vytauto Didžiojo universiteto  magistrė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė.

Ji – Kačerginės vaikas. "Esu miestelio patriotė – lankiau čia ir darželį, ir mokyklą", – trumpai prisistatė seniūnė, surengusi ekskursiją po unikalias valdas.

Geri įspūdžiai garantuoti

Už ES ir Kauno rajono savivaldybės lėšas baigiama įrengti ir Kačerginę kertanti modernaus dviračių tako, prasidedančio Marvelėje, atkarpa. Šiuo taku bus galima pasiekti Zapyškį, ten persikelti keltu į kitą Nemuno krantą ir grįžti juo atgal į Kauną.

Šis unikalus mažojo pakaunės turizmo žiedas driekiasi pro vieną gražiausių Kačerginės sodybų, kurioje šeimininkauja Edita ir Dalius Keblikai su trimis savo vaikais. Nuostabiausia ji, anot seniūnės pavaduotojos Loretos Ūsienės, kai žydi čiobreliais apsodintas dalį sodybos įrėminantis kalnas.

Panemune besidriekiantis dviračių takas veda ir į sveikatingumo oaze virstančią Jono Biliūno a. Joje jau pastatyti treniruokliai. Pasak seniūnijos darbuotojų, kaip jais naudotis, miestelio vaikus mokė didžiausia šiandienė Kačerginės įžymybė – sėkmingai prieš mėnesį pasibaigusiame pasaulio vyrų krepšinio čempionate pasirodęs Adas Juškevičius. Kačerginėje – jo tėvų namai, kuriuose šis krepšininkas – dažnas svečias.

Gamtos prieglobstis

Už ES lėšas įrengti treniruokliai šiandien – Lietuvos kasdienybė. Tačiau Kačerginėje jie turi unikalią aurą. Kaip linkęs akcentuoti miestelio bendruomenės "Vizija" pirmininkas Raimondas Bartkus, įrengti miške – prie šaltinio, garsinančio Kačerginę ne mažiau už kultūrinį jos paveldą.

Čia pat – ir vietos girininko iniciatyva įrengtas šešių kilometrų ilgio Šaltinio takas su specialia šiaurietiškojo ėjimo trasa. Jos prieigose esančioje J.Biliūno a. jau matyti ir čia įrenginėjamos paplūdimio tinklinio aikštelės kontūrai.

"Planuojame, kad čia bus aktyvaus poilsio zona su vaikų karstyklėmis, kurioje galės pakeliui į Zapyškį stabtelti iš Kauno dviračiais atmynusios šeimos su vaikais", - pasakojo bendruomenės "Vizija" pirmininkas, kūno kultūros mokytojas ir Zapyškio pagrindinės mokyklos direktorius R.Bartkus.

Ne per toliausiai šios sveikatingumo oazės ir Pyplių piliakalnis, kurio papėdėje Kačerginės kultūros centras organizuoja Vėlių vakarus. Pernai čia pirmą kartą buvo surengta ir Baltų vienybės ugnies sąšauka. Kai kurie Lietuvos istorikai įsitikinę, kad šis piliakalnis susijęs su legendiniais Pilėnais.

Moderniausi naujakuriai

Įrenginėjama paplūdimio tinklinio aikštelė turėtų bent iš dalies patenkinti vieną didžiausių vietinės bendruomenės poreikių. Tai išsiaiškinta laikinajai Kačerginės daugiafunkcio centro direktorei Aurikai Laurinaitienei rengiant diskusijas su bendruomenės nariais – ko jiems labiausiai reikia?

Daugiafunkcis centras – moderniausias Kačerginės pastatas, svetingai atvėręs savo duris vos prieš mėnesį. Už ES bei Kauno rajono savivaldybės lėšas rekonstruotame buvusiame vietinės mokyklos bendrabučio pastate jau veikia keturios vaikų darželio grupės ir Kačerginės pagrindinės mokyklos klasės.

"Iki pietų čia – švietimo įstaiga, po pietų – bendruomenės namai", – pasakojo A.Laurinaitienė, vedžiodama po dar dažais kvepiantį pastatą ir rodydama didžiulį jo kiemą, kuriuo gali džiaugtis ir 79 darželinukai.

Traukos centrų netrūksta

"Vaikai į mūsų darželį atvežami ir iš Zapyškio, Ringaudų ar Noreikiškių", – pabrėžė pašnekovė. Jos teigimu, tai, kad vaikų darželis įsikūręs miške, ne vienintelis jo privalumas.
"Iki pietų, vadovaujami centro sporto ir sveikatos veiklos organizatorės, mūsų darželinukai sportuoja ir šoka. Po pietų universali centro salė tampa suaugusiųjų bendruomenės narių buveine", – pasakojo A.Laurinaitienė.

Jau vyksta jogos ir pilateso užsiėmimai, netrukus prasidės aerobika ir šokiai. Artimiausiuose planuose – ir vaikų dramos būrelis. Vėliau – ir suaugusiųjų.

"Vienintelis trūkumas – centro salėje negalima žaisti krepšinio ar tinklinio, nors šių sporto šakų entuziastų netrūksta", – vardijo ir nerealizuotus lūkesčius A.Laurinaitienė.
Iki šiol Kačerginės bendruomenė dažniausia glausdavosi po vietinės bibliotekos stogu. Ten jau aštuonerius metus veikia "Kačerginės menų studija", kurioje vietinės moterys užsiima dekupažu, karpiniais, piešimu ant stiklo, šilko, vandens, floristika, vilnos vėlimu ir kitokia kūryba.

Vyr. bibliotekininkės iniciatyva nuo 2012 m. čia veikia ir Trečiojo amžiaus universitetas, kuriame šiemet planuoja studijuoti 40 senjorų.

Seniausia gyventoja

Kačerginės vidurinę mokyklą, šiuo metu tapusią pagrindine, yra baigęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Atgavus nepriklausomybę, dabartinis rajono vadovas čia porą metų dirbo direktoriumi.

Pasiteiravus, kokie dar žymūs šios mokyklos auklėtiniai, A.Laurinaitienė paminėjo ir buvusį Kauno zoologijos sodo direktorių Vaclovą Dumčių bei technologijos mokslų daktarą verslininką Vytautą Jokužį, kurio sūnus Laurynas – pirmojo elektroautomobilio, kuriuo atvažiuoja ir pas Kačerginėje gyvenančius senelius, autorius.

Vienas iš trijų Kačerginės, kuriai prieš septyniolika metų suteiktas miestelio statusas, seniūnaičių – buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.

Kačerginėje gyvena ir unikalų moteriai amatą įvaldžiusi Ada Grikietytė. Ši 88 metus bebaigianti miestelio senbuvė – viena vyriausių Kačerginės gyventojų. Moteris nuo dvylikos metų mezga žvejų tinklus.

Kačerginė iki XX a. pradžios buvo žvejų kaimas su vos dvidešimčia sodybų. Žvejai buvo ir Grikiečių šeima. "Kai susėsdavome visi – tėvas, du broliai ir aš su seserimi –  per savaitę numegzdavome tinklą. Tik mama nemokėjo šios amato", – pasakojo A.Grikietytė. Ji likimo skersvėjų buvo nublokšta į Vokietiją, vėliau priversta glaustis Klaipėdos krašte, tačiau galiausiai gimtinės trauka nugalėjo.

Iš vėžių išmušęs klausimas

Po Šveicarijos būtent Kačerginę pasirinko ir vieną vasarą joje praleido lietuvių literatūros klasikas Jonas Biliūnas, parašęs čia vieną garsiausių savo kūrinių –  "Brisiaus galą".
Šiandien J.Biliūno vardu pavadinta ne tik miestelio aikštė, bet ir gatvė. Kačerginėje gyvenimo saulėlydį sutiko kitas lietuvių literatūros klasikas – Vincas Mykolaitis-Putinas. Čia gyvenuso ir vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, o savo viloje vasaras leido žymus skulptorius Juozas Zikaras. Jų atminimas taip pat įamžintas gatvių pavadinimuose.

Tačiau pagrindinė Kačerginės g. lig šiol turi Juliaus Janonio vardą. Kaip jis susijęs su Kačergine, negalėjo atsakyti nei miestelio seniūnė su pavaduotoja, nei bendruomenės "Vizija" pirmininkas, prisipažinę, kad iki šiol apie tai nebuvo susimąstę.

Dar prieš dešimtmetį garsiausias Kačerginės gyventojas buvo vis rečiau, anot miestelio gyventojų, čia bepasirodantis politikas Vytautas Landsbergis. Kačerginėje, medžių tankmės slepiama, stovi jo tėvų vila, kurioje, pasak vietinių, anksčiau šeimininkavo jauniausioji V.Landsbergio dukra Birutė, dabar čia dažniau sutinkama viena iš anūkių.

Legendos gyvos prisiminimuose

Prieš penkiolika metų Kačerginėje pagaliau pastatyta dar 1936 m. V.Landsbergio tėvo – architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuota medinė Šv.Onos koplytėlė.
Šį unikalų statinį su retu bažnytiniam interjerui vitražiniu altoriumi šiandien labai pamėgę Kauno jaunavedžiai. Dažnos čia ir vaikų krikštynos.

Anot dar vienos miestelio senbuvės – buvusios geografijos mokytojos Ramutės Jakienės, anksčiau tekdavo važiuoti į Zapyškio bažnyčią. 85-erių metų pedagogė mačiusi ne vieną Kačerginės gatvelėmis vaikščiojusią legendinę asmenybę.

"Kaimynystėje atostogaudavo prezidentas Kazys Grinius. To namo jau nebėra, –  dalijosi nostalgiškais prisiminimais R.Jakienė. – Ne kartą mačiau vaikščiojantį V.Mykolaitį-Putiną, deja, kalbėti su juo neteko. Tačiau teko bendrauti su P.Mašioto šeima – jo anūkė buvo mano draugė. Su Mašiotais giminiuojasi ir V.Landsbergis. Teko su juo sėdėti ir vienoje užstalėje."

Ryškiausias pašnekovės prisiminimas, susijęs su tarpukariu garsiu kurortu buvusia Kačergine, – garsiai šnypšdavusios karbidinės lempos, kurias vakarais turėdavo uždegti, o vėliau užgesinti nuo stulpo prie stulpo eidavęs sargas.

Pušilas Kačerginės nenurungė

Viena iš versijų – Kačerginės pavadinimas susijęs su kačerga – žarstekliu. Neva neapsikentusios savo vyrų, po gero žuvų laimikio mėgdavusių vakaroti karčemoje, girtuokliavimo, vietinės moterys kartą juos iš išvaikė nusitvėrusios kačergas.

Vietinės mokyklos biologijos mokytoja savo auklėtiniams yra pasakojusi modernesnę vietovardžio kilmės versiją – Kačerginės miškas yra sodintas ir jaunos pušelės atrodžiusios kaip kačergos.

Trečiajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje vietovardžių komisija buvo užsimojusi pakeisti populiariu kurortu virstančios Kačerginės pavadinimą į Pušilą. Taip ji buvo vadinama kai kuriuose to meto žemėlapiuose. Tačiau šis pavadinimas neprigijo.