- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia nesuprantantis Vyriausybės sprendimo didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo sektoriuje skirti fizinei infrastruktūrai. Politologas akcentuoja, kad koronaviruso krizės kontekste dar labiau išryškėjo skaitmeninės infrastruktūros trūkumo problema. A. Lašas įsitikinęs, kad investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą atsipirktų tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.
„Dabartiniai didžiausi iššūkiai, kuriuos išryškino pandemija, yra skaitmeninė infrastruktūra, kurią mes vargiai turime. Fizinės infrastruktūros turime (daug – ELTA) ir mes dar į ją dedame pinigus, o skaitmeninė infrastruktūra yra skylėta, dalinė, neišdirbta iki galo ir nenuosekli“, – Seime vykusioje diskusijoje „Kokias švietimo problemas atvėrė pandemijos krizė?” teigė A. Lašas.
Politologo teigimu, viena iš esminių problemų, kurią dar labiau išryškino koronaviruso krizė, yra tai, kad vos penktadalis mokyklų naudojasi „Moodle“ virtualaus mokymo aplinka. A. Lašas akcentavo, kad „Moodle“ sistema yra sudėtinga, tačiau ilgainiui atnešanti didelę pridėtinę vertę. Visgi, pasak jo, mokytojai nėra apmokyti šia sistema naudotis.
A. Lašas taip pat atkreipė dėmesį, kad „Moodle“ sistema remiasi būtent į universitetų informacinių technologijų infrastruktūrą.
„Mes palaikome mokyklų „Moodle“ sistemas, bet pas mus resursai taip pat yra labai riboti. Mes jų neturime, mums nėra tam skirta finansų, mes iš savų finansų nusiurbiame nuo aukštojo mokslo ir skiriame palaikyti mokyklas, mokyklų infrastruktūrą“, – aiškino jis.
Politologas Seime surengtos diskusijos metu akcentavo, kad ženkli dalis šalies mokyklų taip pat nesusitvarko su sinchroniniu mokymu, o parengtos nuotolinės mokymo pamokos kol kas neturi jokio nuoseklumo.
„Vieną pamoką paruošti kainuoja 100 eurų, aš jums galiu paruošti visą nuotolinį mokyklos turinį už 1 mln., tačiau to milijono niekas neranda, bet leidžia 94 mln. dievai žino kam. Tai labai skaudu matyti“, – akcentavo jis.
A. Lašo teigimu, nemažai problemų dėl skaitmeninės infrastruktūros kyla ir universitetams. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas akcentuoja, kad jo fakultetas turi dvi pamatines duomenų bazes, kur kaupiami duomenys: Clarin, skirta humanitarinių mokslų duomenims LiDA, kurioje kaupiami socialinių mokslų duomenys.
„Už kokius pinigus mes tai vystome? Mes tai vystome už tuos pinigus, kuriuos gauname bendrai. Ar kažką prideda valstybė? Nieko negauname, absoliučiai nei cento. Tai reiškia, kad aš paimu pinigus iš kažko, kas skirta vienam tikslui, ir bandau išlaikyti infrastruktūrą, kuri yra, nes ji yra svarbi, nes tikiu jos ateitimi. Bet aš turiu iš kažkur surasti 60 tūkst., kad užtikrinčiau šių duomenų saugumą“, – pridūrė jis.
A. Lašas diskusijos metu akcentavo, kad būtent skaitmeninė infrastruktūra yra šalies ateities bei ekonomikos pagrindas, todėl ragino politikus investuoti į ateitį.
„Aš labai prašyčiau, kad į tai būtų atsižvelgta ir būtų suprasta, kad šie poreikiai yra dabar, jie yra realūs, kad mūsų skaitmeninė infrastruktūra reikalauja atitinkamų investicijų, kurios atsipirks ilgainiui tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino politologas.
ELTA primena, kad Vyriausybės sprendimas iš beveik 94 mln. eurų, numatytų koronaviruso sukeltiems padariniams švietimo sektoriuje malšinti, didelę lėšų dalį skirti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui, sulaukė ir opozicijos kritikos.
Visgi premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad opozicija, kritikuodama Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, nesupranta, kokia yra šių lėšų paskirtis. Vyriausybės vadovo teigimu, koronaviruso padariniams šalinti skirtos lėšos yra trumpalaikės ir yra skirtos ekonomikos skatinimui, o ne švietimo sistemos gerinimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikos savo pacientams pradėjo teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose2
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika – viena pirmųjų įstaigų, pradėjusių teikti ambulatorines slaugos paslaugas namuose savo klinikos pacientams: neįgaliems vaikams, pacientams su specialiaisiais ar nuolatinės slaugos poreikiais bei žm...
-
Tarnybos potvyniui pasirengusios: Neryje laužomi ledai, pasiruošta evakuacijai5
Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė posėdį su visų specialiųjų tarnybų atstovais. ...
-
Dėl kilnaus tikslo Kauno Kristaus Priskėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis10
Vasario 28-ąją, sekmadienį, 18 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika nušvis nekasdieniškomis spalvomis. ...
-
Marių įlanka – mokyklai, buriuotojams ir visuomenei6
Šiuo metu Kauno marių Neptūno įlanką sunku pavadinti traukos centru, tačiau situacija greitai pasikeis. Įlanka tuoj bus pradėta tvarkyti. Joje atsiras šiuolaikiškos viešos erdvės ir infrastruktūra poilsiautojams, buriavimo ...
-
„Kauno dienos“ studijoje – M. Špokas: apie galimą Šaro pagalbą D. Maskoliūnui2
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. ...
-
Medikai apie būdus, kaip susidoroti su stresu ir įtampa: svarbiausia – palaikymas ir humoro jausmas1
Į Lietuvą prieš metus įžengęs koronavirusas atnešė permainų į visų gyvenimus, tačiau labiausiai COVID-19 pakeitė priešakinėse fronto linijose stovinčių medikų kasdienybę. Nuolatinis skubėjimas, pagalbos laukiantys nukent...
-
Darbą pradeda didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje – Kauno ledo rūmai (vaizdo įrašas)16
Didinant kauniečių skiepijimo nuo koronaviruso apimtis, Kaunas atidaro antrąjį vakcinavimo centrą. Skiepijimo eilės sulaukę miestiečiai jau kviečiami į naujus ledo rūmus. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnau...
-
Ant tirpstančio ledo vaikštinėjantys vaikai į kauniečio perspėjimus numojo ranka4
Termometrų stulpeliams šoktelėjus gerokai aukščiau nulio nerimą kelia vis dar užšalę, tačiau jau pradėję tirpti vandens telkiniai. Specialistai įspėja, kad tokie pasivaikščiojimai ant tirpstančio ledo gali baigtis skaud...
-
Šančiuose pajudėjusios dangoraižių statybos vienus piktina, kitus – džiugina109
A.Juozapavičiaus prospekte burzgia sunkioji technika. Šioje vietoje, prie Nemuno, iškils pirmieji Šančių dangoraižiai. ...
-
Akcija „Lydeka“ Kaune: aplinkosaugininkai pažeidimus skaičiuoja dešimtimis4
Vakar Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė akciją „Lydeka 2021“: patikrino 215 žvejų ir nustatė 28 pažeidimus. ...