Lapių sąvartyno užkulisiai gyventojo akimis

Nuo liepos 16 dienos Lapių sąvartynas tampa regioniniu. Iki šiol buitinės atliekos į šį sąvartyną buvo vežamos tik iš Kauno miesto ir rajono, nuo minėtos datos į prie Lapių esantį sąvartyną atkeliaus šiukšlės iš Kaišiadorių rajono. Miestelio gyventojai sunerimę dėl šių pasikeitimų ir tikina nusipelnę kompensacijų už tai, kad kasdien priversti kvėpuoti nemaloniu šiukšlyno tvaiku ir kęsti benamių kaimynystę.

Kompensacijos nebus?

Redakciją pasiekė Lepšiškių kaimo gyventojo laiškas, kuriame skaitytojas vardija pagrindines aplinkinių kaimų gyventojų nerimo priežastis.

„Praėjusį rudenį dvi Lapių miestelio bendruomenės ir Lepšiškių sodininkų bendrija paprašė Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vieno lito už toną sąvartyne išverstų atliekų. Rėmėmės analogija - tiek gauna Panevėžio regioninio sąvartyno kaimynai. Kitiems Lietuvos sąvartynams tai neaktualu - jie veikia neurbanizuotose vietovėse ir praktiškai neturi kaimynų. Tuo metu Lapėse dar blogiau, nei Panevėžyje: sunkvežimiai rieda per miestelį, už kelių šimtų metrų nuo sąvartyno tvoros yra Didžiosios Lapės, golfo klubas „Elnias“ ir bent penkios sodininkų bendrijos. Artimiausias sodas - už 350 metrų nuo eksploatuojamos sąvartyno aikštelės“, - rašoma laiške.

Praėjusių metų pabaigoje KRATC dalininkai, Kauno merui pasiūlius, nusprendė ketinantys paskirti aplinkinių vietovių infrastruktūrai pusę prašytos sumos - pusę lito už toną.

„Įvertinusios tai, kad papildomai iš apylinkių išvežamos šiukšlės, bendruomenės neprieštaravo. Ir štai siurprizas - neseniai sužinojom, kad nebelieka šiukšlių išvežimo, o pusė lito irgi kabo ore - sprendimas iki galo nepriimtas. Tiesa, kol kas Lapių gyventojų šiukšlės bus vežamos nemokamai“, - pasakoja Lepšiškių gyventojas.

Nemoka tvarkytis

Dar viena, pasak jo, pati didžiausia problema - netinkamas sąvartyno eksploatavimas.

„Be abejo, gaisrai - puiki tema pirmam puslapiui, ypač - jei miesto savivaldybė skiria nemažas sumas priešgaisrinei būklei pagerinti, o Lapių ugnikalnis drauge su tais pinigais liepsnoja toliau“, - tvirtina sąvartyno kaimynystėje gyvenantis skaitytojas.

Jis įsitikinęs, kad viena iš nuolatinių gaisrų priežasčių - sąvartyno techninio reglamento nesilaikymas. Atliekos čia praktiškai neperdengiamos gruntu, nors priklausytų vasarą kas savaitę 15 cm sluoksniu, o žiemą tas pats kas antrą savaitę.

„Štai trečiojo lauko viršūnė neperdengta nuo praėjusio rudens. Neperdengtose šiukšlėse tarpsta daugybė paukščių, smarvę sunku aprašyti, o sąvartyno gyventojai tapo tiesiog žiniasklaidos herojais. Netinkamą sąvartyno eksploatavimą mielai patvirtins ir Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento inspektorius Giedrius Valiukevičius. Jis, kiek žinau, šiuo metu ruošia eilinę 6000 litų baudą sąvartyno vadovybei už nuolatinį netinkamą eksploatavimą. Ką gali žinoti, gal sąvartynui labiau apsimoka baudas mokėti, nei tvarkos laikytis?“ - retoriškai klausia gyventojas.