Kultūros paminklas – ant prekystalio

  • Teksto dydis:

Vyriausybės nutarimu, šių metų vasarą Kauno centrinio pašto rūmai buvo paskelbti kultūros paminklu.

Naujojo statuso suteikimas istoriniam Kauno simboliui tapo deramu įvertinimu, liudijančiu, kad modernioji tarpukario architektūra – tai ne tik išskirtiniai laikinosios sostinės architektūriniai akcentai, svarbūs kauniečiams. Tai ir Lietuvos valstybingumo bei Pirmosios Respublikos žmonių troškimo statyti naują, modernią Lietuvą liudininkai. Maža to, 2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir Centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą. Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

AB „Lietuvos paštas“ praėjusią savaitę oficialiai paskelbė, kad Kauno centrinio pašto rūmai bus parduodami viešame aukcione. Deja, toks sprendimas buvo priimtas, valstybės institucijoms neatradus šiam pastatui tinkančios visuomeninės-kultūrinės misijos. Tačiau žinia apie naujajį kultūros paminklą išlieka aktuali, nes šis statusas nuo šiol teisiškai užtrikrina, kad, pardavus pastatą, ateityje jis liks atviras ir prieinamas visuomenei.

Kviečiai neabejingus piliečius

Spalio 9-ąją – Pasaulinę pašto dieną – iniciatyvinė visuomenininkų grupė „Paštininkai“ kviečia Kauno centrinio pašto ateičiai neabejingus piliečius į renginį, kurio metu bus pristatyti šio pastato įveiklinimo scenarijai, o į renginį susirinkę dalyviai bus raginami nemokamai išsiųsti savo idėjas paštui. Renginys vyks Kauno Centrinio pašto Operacijų salėje, 18 – 20 val.  Taip pat numatyta ir kultūrinė programa.

Tikimasi, kad pasiūlyti pašto rūmų įveiklinimo scenarijai padės būsimam pašto šeimininkui išlaikyti deramą pastato prieinamumą ir patrauklumą ne tik jo savininkams, bet ir visuomenei. Viliamasi, kad pastatu susidomės socialiai atsakingas verslas, suprantantis pastato vertę, galintis rūmus prikelti naujam gyvenimui ir vykdyti ne tik komercines, bet ir kultūrines veiklas.

Kūrybinės dirbtuvės „Kauno centrinio pašto rūmai“

Metų pradžioje susibūrusi visuomeninė iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Paštininkais“, šių metų balandžio 25–26 dienomis Kauno architektų sąjungoje organizavo tarpdisciplinines Kauno centrinio pašto kūrybines dirbtuves. Jų tikslas – sukonstruoti atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus unikaliam Kauno modernizmo objektui – Pašto rūmams. Dirbtuvėse dalyvavo įvairių sričių specialistai: architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios atstovai, „Kaunas 2022“ programų atstovai, menininkai bei pastato ateičiai neabejingi kauniečiai. Dirbtuvių metu išanalizuotos Pašto rūmų komplekso fizinės, funkcinės bei architektūrinės galimybės, parengti trys kompleksiniai objekto įveiklinimo variantai, besiremiantys skirtingais prioritetais.

Kūrybinės dirbtuvės vykdytos principu „dizainu grįstas mąstymas“ (angl. design thinking). Tarpiniai rezultatai pristatyti ir aptarti liepos 1-ąją – Tarptautinę architektų dieną Kauno architektų sąjungos palėpėje. Kūrybinėse dirbtuvėse gimusius pastato panaudojimo scenarijus grupės plėtojo toliau, rezultatai taip pat pristatyti Turto bankui ir AB „Lietuvos paštas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

III-IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas inž. R. Zubinas.

III-IV-jo Žemės ašies judėjimų atradėjas  inž. R. Zubinas.  portretas
Šaunu, kad Lietuvoje rūpinamasi kultūriniais objektais! Tačiau, KODĖL LIETUVOS MOKSLININKAI ir KALBININKAI yra ABEJINGI - SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI?! Jau 10 metų, kaip SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS ir KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI! LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra įmintas "ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS" kuriam jau per 450 000 metų! LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ATRASTA - KODĖL? ir KAIP? ŽEMĖJE KLIMATAS KINTA?! Kas ŽEMĖJE VYKO? kas VYKSTA? KAS vyks Ateityje? Privalome reikalauti UNESKO, kad Lietuvių Kalbai būtų suteiktais - NEMATERIALAUS KULTŪROS PAVELDO STATUSAS?!
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių