KTU rektorius P. Baršauskas: norime būti didžiausi ne tik Lietuvoje

Apie aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei vyriausybė, nei Seimas, kuris yra valstybinių universitetų stegėjas, to nesiima. Kol valdžia trypčioja vietoje, Kauno technologijos universitetas savo iniciatyva pradėjo procesą – įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kontrolinį akcijų paketą.

„Siekiame, kad gabūs jaunuoliai nevažiuotų studijuoti į užsienį, o liktų Lietuvoje ir įgytų čia aukščiausio lygio išsilavinimą,“ – teigia KTU rektorius Petras Baršauskas. Apie universitetų jungimosi perspektyvas, aukštojo mokslo finansavimo problemas – pokalbis su KTU rektoriumi.

– Pone Baršauskai, kokie motyvai jus paskatino įsigyti ISM kontrolinį akcijų paketą?

– Motyvų daug, tačiau pagrindinis – kokybė, kokybiškos studijos. Neslėpsiu, norėjome įkelti koją ir į Vilniaus rinką. Be to, sekame pasaulines tendencija. Tokie dalykai jau vyksta Skandinavijoje, Estijoje.

– Bus naujos studijų kryptys?

– Būtinai. Šiandien ant bangos yra tie, kurie sugeba padaryti tarpdisciplinines studijas – technologijos-inžinerija, socialiniai mokslai-ekonomika-verslas. ISM yra lyderis savoje srityje, mes jaučiamės tvirtai kitoje srityje. Tarpdiciplininės studijos mums tikrai duos pridėtinę vertę.

– Kaip keisis universitetai? Jie liks tokie patys ir bendradarbiaus, ar ISM prisijungsite visiškai?

– Ilgai apie tai galvojome. Dabar radikalių pokyčių nebus nei organizacinėje universitetų struktūroje, nei valdyme. Pagrindinis tikslas – sinerginiai šiuolaikiškų, patrauklių programų kūrimas, kad jauni žmonės geriausiais studijas gautų ne užsienyje, o Lietuvoje.

– Valstybinis universitetas perka privatų, to Lietuvoje dar nėra buvę. Kokia sandorio suma?

– Universitete propaguoju skaidrumą, atvirumą, bet yra dalykų, kurių atskleisti negaliu. Esame pasirašę konfidencialumo sutartį, procesas dar nėra pasibaigęs ir suma dar gali keistis. Vėliau mes ją planuojame paskelbti.

– Kiek šiais laikais gali kainuoti toks universitetas? Ar tai yra dešimtys, ar vienetai milijonų eurų?

– Pasakysiu kiek galiu. Kaip tokiam universitetui, suma išties nedidelė. Tačiau Kauno technologijos universitetui ši suma nemaža. Jei viskas vyks, kaip esame numatę, investuoti pinigai sugrįš per 3–4 metus.

– Panašu, kad kalbame ne apie dešimtis milijonų, o kelis milijonus eurų?

– Taip.

– Yra ir dar viena jūsų iniciatyva, kur dalyvauja ne tik Kauno technologijos, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Per kelerius metus ketinate sujungti šias dvi mokslo įstaigas ir tai greičiausiai bus didžiausia mokslo įstaiga Lietuvoje. Kodėl to siekiate?

– Universitetas negali egzistuoti pats sau vienas, jis turi stebėti aplinką ir reaguoti. Europoje universitetai stambėja, tampa tokiais, kurie po savo stogu turi viską ir įgalina tarpkryptines studijas. Tai labai svarbu. Musų ambicijos didelės, norime būti lyderiais ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir dalyje Europos.

– O kas toliau? Kaune yra ir Aleksandro Stulginskio, ir Lietuvos sporto universitetas, taip pat Vytauto Didžiojo universitetas. Gal turite planų ir juos sujungti?

– Tokių planų nėra. Buvo bandymų suartėti, penkių universitetų vadovai buvome susėdę pasitarti, du universitetai atsisakė iš karto. Likome trise – Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir mūsų universitetas. Bandėme kalbėtis integracijos tema apie metus, tačiau nepavyko. Likome dviese – mes ir Sveikatos mokslų universitetas. Kai įsigijome ISM, tai tikrai labai daug. Laukia ilgas procesas, visi trys universitetai po vienu stogu atsidurs 2018–2019 metais.

– Kokios priežastys stabdo aukštųjų mokyklų jungimąsi?

– Interesai ir finansavimo sistema. Ji nemotyvuoja, ne artina universitetus, bet juos skiria. Šiuo metu finansavimo sistema yra orientuota į studentų skaičių, bet ne į kokybinius rodiklius. Kol tokia sistema, nei vienas universitetas nesijungs. Mes per jėgą bandome tai daryti, tačiau reikia ir politinės valios.