Kritikuojamas Zapyškio projektas sulaukia vis daugiau jį palaikančių

  • Teksto dydis:

Šalia gotikinės Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios vykstantys darbai sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio. Vieni įgyvendinamą senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymo bendruomenės poreikiams projektą maišo su žemėmis, kiti – palaiko.

Laikinai einančio Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas architekto Luko Rekevičiaus nuomone, tai – įdomus, ne beveidis projektas. Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektui pritaręs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila raštu kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir šio komiteto narius, prašydamas ažiotažinį klausimą spręsti ne emociniais, bet profesionaliais argumentais. Zapyškyje gimęs Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, politikus ragina nesisvaidyti tokiais žodžiais kaip "idiotizmas" ar "vandalizmas" ir netrukdyti vykdyti projektą.

Vertinimas – ne feisbuke

"Neturime bijoti naujų architektūrinių sprendimų ir naujų medžiagų, nes ne jos lemia paveldo išsaugojimą. Išsaugojimą lemia bendruomenių rūpestis ir galimybė objektą naudoti", – teigė laikinai Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas einantis architektas Lukas Rekevičius.

Savo pastebėjimus L.Rekevičius viešojoje erdvėje paskelbė po Seimo Kultūros Komiteto posėdžio, kuriame, architekto žodžiais, mandagiai atsiprašius iš anksto, norėta sudoroti Zapyškio aplinkos tvarkymo autorių architektą Gintarą Prikockį.

Posėdyje dalyvavęs laikinasis Lietuvos architektų rūmų pirmininkas tvirtino, kad projektų gerumas ar blogumas neturi būti vertinamas feisbuke: "Vertinimas turi būti tikrai ne politinis ir tikrai ne feisbuke, ir tikrai ne iš kelių nebaigtos statybos nuotraukų. Projektą gali ir turi vertinti ekspertai."

Laikinai Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas einantis architektas L.Rekevičius mano, kad nereikia bijoti naujų architektūrinių sprendimų ir naujų medžiagų.

Pasak L.Rekevičiaus, dauguma jo apklaustų architektų ir aplinkosaugininkų projektą arba labai vertina, arba labai peikia. "Jis nepalieka abejingų. Tai – įdomaus, ne beveidžio projekto požymis", – sakė laikinasis architektų vadovas.

"Projektas dabar blizga. Jis naujas. Blizgės ir bus ryškus pusę metų, gal metus. Vėliau papilkės, apaugs samanom, apsineš laiko patina, ir nustos kontrastuoti. Taip atsitinka kiekviename senamiestyje su kiekvienu nauja perdengtu čerpių stogu – iš pradžių blizga kaip išvaškuotas, o paskui susilieja su aplinka", – komiteto posėdyje kalbėjo L.Rekevičius.

Jis pabrėžė, kad visos procedūros, kiek jam žinoma, yra išlaikytos: "Tai nėra skubos projektas ir tai nėra bukas siekis sutalpinti į arą kuo daugiau kvadratinių metrų, tai kitos dimensijos projektas. Man regis, jis atitinka visą virtinę tarptautinių konvencijų ir chartijų, kuriose aiškiai nurodoma neklaidinti stebėtojo ir neimituoti senovės – kas nauja, turi būti nauja, kas sena – turi būti aiškiai akcentuojama. Man regis, būtent tai projektas ir daro."

L.Rekevičius taikliai pastebėjo, kad triukšmas daugiausia kyla todėl, kad paveldo tvarkybos projektų nereikia viešinti ir aptarinėti su visuomene. "Visus statybos ar rekonstrukcijos projektus viešiname, darome viešus susirinkimus, jie mirga portaluose ir spaudoje – visi žino, kur, kas ir kaip daroma. Rengdami paveldo tvarkybos projektus, to nedarome, įstatymai to nenumato. Kaip matome, tai tampa problema. Todėl rekomenduoju plėsti viešinamų objektų sąrašą, ir tvarkybos darbai, kuriuose kalbama ne apie konservavimą ar restauravimą, o apie architektūriškesnius sprendinius, būtų taip pat viešinami", – posėdyje siūlė laikinasis Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Ponai politikai, netrukdykite!

Taip savo laišką pavadino Zapyškyje gimęs Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius. "Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnytėlė jau daugiau kaip 100 metų neveikia kaip maldos namai, o dabar prikeliama visuomenės poreikiams. Mano vaikystė prabėgo prie šios bažnyčios, čia su dalgiu žolę pjoviau, tad šios vietos man labai brangios. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mano gimtasis Zapyškis bus dar patrauklesnis ne tik vietos gyventojams, turistams, bet ir daugeliui Lietuvos žmonių. Reikia tik padėkoti Vilkaviškio vyskupijai ir Kauno rajono savivaldybei, jos merui Valerijui Makūnui už iniciatyvą imtis šių darbų", – rašė L.Milčius.

Bažnyčia ir jos aplinka dabar tarnaus visuomenei, todėl reikia pagalvoti ir apie patogumą visiems – senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams.

Signataras teigė, kad jam teko matyti G.Prikockio surinktą įdomią istorinę medžiagą. Jis yra įsitikinęs, kad šis architektas puikiai susipažinęs su Zapyškio ir Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios istorija. Atlikti archeologiniai tyrimai, restauratorių pastangomis sutvarkytas bažnyčios vidus, ant stogo iškelti tikinčiųjų širdims šventi kryžiai.

Visas šis dirbtinai sukeltas triukšmas, L.Milčiaus nuomone, yra tuščias. Jame negalima nematyti architektų gildijos konkurencijos, negražaus politinio atspalvio, noro sumenkinti Kauno rajono savivaldybę, jos darbus tvarkant mūsų krašto miestelius ir kaimus. Tai vyksta ir Kauno miesto vadų sumanymo užgrobti geriausias mūsų krašto teritorijas fone.

Pasak signataro, kažkam būtų geriausia, kad Lietuvoje nieko nebūtų daroma, statoma, o tik griaunama, kaip Vilniuje profsąjungų rūmai, privatizuojama, išparduodama, kaip Lietuvos girios, kurios kertamos šimtais hektarų, užtveriamos upių, ežerų pakrantės. Štai dėl ko politikams turėtų skaudėti širdis.

"Prisimenu, kiek buvo sukelta juodų purslų dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. O dabar tai – vienas gražiausių statinių per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tikiu, kad ir sutvarkyta Zapyškio bažnyčia taip pat bus vienas gražiausių Kauno rajone atliktų darbų, kaip ir Raudondvario dvaras. Visi kalba apie istorinę autentiką. O kokia ji turėtų būti? Juk neatkursime Povilo Sapiegos laikų, kai Nemunas tekėjo prie pat Kulautuvos, žvyrkelių ir kadaise prie bažnyčios stovėjusių trobų. Ar projektą pasmerkę politikai matė po Antrojo pasaulinio karo ledų sugriautą bažnyčios fasadą, ar matė šias vietas, paskendusias potvynio vandenyse? Napoleono karių arklių sugriaužtus medinius bažnyčios suolus, Dovydą, medinius vargonus? Ponai politikai, nesisvaidykite tokiais žodžiais kaip "idiotizmas" ar "vandalizmas", – ragino L.Milčius.

Signataro L.Milčiaus nuomone, sukeltas triukšmas yra tuščias. Jame negalima nematyti architektų gildijos konkurencijos, negražaus politinio atspalvio, noro sumenkinti Kauno rajono savivaldybę.

Signataras tikino: bažnyčia ir jos aplinka dabar tarnaus visuomenei, todėl reikia pagalvoti ir apie patogumą visiems – senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams. Įvairių švenčių metų prie senosios Zapyškio bažnyčios suvažiuoja šimtai žmonių ne tik iš Kauno rajono bet ir iš Kauno bei kitų vietovių. Tai ar jie turi bristi per purvą, smėlį ir šlapią žolę? Viena kita dešimtis kvadratinių metrų kietos dangos tikrai nekenkia. Ir jokio pavojaus kraštovaizdžiui ten nėra. O pievų Zapyškyje tikrai netrūksta.

"Politikų norėčiau paprašyti: tik negriaukite kaimų, miestelių, neuždarykite juose esančių mokyklų, ambulatorijų, pašto skyrių. Į Zapyškį atvykite kaip geri svečiai, kurie ne keikė, kvailino, o patarė ir padėjo. O Kauno rajonas susitvarkys su savo darbais, nes tai – viena geriausių Lietuvos savivaldybių", – rašė L.Milčius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ukzinios.lt info

ukzinios.lt info portretas
Kriminalai Sveikata Graži diena Laisvalaikis ir kultūra Įvairenybės Nuomonės Miestas Lietuva Verslas Pasaulis Sportas Kriminalai Sveikata Graži diena Laisvalaikis ir kultūra Įvairenybės Nuomonės Kauno diena > Kaunas / Miesto pulsas / Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino ąžuolą Būsenos žinutė Jūsų komentaras paskelbtas. Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino ąžuolą 2019-11-11 09:34:00 Kauno.diena.lt inf. Teksto dydis: Spausdinti Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino ąžuolą Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino... Eitvydo Kinaičio nuotr. Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino ąžuolą Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino... EItvydo Kinaičio nuotr. Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino ąžuolą Sambūrio „Gerumo ąžuolas“ susitikimas: katedros šventoriuje pasodino... EItvydo Kinai

kaimynė

kaimynė portretas
Kaunas Čečėnijos aikštėje turi tokį geležinį baslį, tai jeigu paklaustute kas ten pavaizduota, retas kuris atsakytų kas tai yra. Tik šitas baslys kažkodėl niekam neužkliuvo? Klausimas- kodėl? Tikriausiai todėl, kad tai buvo pastatyta konservatorių valdymo laikais, todėl visi tylėjo. Žinau kas ten pavaizduota, siūlau atidžiai pasižiūrėti ir atspėti. Manau nebus lengva. Ir dar. Nuo to baslio, kiek man žinoma, nukrito jau ne vienas vaikas ir suaugęs. Va čia tai architektūra. Bet visiems gražu. Niekam nekliūva. O Kauno miesto tarybai siūlyčiau pagalvoti ir dėl aikštės pavadinimo. Man atrodo galėtų būti kitoks. Pagarbiai

nuomonei

nuomonei portretas
Vyksta statybos, vaizdo dar ir nėra, bet bus ...
VISI KOMENTARAI 55
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių