Koronaviruso pandemija pakeitė ir pakaunės verslo pulsą

Koronaviruso pandemija ne tik pakeitė gyvenimą, bet ir verslo pulsą. Vieniems verslininkams šis laikotarpis – pragaištis, kitiems – aukso amžius, treti susidūrė su minimaliais pokyčiais. Viskas priklauso nuo rinkų ir produktų, su kuriais dirbama, ar paslaugų, kurios teikiamos.

Nerami savaitė

Povilas Grigaitis, bendrovės "Tauriga" direktorius, "Kauno dieną" patikino, kad nerami buvo tik pirmoji karantino savaitė. Ši Užliedžių seniūnijos įmonė lengviesiems automobiliams gamina priekabas "Tauras", jomis prekiauja ir teikia serviso paslaugas. "Tauras" yra išskirtinai lietuviškas produktas, gaminamas iš aukščiausios kokybės vokiškų komplektavimo dalių.

Asortimentas platus. Klientai gali rasti įvairių priekabų: vandens ar mototransportui, traktoriukui į sodą ar statybinėms medžiagoms gabenti. Maždaug pusę "Taurigos" produkcijos nuperka privatūs klientai. "Tauriga" bendradarbiauja su Latvijos degalinių tinklu VIADA ir "Baltic Petroleum". Apie 20 proc. "Tauro" prekės ženklo priekabų eksportuojama.

Tendencija: "Taurigos" direktorius P.Grigaitis patikino, kad karantino laikotarpiu priekabų pirkėjų Lietuvoje nesumažėjo, jau atsigauna ir eksportas.

"Galvojome, kad bus blogai, bet iš tikrųjų nėra taip blogai, kaip galvojome. Aišku, jei ne pandemija ir karantinas, būtų sekęsi dar geriau", – pasakojo P.Grigaitis. Jo žodžiais, susiklosčiusi situacija atskleidė tam tikras spragas. Pirmą karantino savaitę žmonės negalėjo priekabų įregistruoti "Regitroje", o su neregistruotomis, kaip žinoma, važinėti negalima.

"Jau galvojome, kad reikės stabdyti gamybą ir laukti, kol pradės dirbti minėta įstaiga. Laimei, "Regitra" surado išeitį: reikėjo siųsti dokumentus į Vilnių ir kol parsiųsdavo, užtrukdavo iki savaitės, nors anksčiau tai būdavo sutvarkoma valandą. Vis dėlto ta išeitis mus išgelbėjo, įgaliojome savo darbuotoją įregistruoti prikabas, siunčiame jį kaip kurjerį, nors dokumentus, pasirašę mobiliuoju parašu, galėtume siųsti elektroniniu paštu. Pas mus dar gajos ankstesnių laikų tradicijos, kai, viską sutvarkę elektroniniu būdu, dar turime padėti popierinį tašką ir, dokumentą įdėję į voką, išsiųsti. Baltu pavydu pavydime estams ir gėda jiems sakyti, kaip viskas pas mus vyksta", – neslėpė "Taurigos" vadovas.

Atsigauna ir eksportas

P.Grigaitis patikino, kad karantino laikotarpiu priekabų pirkėjų Lietuvoje nesumažėjo, jau atsigauna ir eksportas. "Nors gamyba nesumažėjusi, sezoninė pardavimo kilimo banga šiemet, matyt, neateis. Jei ne pandemija, manome, kad būtume turėję maždaug 20 proc. apyvartos augimą", – tvirtino verslininkas.

Šiuo metu, kaip ir iki karantino, "Taurigoje" dirba 22 darbuotojai, keli iš jų yra kasmetinėse mokamose atostogose. "Jokios paramos iš valstybės neprašėme ir neketiname parašyti, nesinaudosime mokesčių atidėjimo galimybe, nuostolių nepatyrėme, su tiekėjais pajėgūs laiku atsiskaityti, užimame gerą poziciją", – džiaugėsi P.Grigaitis.

Lašinių neužsiaugino

Valstybės paramos neprašė ir Vincas Benevičius, "Žali žali" įkūrėjas, savininkas ir direktorius. Ringauduose veikiančioje bendrovėje dirba dešimt žmonių. "Kadangi veiklos nesustabdėme, darbuotojų neišleidome į prastovas, į valstybės paramą verslui pretenduoti negalėjome", – sakė verslininkas.

Kirtis: įvairius valgomuosius daigus auginančių Indrės ir Vinco Benevičių verslui pandemija ir karantinas padarė nemažai žalos / V. Benevičiaus asm. albumo nuotr.

Įvairius valgomuosius: brokolių, burokėlių, česnakų, kopūstų, pankolių, porų, ridikėlių, saulėgrąžų, žirnių ir kitokius – daigus auginančių ringaudiškių verslui pandemija ir karantinas padarė nemažai žalos. "Apyvarta krito 20–30 proc. Kol kas judame ir kvėpuojame, tačiau daug sudėtingiau bus vasarą. Paprastai pavasarį mes dalyvaujame labai daug renginių, nes tai mugių sezono metas. Tuo laikotarpiu, kaip aš sakau, užauginame lašinius. Spėjome padalyvauti tik Kaziuko mugėje, dėl karantino visi kiti renginiai dingo, o mes praradome nemažą dalį pajamų, tuos vadinamuosius lašinius. Jų labai trūks vasarą, nes kai pasipila šviežios daržovės, dirbame nuostolingai", – situaciją apibūdino V.Benevičius.

Antrasis kirtis "Žali žali" verslui – dėl karantino per vieną dieną jie prarado ir visus restoranų bei kavinių užsakymus. Jie sudaro apie vieną trečiąją šio smulkaus verslininko pajamų.

V.Benevičių džiugina tik tai, kad, kritus apyvartai, teko išmesti nedaug produkcijos. "Tik pačioje karantino pradžioje turėjome produktų, kurių niekam nereikėjo, juos teko išvežti į Zoologijos sodą. Daiginimo ciklas yra palyginti trumpas, todėl spėjome laiku – per dvi savaites – persiorientuoti prie karantininių produkcijos kiekio", – sakė bendrovės direktorius.

Šiuo metu nišinio verslo atstovams išgyventi leidžia mažmenos užsakymai. "Kol kas sezoninių daržovių pasiekiamumas dėl karantino yra sumažėjęs, tai mums leidžia ilgiau tempti savo sezono uodegą. Be to, tikiuosi, kad perkamumas bus didesnis ir dėl to, kad žmonės yra priversti atsisakyti kelionių, liks atostogauti Lietuvoje ir galbūt skirs daugiau dėmesio mums. Vis dėlto, kaip bus ateityje, neaišku. Kadangi neturėsime rezervo, arba reikės dirbti skolon, arba priimti kitokius sprendimus, – kalbėjo verslininkas. – Manau, kad finansiškai pavyks išlaviruoti iki rudens, veiklos nutraukti neketiname. Aišku, jei gyvenimas grįš į įprastas vėžes, jei nebus, kaip dabar gąsdinama, antros bangos ir antro karantino."

Tempai sulėtėjo

Be valstybės paramos verslui išsivertė ir Karmėlavos seniūnijoje veikianti "Axioma Metering", gaminanti vandens ir šilumos skaitiklius. "Savo veiklą planuojame taip, kad kuo mažiau būtume priklausomi nuo valstybės. Pagalbinės priemonės yra sveikintina iniciatyva, bet tai negali būti būtina sąlyga mūsų organizacijai funkcionuoti", – tvirtino "Axioma Metering" generalinis direktorius Ignas Vosylius.

I. Vosylius: Savo veiklą planuojame taip, kad kuo mažiau būtume priklausomi nuo valstybės.

Bendrovės gaminiai dažniausiai montuojami gyvenamosiose patalpose. "Tokio pobūdžio darbai karantino metu yra smarkiai apriboti, tad neišvengiamai sumažėjo užsakymų. Metų pradžioje mūsų kompanijos laimėtas rekordinio dydžio projektas Italijoje dėl karantino šioje šalyje yra nukeltas į antrąjį pusmetį. Džiugu, kad kituose regionuose turime alternatyvių projektų, kurie ne tik nesustojo, bet ir išaugo. Bet apibendrinant mūsų veiklos tempai šiek tiek sulėtėjo", – neslėpė I.Vosylius.

Pasak įmonės vadovo, palyginti su prieš tai buvusiais mėnesiais, "Axioma Metering" gamybos apimtys ir apyvarta balandžio mėnesį nukrito, bet gegužę planuojama grįžti į buvusį lygį. "Prognozuodami metų rezultatą matome, kad augimo tempai bus mažesni, nei buvome projektavę prieš karantiną", – sakė pašnekovas.

Šiuo metu įmonėje dirba 234 darbuotojai. Etatų ir žmonių skaičiaus "Axioma Metering" nemažino ir tikino neplanuojanti to daryti.

"Turbūt, kaip ir visos gamybos įmonės, susiduriame su didžiuliu neapibrėžtumu tiek pardavimo, tiek tiekimo srityje, nes komponentus perkame iš įvairių, tarp jų – ir pandemijos stipriai paveiktų šalių. Pagrindinis mūsų tikslas – laikytis strateginių įmonės krypčių, nepasiduoti panikai ir užtikrinti ilgalaikių projektų (tiek naujų produktų išleidimo, tiek vidinių įmonės modernizavimo) tęstinumą. Tam, kad, karantinui pasibaigus, galėtume toliau kloti pamatus nuosekliam augimui. Tai iki šiol sėkmingai pavyksta", – tvirtino I.Vosylius.

Veikla įsisiūbuoja vangiai

Grožio saloną Ežerėlyje turinčios ir kirpėja dirbančios Danguolės Grigaliūnienės nuotaikos – ne tokios optimistinės. "Darbas sutriko, kurį laiką nedirbome, žmonės ir dabar vengia eiti į kirpyklą, o masažuotojai ir veido grožio procedūrų specialistai veiklos atnaujinti dar negali", –  pasakojo D.Grigaliūnienė.

Ji tvirtino, kad sulaukia beveik perpus mažiau klientų nei anksčiau, be to, patiria didesnes išlaidas, nes reikia vienkartinių apsiaustų, apsaugos priemonių. "Tikrai ne pyragai, bet vis geriau negu nieko", – situaciją apibūdino individualią veiklą vykdanti moteris.

Nors atsirado daugiau išlaidų, ši kirpėja paslaugos kainos klientams kelti neketina. "Girdėjau kalbų, kad kiti brangins, tačiau kaime tai neįmanoma, čia žmonėms svarbus kiekvienas euras. Situacija kaime skiriasi nuo situacijos mieste. Žinoma, yra ir pranašumų: mieste nežinia kas gali ateiti, o čia klientus pažįstu, negirdėjau, kad kas nors Ežerėlyje būtų užsikrėtęs ir sirgtų koronavirusu, dėl to jaučiuosi saugiau", –  patikino pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Įdomu: Kauno rajono įmonės tokios stiprios, kad nė valstybės paramos nesigviešina
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių