Konservatoriai: „Kauno energija“ vengia kauniečiams grąžinti permokėtus 15 mln. eurų

Neatmeta teismų kelio

Rugsėjį Kainų komisija nustatė, kad ankstesniais metais vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų ir įpareigojo bendrovę permokas grąžinti mažinant šilumos kainas.

Pasak A. Kupčinsko, sprendžiant iš informacijos viešojoje erdvėje, papildomai gautų pajamų grąžinimas vartotojams bus paskirstytas per ateinančius 4 metus. Tačiau politikas teigė, kad jo iniciatyva Seimo Ekonomikos komitetas rekomendavo Kainų komisijai imtis priemonių, idant „Kauno energija“ susidariusias permokas vartotojams grąžintų per vienus metus – jos vidutiniškai sudarytų apie 120–140 eurų kiekvienam namų ūkiui.

„Gaila tik, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pro pirštus žiūri į kauniečių interesus. Tačiau tikiuosi, kad bent kolegos Kauno taryboje bandys inicijuoti šiuo klausimu svarstymą, kadangi būtent miesto savivaldybė yra pagrindinė AB „Kauno energija“ akcininkė“, – sakė A. Kupčinskas.

Jis vylėsi, kad susiklosčiusi situacija bus kuo greičiau sprendžiama ir nebus vilkinama tiek iš pačios energetikos įmonės, tiek savivaldybės pusės.

„O jei nepasiseks išjudinti ir sugrąžinti į teisingą kelią šios situacijos – lieka teisminis kelias ir kolektyvinis civilinis skundas teismui, nes vartotojai taip pat turi teisę ginti savo interesus“, – pažymėjo A. Kupčinskas.

Kaltina neatsakingu valdymu

Planai kauniečiams sugrąžinti permokėtus 15 mln. eurų per 4 metus neramino ir konferencijoje dalyvavusį Kauno miesto savivaldybės tarybos narį, technikos mokslų daktarą Joną Koryzną.

Jis tikino, kad nesiėmus veiksmų, „Kauno energija“ permokas gyventojams kompensuos tik po šešerių metų nuo jų susidarymo.

„Kauno energija“ 15 mln. eurų sukaupė iš gyventojų permokų dar 2015–2016 m. Vadinasi, jei pinigai bus grąžinami per 4 metų laikotarpį – kauniečiai savo pinigų neatgaus beveik šešerius metus“, – teigė J. Koryzna.

Anot jo, „Kauno energija“ yra valdoma neatsakingai ir vengia gyventojams grąžinti permokėtas lėšas.

„Šiandien matome įmonės neatsakingo valdymo pavyzdį, vengiama informuoti vartotojus ir grąžinti sukauptus jų pinigus. Ką jau kalbėti, kad tokia schema panaši į paskolą, kuriai dar mokamos palūkanos. Tačiau apie tai, be abejonės, įmonė nekalba“, – tvirtino J. Koryzna.

Konservatorių pranešime žiniasklaidai teigiama, kad Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė Seimo Ekonomikos komisijos posėdyje paaiškino, kad permokų grąžinimas per 4 metus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Anot jos, „Kauno energija“ ir Kauno savivaldybė, kaip pagrindinė akcininkė, gali priimti kitokį sprendimą dėl permokų grąžinimo termino.

J. Koryzna taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiek „Kauno energijos“ vadovybė, tiek jos valdybos ir stebėtojų tarybos nariai žinojo, kad bendrovė gauna nepelnytą pelną ir permokas teks grąžinti. Tačiau, anot jo, tai nesutrukdė šiemet iš „Kauno energijos“ pasiimti didesnius, daugiau nei 3 mln. eurų siekiančius dividendus.

O jei nepasiseks išjudinti ir sugrąžinti į teisingą kelią šios situacijos – lieka teisminis kelias ir kolektyvinis civilinis skundas teismui, nes vartotojai taip pat turi teisę ginti savo interesus.

Abejoja dėl atliekų deginimo

Kartu spaudos konferencijoje dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės tarybos ir Valdymo ir bendruomenių komiteto narys Gediminas Žukauskas teigė, kad nerimą kelia ne tik „Kauno energijos“ situacija – iki šiol visiškai nėra aišku dėl miesto energetikos perspektyvų ateityje.

„Šiandien matome visiškai neatsakingą „Kauno energijos“ valdymo pavyzdį, kuomet jau dabar gyventojų pinigai naudojami neapdairiai, tačiau klausimų kelia ir ateities strategijos stygius. Kaune pastačius atliekų deginimo jėgainę, teigiama, turėsime perteklinius pajėgumus. Tačiau ar nebus taip, kad tuomet šilumos kaina ne mažės, o būtent – kils, kadangi jėgainių išlaikymo kaštai nuguls ant vartotojų pečių?“ – sakė G. Žukauskas.

Pasak jo, atliekų deginimas yra brangus malonumas, kurio paskirtis ne mažinti šilumos kainas, o sutvarkyti atliekas.

Kaune atliekų deginimo jėgainės projektą įgyvendina valstybės valdoma „Lietuvos energija“ kartu su privačiu investuotoju – Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Šioje jėgainėje per metus planuojama sudeginti 200 tūkst. tonų atliekų.

„Kauno energijos“ komentaras:

Rugsėjį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) nustatė AB „Kauno energija“ bazinę šilumos kainą naujam 3 metų reguliavimo periodui – 4,17 ct/kWh (be PVM), t. y. 8,3 proc. mažesnę, palyginus su dabar galiojančia (4,55 ct/kWh be PVM).

Konstatuota, kad dėl sėkmingos bendrovės veiklos ankstesniais laikotarpiais, buvo sutaupyta papildomai 14 mln. 602 tūkst. pajamų, kurios bus kompensuotos vartotojams mažinant šilumos kainą ateities laikotarpiais. Tai leis amortizuoti gamtinių dujų ir biokuro brangimą bei užtikrins vartotojams konkurencingas šilumos kainas. „Kauno energijos“ kaina jau dabar yra viena iš mažiausių Lietuvoje tarp visų šilumos tiekėjų.

Numatomas bazinės kainos sumažėjimas ir daugiau, nei 14 mln. eurų grąžinimas kauniečiams – tai AB „Kauno energija“ per pastaruosius ketverius metus įvykdytų investicijų ir pasiekto geresnio veiklos efektyvumo bei rinkos plėtros rezultatas.

Kaip teisingai pastebima Komisijos pranešime, 2013–2017 m. AB „Kauno energija“ į šilumos ūkį investavo daugiau nei 52,2 mln. Eur, iš jų beveik 8,9 mln. Eur. – ES struktūrinių fondų parama. Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus ir didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį kuro struktūroje. Petrašiūnų katilinėje dujomis ir mazutu kūrenamas garo katilas buvo pakeistas dviem vandens šildymo katilais, kūrenamais biokuru, „Šilko“ katilinėje įrengtas biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, rekonstruota „Inkaro“ katilinė ir kt. 2018–2020 m. bendrovė planuoja įgyvendinti investicijų dar už 16,5 mln. Eur, iš kurių beveik 10 mln. Eur sumą ketinama skirti šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti.

Naujos AB „Kauno energija“ šilumos kainos įsigalios bendrovės valdybai patvirtinus šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams. Dėl bazinės šilumos kainos perskaičiavimo AB „Kauno energija“ kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės Komisiją dar beveik prieš pusantrų metų. Tačiau, įvertinant pateikiamų duomenų apimtis, perskaičiavimo procesas užtruko.

Komisija perskaičiavo AB „Kauno energija“ bazinę šilumos kainą kaip numato šilumos tiekimo veiklos reguliavimas. Ir tai nėra jokių išorės jėgų nuopelnas, kaip tai kai kas bando sau prisiskirti.

Bazinė šilumos kaina yra pagrindas galutinei šilumos kainai suskaičiuoti. Jos perskaičiavimas, „Kauno energijos“ atveju, vykdomas pasibaigus esamos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui. Dėl to bendrovė inicijavo perskaičiavimą ir pateikė komisijai naujos bazinės kainos projektą. Kaip jau minėta, po perskaičiavimo nauja bazinė kaina Kaune sekančiam laikotarpiui turėtų sumažėti 8,3 proc. Atitinkamai šiuo dydžiu bus mažinama ir šilumos kaina AB „Kauno energija“ vartotojams.

Be abejo, galutinė kaina vartotojams svyruos priklausomai nuo kuro ir perkamos šilumos kainų, tačiau ji visą minėtą laikotarpį bus 8,3 proc. mažesnė, nei galėtų būti, jei būtų neperskaičiuota bazinė kaina. Kaip numato sektoriui galiojanti tvarka, šilumos kaina vartotojams perskaičiuojama kiekvieną mėnesį.

Nauja perskaičiuota bazinė šilumos kaina įsigalios ją patvirtinus bendrovės valdybai ir galios ateinančius trejus metus. Tai reiškia, kad ir ne tik šiuo vasaros periodu, bet ateinančių šildymo sezonų metu galutinė šilumos kaina vartotojams bus pigesnė, nei galėtų būti, jei nebūtų perskaičiuota bazinė kaina.

Bazinės kainos perskaičiavimas numatytas Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 ir buvo inicijuotas bendrovės.

Be to, siekdama, kad jau artimiausiu metu vartotojams galėtų būti taikoma mažesnė šilumos kaina, bendrovės valdyba šių metų kovo 23 d. priėmė sprendimą, kad bendrovės papildomai gautos pajamos, dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo, susidariusios 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būtų paskirstytos 12 mėnesių baziniam realizuotam šilumos kiekiui. Ši dedamoji šilumos kainą vartotojams mažins 0,62 ct/kWh (be PVM) nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir galios iki Komisijos bazinės šilumos kainos dedamųjų nustatymo.

Dėl įvykdytų investicijų į gamybos ir perdavimo efektyvumo padidinimą, AB „Kauno energija“ vartotojams tiekiamos šilumos kaina stabiliai įsitvirtino tarp mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.

Visą informaciją apie kainas, kainų dedamąsias, name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.