Konferencijoje – moksliškai patvirtinta gyvensenos medicinos nauda

  • Teksto dydis:

Jau penktus metus Lietuvos sveikatos universitetas (LSMU) organizuoja tarptautinę konferenciją "Gyvensenos medicina: teorija ir praktika", kurioje moksliniai tyrimai pagrindžia gyvensenos medicinos naudą. Negana to, universitetas pasaulyje vis garsiau pristatomas kaip gyvensenos medicinos lopšys, nes niekur Europoje nėra tokios studijų programos.

Gyvensenos medicinos sostinė

Šiais metais į LSMU organizuotą konferenciją atvyko atstovai iš dvylikos pasaulio šalių. Kasmet konferencijos temos plečiasi, o mokslininkai nuo teorijos pereina prie tyrimais pagrįstų įrodymų, kaip gyvensena veikia žmones, kokias ligas galima pristabdyti ar jas išvengti. Nuosekliai plėtojama gydomosios gyvensenos medicinos idėja.

"Pirmų konferencijų metų mes supažindinome su elementariomis gyvensenos medicinos žiniomis, jos svarba sveikatos sistemoje, o dabar, kai jau yra susibūrusi gyvensenos medicinos specialistų bendruomenė, į šias temas galime pažvelgti giliau. Šiemet į konferenciją pakvietėme gyvensenos medicinos pasaulinius lyderius, kurie įvairiais aspektais analizuoja mechanizmus, kokią įtaką gyvensena daro mūsų genomui, fiziologijai ir sveikatai", – apie vis daugiau dėmesio sulaukiančią konferenciją kalbėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.

Anot R.Kalėdienės, konferencijoje gyvensenos nauda įrodoma praktiškai.

Kadangi LSMU vieninteliai Europoje turi gyvensenos medicinos studijų programą, pritraukti pasaulinio lygio specialistų nėra sunku. Kaskart užsienio gyvensenos medicinos ekspertai konferencijos metu ne tik pasidalija turima patirtimi, atliktais tyrimais, bet kartu ir stebi, kaip universitetui sekasi rengti gyvensenos medicinos specialistus bei kaip būtų galima LSMU naudojamą studijų modelį pritaikyti kitose šalyse.

"Mes programą kūrėme ir įgyvendiname kartu su Amerikos, Australijos specialistais, o šiuo metu didžiulį susidomėjimą išreiškė ir vis daugiau Europos šalių – tą akivaizdžiai rodo gausus užsienio ekspertų būrys, kuris atvyko ne tik pasidalyti savo patirtimi, bet ir pasimokyti iš mūsų. Lietuvoje taip pat auga kompetentingų gyvensenos medicinos specialistų skaičius – turime darnią komandą, kuri dėsto ir atlieka mokslinius tyrimus, atlieka praktiką.

Gyvensenos medicinos studijų programa vis populiarėja, auga ir studentų susidomėjimas. Tai nestebina, nes šiuolaikinėje visuomenėje rūpestis savo gyvensena ir galimybe valdyti sveikatos problemas, koreguojant gyvensenos veiksnius, yra natūraliai didėjantis. Per pusantrų metų trukmės magistrantūros studijas įgyjamos kompetencijos ir gyvensenos medicinos diplomas atveria daugybę karjeros galimybių", – pridūrė profesorė.

Pasaulinis dėmesys

Tai, kad tiek LSMU gyvensenos medicinos studijos, tiek universiteto organizuojama konferencija traukia pasaulio lyderius, patvirtino ir vienas konferencijos iniciatorių, gyvensenos medicinos ambasadorius Europoje bei Artimuosiuose rytuose, JAV gyvenantis Petras Vainius.

Anot jo, gyvensenos medicinos idėjos sparčiai plinta, tačiau pagrindinis žinių lopšys yra būtent Kaune. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – puikus visuomenės sveikatos specialistų, medikų bei politikų bendradarbiavimo pavyzdys, leidžiantis efektyviai įgyvendinti šiuolaikines gyvensenos medicinos idėjas bei rengti specialistus.

"Lietuva tapo dėmesio centru, nes retai kur pasaulyje yra sertifikuotų gyvensenos medicinos magistro programų. Dabar atsiranda vis didesnis interesas, kad į LSMU atvyktų kuo daugiau užsienio studentų, nes tai vieta, kur galima įgyti naujausių gyvensenos medicinos žinių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams. Į konferenciją atvyksta aukščiausio lygio ekspertai iš JAV, nes jiems labai įdomu, kaip tokioje mažoje valstybėje visa tai gali taip sėkmingai vykti. Esu net girdėjęs juos sakant, kad Lietuva yra gyvensenos medicinos centras, o mūsų turimą modelį būtų galima pritaikyti kitose šalyse. Mes pasauliui esame sektinas pavyzdys", – kolegų iš JAV nuomone pasidalijo P.Vainius.

Pasak jo, konferencijoje dalyvaujantys gyvensenos medicinos specialistai iš viso pasaulio ne tik patys pritraukia kitus pranešėjus, bet ir savo šalyse skleidžia žinią, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete galima studijuoti šiuos mokslus, čia vyksta pasaulinio lygio renginių, kuriuose pristatomi moksliškai pagrįsti mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatą stiprinančių veiksnių naudos, gydant ligas, faktai.

"Pasaulio specialistai labai nori čia atvykti, nes ši konferencija tampa itin solidžiu renginiu. Čia pateikiami tik įrodymais pagrįsti faktai. Jei pranešimai nebūtų pagrįsti mokslu, gyvensenos konferencija neturėtų prasmės", – sakė P.Vainius.

Jis priminė, kad pernai Lietuvoje buvo įgyvendintas gyvensenos medicinos eksperimentas, kurio metu dešimt dienų dalyviai, turintys sveikatos problemų, turėjo griežtai laikytis sveikos gyvensenos taisyklių. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atlikti dalyvių sveikatos tyrimai ir teigiami pokyčiai buvo akivaizdūs. Šių metų liepos mėnesį šį gyvensenos medicinos eksperimentą bus pasiūlyta pakartoti Lietuvos politikams, siekiant parodyti, jog taisyklinga mityba, judėjimas ir kitos sveikos gyvensenos taisyklės turi įtakos sveikatai. Tikimasi, kad tai paskatins politikus priimti dar daugiau sprendimų, kurie nukreiptų visuomenę į sveikesnę ateitį, o kartu ir perorientuotų Lietuvos sveikatos sistemą. "Ši idėja jau sudomino JAV dokumentinių filmų kūrėjus, kurie planuoja įamžinti šį eksperimentą" – pasidžiaugė P.Vainius.

Didžiausia bėda, kad žmogaus nuo pramoninio maisto kompanijų neapsaugos nei Pasaulinės sveikatos organizacija, nei politikai, todėl kiekvienas žmogus pats turi pradėti galvoti, ką valgo.

Paliestos temos

"Šiemet buvo labai platus temų spektras, apimantis tiek genetiką, organizmo biocheminius, neurofiziologinius procesus, tiek mąstymą bei žmogaus elgseną", – apie šių metų konferencijos "Gyvensenos medicina: teorija ir praktika" temas kalbėjo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė R.Kalėdienė.

Profesorius D.Serapinas skaitė puikų pranešimą apie gyvensenos įtaką genams ir jų raidai. Manau, kad Lietuva turi pasaulinio lygio specialistą, kuris labai giliai, genų lygmenyje, nagrinėja, kaip gyvensena paveikia mūsų genomą. Iš Italijos atvykęs profesorius, neurofiziologas L.Masellis kalbėjo apie elgsenos pasikeitimus, pasitelkiant smegenų funkcijų modifikavimą. Įdomią temą palietė mitybos specialistas prof. dr. P.Claytonas iš Oksfordo, konferencijoje pristatęs, kokį poveikį žmogaus organizmui daro pramoniniu būdu perdirbtas maistas.

Anot mokslininko, jei žmonės ir toliau valgys šį maistą, populiacijai gali iškilti rimtų bėdų. "Maistas, kurį dabar gamina pramonė, naikina ląsteles, pažeidžiamos jų jungtys. Žinoma, jei žmogus kartą suvalgys tokio maistą, jis nemirs, tačiau jei juo maitinsis nuolatos, tai neigiamai veiks organizmą, tad jis greičiau sens. Didžiausia bėda, kad žmogaus nuo pramoninio maisto kompanijų neapsaugos nei Pasaulinės sveikatos organizacija, nei politikai, todėl kiekvienas žmogus pats turi pradėti galvoti, ką valgo", – kategorišką kalbą apie maisto pramonę išsakė P.Claytonas.

Konferencijos metu dalyviai sužinojo naujausių įrodymų, kodėl sveikai gyventi verta ir kaip, keičiant gyvenseną, galima spręsti sveikatos problemas. Organizatoriai juokavo, kad sklindančios žinios ir universitete ugdomi specialistai gyvensenos mada užkrečia vis daugiau žmonių, o tai kuria sveikesnę visuomenę.

"Linkėčiau, kad kuo daugiau visuomenės bei sveikatos profesionalų tai išgirstų ir šia mada užsikrėstų", – palinkėjo R.Kalėdienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių