Koks bus rinkimų viliotinis Kaune?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Pasiruošimą rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams gerokai pristabdė karantinas. Kad ir kaip būtų, rinkimai vyks. Ką Kauno rinkėjams pasiūlys politinės partijos? Ar vėl žybtelės naujų žvaigždžių?

Be ryšio su rinkėjais

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), dar gerokai prieš paskelbiant rinkimų kampanijos pradžią, pirmieji paviešino savo kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose. Kitos partijos taip neskuba. Ir nenuostabu, mat ne tik karantinas pristabdė pasiruošimą rinkimams. Ne paslaptis, kad nemažai politinių jėgų tebeieško lyderių ar bando privilioti žymesnių veidų, kurie būtų patrauklūs rinkėjams.

Jau aišku, kad TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis nekeis savo vienmandatės – kandidatuos Centro-Žaliakalnio apygardoje, kurios rinkėjai per 2016-ųjų rinkimus jam buvo palankūs. Tuomet tai buvo vienintelė konservatorių sėkmė – kitose šešiose apygardose triumfavo "valstiečių" atstovai. Kol kas neaišku, su kuo teks konkuruoti G.Landsbergiui, tačiau akivaizdu, kad artimo ryšio su rinkėjais G.Landsbergis Kaune neturi. Ar dar bandys užmegzti?

Po praėjusių rinkimų Kauno rinkėjus primiršęs G.Landsbergis vėl kandidatuos Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje.

Vidinės rietenos

Konservatoriams paskelbus, ką jie ketina kelti vienmandatėse apygardose, partijos pirmininkas neslėpė, kad ypatingas dėmesys šį kartą skiriamas Kaunui.

"Kaunas yra strateginė vieta partijai ir apskritai šiuose rinkimuose", – viešai kalbėjo G.Landsbergis. Kauno sąraše yra penki dabartiniai Seimo nariai. Kalniečiuose kandidatu numatytas Arvydas Anušauskas, Aleksote-Vilijampolėje – Vytautas Juozapaitis, Panemunėje – Gintarė Skaistė, Petrašiūnuose-Gričiupyje – Kazys Starkevičius.

Šilainiuose preliminariai kandidatuos buvusi partijos kandidatė į miesto merus Jurgita Šiugždinienė, šiuo metu vadovaujanti Kauno sueigai. Savanorių apygardoje – Kauno miesto tarybos narys Paulius Lukševičius.

"Kauno dienos" žiniomis, dėl kandidatavimo Kauno vienmandatėse apygardose tarp konservatorių buvo užvirusios aršios kovos, o taikos balandžiai nesklando ir dabar. Stebina, kad tarp konservatorių vienmandatininkų nėra Editos Gudišauskienės, vadovavusios ir Kauno sueigai, ir frakcijai miesto taryboje, pavardės. Per praėjusius rinkimus į Seimą ji kandidatavo Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, tačiau rinkėjai ten buvo palankesni tuomečiam "valstiečių" kandidatui, prieštaringai vertinamam Mindaugui Puidokui. Sklando kalbos, kad juoda katė perbėgo tarp dabartinės Kauno sueigos pirmininkės J.Šiugždinienės ir E.Gudišauskienės.

Neoficialiomis žiniomis, Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kandidate siūlyta ilgametė buvusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, tačiau, kaip matyti iš partijos paviešintų kandidatų, čia bus keliamas V.Juozapaitis, turintis turbūt dar mažiau ryšio su Kaunu ir jo rinkėjais nei TS-LKD partijos lyderis G.Landsbergis.

Buvęs ilgametis Kauno meras Andrius Kupčinskas, per praėjusius rinkimus keltas Kalniečių apygardoje, stumtelėtas toliau nuo Kauno – kandidatuos vienmandatėje Dainavos apygardoje, kuri pagal naują Vyriausiosios rinkimų komisijos suskirstymą apima Prienus, Birštoną. Kalniečių apygardoje 2016 m. jį įveikė Aušra Papirtienė, tačiau vėliau A.Kupčinskas gavo vietą Seime pagal daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašą, kai mandato atsisakė su konservatoriais į Seimą išrinktas Tadas Langaitis.

"Vieningas Kaunas" tyli

Politologai ne kartą pastebėjo, kad visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" atėjimas į miesto valdžią sugriovė konservatorių bastioną Kaune. Konservatoriai ne tik buvo priversti užleisti mero postą Visvaldui Matijošaičiui ir valdančiųjų pozicijas miesto taryboje, bet ir neišlaikė savo elektorato pasitikėjimo Seimo rinkimuose.

Tiesa, "Vieningas Kaunas" prieš 2016 m. Seimo rinkimus viešai deklaravo, kad nepretenduos į kėdes Seime kaip politinė jėga, tačiau pavieniai V.Matijošaičio bendražygiai, panorę paragauti skalsesnės politinės duonos, šliejosi prie dviejų kitų politinių jėgų.

"Vieningo Kauno" atstovams, kandidatavusiems su "valstiečiais", Gediminui Vasiliauskui ir Aušrai Papirtienei rinkėjai patikėjo Seimo nario mandatus, o su socialdemokratais laimę bandžiusiems Rasai Šnapštienei ir Jonui Audėjaičiui balsų pašykštėjo – pastarieji du liko dirbti miesto taryboje.

O kurie "Vieningo Kauno" nariai šį rudenį sieks Seimo nario mandato ir kuriai partijai savo palaikymą išreikš Kauno meras V.Matijošaitis? Jis kol kas kortų neatskleidžia ir apie savo bei "Vieningo Kauno" planus nekalba.

Didžiausia intriga – ką parems V.Matijošaitis ir kaip rinkimuose ketina dalyvauti "Vieningo Kauno" nariai.

Dabartiniai "Vieningo Kauno" atstovai Seime tikina krypties keisti neketinantys: A.Papirtienė vėl pasiryžusi kandidatuoti Kalniečių, o D.Vasiliauskas – Petrašiūnų apygardoje.

O kur R.Karbauskis?

Prieš ketverius metus "valstiečiai" pergalę šventė šešiose apygardose iš tuomečių septynių. Tik vienintelėje Centro-Žaliakalnio apygardoje konservatorių partijos pirmininkas G.Landsbergis įveikė "valstiečių" iškeltą kandidatę Audronę Jankuvienę, kuri pernai pateko į Seimą pagal daugiamandatės sąrašą, kai "valstietis" Seimo narys Stasys Jakeliūnas buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Tačiau "valstiečių" lyderis rinkimų tema kol kas nekalbus. "Rinkimų kampaniją planavome pradėti kovą, tačiau karantino sąlygomis svarbesni visai kiti prioritetai. Todėl apie rinkimus anksčiau nei gegužę nekalbėsiu, – raštu atsiųstame atsakyme pareiškė Ramūnas Karbauskis. – Galiu pasakyti tik tiek, kad LVŽS Kauno skyrius susitikinėjo su pretendentais į kandidatus ir po to juos vertino, reitingavo. Turiu mintyje tiek vienmandatininkus, tiek žmones, kurie gali būti daugiamandačiame mūsų sąraše. Iš konkrečių pavardžių galiu įvardyti tik viešojoje erdvėje jau minėtą Seimo narę A.Jankuvienę, kuri, kaip ir 2016 m., kandidatuos Centro-Žaliakalnio apygardoje. Visi kandidatai bus aiškūs tada, kai juos patvirtins LVŽS taryba."

R.Karbauskis kol kas neatskleidžia planų, kur ketina kandidatuoti.

R.Karbauskis per praėjusius rinkimus buvo Šilainių vienmandatės apygardos kandidatas, tačiau kol kas neatskleidžia, kur kandidatuos šį rudenį. Nekalba ir apie tai, kuri politinė jėga galėtų paremti "valstiečius" per rinkimus. Paklaustas, ar tarsis dėl paramos rinkimuose su Kauno meru V.Matijošaičiu, o galbūt kartu su "Vieningu Kaunu" kels kandidatus, R.Karbauskis atsakė: "Dar anksti kalbėti apie programinius tikslus ir su kokia politine jėga tarsimės dėl paramos ar bendradarbiavimo."

Kandidatams į Seimą reikėtų ne tik planuoti keliones nuo durų iki durų, bet ir turėti planą B.

Preliminarūs planai

Jau ne pirmi metai lyderystės krizė krečia ir socialdemokratų Kauno skyrių.

Kovo 14-ąją planavę išsirinkti naują skyriaus pirmininką po to, kai staiga iš šio posto pasitraukė prieštaringai vertinamas  verslininkas Židrūnas Garšva, dėl koronaviruso grėsmės rinkimus atidėjo ir kol kas liko "be galvos". Pasak pačių Kauno socialdemokratų, skyriaus pirmininko ir visi su rinkimais susiję klausimai bus sprendžiami pasibaigus karantinui.

"Taip atnaujinome sąrašą, kad vargiai pažinsite", – skambiai nusijuokė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Tiesa, kol kas kandidatų sąrašai dar nėra galutiniai – juos dar turės patvirtinti partijos taryba.

Kalniečių vienmandatėje apygardoje kandidatuoti ketina buvusi miesto tarybos narė, vėliau – ir V.Matijošaičio patarėja Orinta Leiputė. Buvęs miesto tarybos narys Darius Razmislevičius bus keliamas Savanorių, o ūkininkų turgelių iniciatorius Mindaugas Maciulevičius – Petrašiūnų rinkimų apygardoje.

Centro-Žaliakalnio apygardoje socialdemokratams atstovaus Tomas Jakutavičius, Panemunės apygardos rinkėjams siūloma Eglė Daiva Kanikovienė, o Šilainių vienmandatėje – Laurynas Šedvydis. Kol kas socialdemokratai neatskleidžia, kas taps jų kandidatu Aleksoto-Vilijampolės apygardoje.

Pasitiki savais kandidatais

Gerokai dėl politinės korupcijos skandalo nukraujavusiam Liberalų sąjūdžiui šie Seimo rinkimai taps rimtu iššūkiu. 2016-aisiais savo pozicijas bandę pastiprinti liberalai Centro-Žaliakalnio apygardoje kėlė buvusį kultūros ministrą Arūną Gelūną. Jo ir liberalų keliai išsiskyrė A.Gelūnui pasitraukus iš politikos. Ar ir šįkart Liberalų sąjūdis ieškos pastiprinimo iš šono?

"Mes neiname tuo keliu, kad kviestume žvaigždes. Esame užtikrinti dėl savo kandidatų liberalų – ir išaugintų skyriuje, ir prisijungusių prie mūsų vėliau. Specialiai kviestinių žvaigždžių šį kartą tikrai neieškojome", – tikino Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. "Kauno liberalai jau prieš kurį laiką apsisprendė, turime, manau, neblogą kandidatų sąrašą, turime stiprių vienmandatininkų", – pridūrė ji.

Buvęs Kauno liberalų lyderis Simonas Kairys po nesėkmės savivaldybių tarybų rinkimuose griebėsi pragmatiško šiaudo – netekęs vicemero posto, priėmė V.Matijošaičio siūlymą tapti jo patarėju. Toks sprendimas kainavo S.Kairiui Kauno liberalų lyderio postą. Nors partija dar nepatvirtino kandidatų į Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose, S.Kairys turėtų būti vienas iš jų – tikėsis rinkėjų palaikymo Kalniečių apygardoje. Kandidatuoti vienmandatėse ruošiasi ir skyriui šiuo metu vadovaujantis Sigitas Šliažas, ir buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, taip pat – Marius Gruskas. Vienas šviežiausių šios partijos bendražygių Aurelijus Zykas susirungs su G.Landsbergiu Centro-Žaliakalnio apygardoje.

Konkurencija nebaisi

Kortas Liberalų sąjūdžiui neabejotinai jauks buvusi partijos bendražygė Aušrinė Armonaitė, pernai įkūrusi Laisvės partiją ir su jos vėliava bandanti burti liberalių pažiūrų politikus bei jų elektoratą.

Laisvės partija pirmoji registravosi VRK dalyvauti Seimo rinkimuose. Kaip naujienų agentūrai BNS teigė A.Armonaitė, pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaujanti politinė organizacija kandidatus ketina kelti visose – 71 – vienmandatėse apygardose. "Dalis žmonių bus neblogai žinomi ir gerą vardą užsitarnavę savo srityse, kiti – jau dalyvaujantys politikoje vietos savivaldoje, bus ir politikos naujokų – naujų lyderių. Kandidatų sąrašą reitinguos ne tik partijos nariai, bet ir partijos draugai, rinkėjai, kuriems rūpi liberalūs pokyčiai Lietuvoje", – teigė ji. Birželį Laisvės partija planuoja surengti elektroninį suvažiavimą – tvirtinti rinkimų sąrašą ir kandidatus.

"Liberalai nebūtų liberalai, jeigu bijotų konkurencijos. Konkurencija yra su daugeliu partijų. Mūsų buvę bendražygiai, kurie sudarė Laisvės partijos branduolį, daugiausia yra vilniečiai. Viską sudėlios rinkėjų valia. Tiesą pasakius, mes nelabai dairomės į šonus, juo labiau – nežiūrime atgal, o po trupučiuką rengiamės rinkimams. Aišku, šiuo momentu mūsų visų pagrindinis rūpestis ir dėmesys į viruso sukeltą situaciją. Rinkimai ar kokios nors politinės kovos dabar iš esmės yra pasitraukusios į antrą planą", – komentavo Liberalų sąjūdžio lyderė V.Čmilytė-Nielsen.

Planai dar neaiškūs

Ar rudenį kandidatų į Seimą sąraše bus skandalingai pagarsėjęs Kauno politikas ir verslininkas Kęstutis Pūkas? 2016-aisiais Seimo nario kėdę jam patikėjo partijos "Tvarka ir teisingumas" gerbėjai – K.Pūkas kandidatavo šios partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje.

Kilus skandalui dėl seksualinio priekabiavimo, kai apie tai prabilo Seimo nario padėjėjomis norėjusios tapti merginos, 2017 m. gruodžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą, kad K.Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Supratęs, kad apkaltos išvengti nepavyks, K.Pūkas užsitikrino galimybę kandidatuoti kituose rinkimuose, pats apsisprendęs trauktis iš Seimo. Per apkaltą pašalintiems asmenims šiuo metu dalyvauti rinkimuose draudžia Konstitucija. Kaip patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Seimo rinkimų įstatymas nedraudžia K.Pūkui vėl kandidatuoti. Ką apie būsimus rinkimus mano pats K.Pūkas, sužinoti nepavyko.

"Niekur nesu girdėjęs, kad jis planuotų dalyvauti rinkimuose. Tikrai abejoju. Jeigu ir eis, tai tikrai su kita politine jėga", – įsitikinęs buvęs politinis bendražygis, partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Sutarę vienyti jėgas

Kokie kandidatai Kauno vienmandatėse apygardose atstovaus partijai "Tvarka ir teisingumas", turėtų paaiškėti po birželio 9-osios – pasak R.Žemaitaičio, tą dieną suplanuotas kongresinis rinkimų posėdis. Pernai lapkričio pabaigoje partija "Tvarka ir teisingumas", Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir Artūro Paulausko judėjimas "Pirmyn, Lietuva" pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo dalyvaujant Seimo rinkimuose ir nusprendė kurti vieną centro liberalios krypties partiją.

"Tvarkos ir teisingumo" lyderis neatmeta galimybės rinkėjams vilioti pasitelkti ir žinomus veidus. "Tikrai gali būti tokių variantų, kad dalyvautų žmogus, kuris nėra partijos narys, bet turės valios, norų ir idėjų, tai tikrai durys visą laiką bus atviros", – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Vis dėlto jis pripažino, kad Kaunas – specifinis miestas. "Per praėjusius rinkimus konservatoriai labai prastai pasirodė. Be abejo, V.Matijošaičio žodis tuo metu buvo lemiamas, nes jo siūlyti žmonės ir laimėjo rinkimus, o kaip bus dabar, ar tie patys valdantieji pereis Seimo barjerą ir gaus mandatus, ar V.Matijošaičio žodis vėl bus lemiamas, sunku pasakyti. Laikas parodys. Bet koronavirusas labai stipriai išbalansavo mus visus", – įžvalgomis dalijosi R.Žemaitaitis.

Į Seimo kėdę nespjautų

Kone atskiru Kauno politinės padangės reiškiniu galima pavadinti buvusį vicemerą, partijos "Jaunoji Lietuva" lyderį Stanislovą Buškevičių. Pasiteiravus, ar jau ruošiasi Seimo rinkimams, pastaraisiais metais viešai mažai kur matomas politikas planų atskleisti neskubėjo: "Ką čia ruoštis, karantiną reikia išgyventi."

2011-aisiais savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjus viliojęs naujojo Kauno šerifo įvaizdžiu, S.Buškevičius, atrodo, nespjautų ir į Seimo kėdę, juolab kad jos minkštumą jau išbandė 1996–2004 m.

2016 m. Seimo rinkimuose S.Buškevičiaus vadovaujama "Jaunoji Lietuva" buvo surėmusi pečius su Tautininkų sąjunga, tačiau S.Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijai "Prieš korupciją ir skurdą" rinkėjai nebuvo palankūs. "Geriausia būtų vienytis. Kalbų jau nemažai buvo, ir ne viena diskusija iki karantino. Jeigu susiburtų rimtas tautinės krikščioniškos ideologijos blokas, galėtume surinkti 10–15 proc. rinkėjų balsų, bet nesu naivus – tai sunkiai įgyvendinama. O po vieną nei Naglis Puteikis, nei Arvydas Juozaitis, nei Rimantas Jonas Dagys, nei Vytautas Radžvilas 5 proc. kartelės neįveiks", – savo įžvalgas dėstė S.Buškevičius.

Jis pats prisipažino ketinąs išbandyti jėgas kurioje nors vienmandatėje apygardoje Kaune, tačiau konkrečiau dar nieko nenorėjo įvardyti.

Politiniai perėjūnai

Nuo LSDP atskilusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją įkūręs ir jai dabar vadovaujantis Gediminas Kirkilas kol kas neatskleidė, ką ši politinė jėga kels Kauno vienmandatėse rinkimų apygardose. "Kol kas dar svarstome partijos viduje. Tikrai visose apygardose iškelsime", – tikino G.Kirkilas.

Per praėjusius Seimo rinkimus vietą parlamente kaip "valstietis" užsitikrinęs prieštaringai vertinamas M.Puidokas pakeitė savo politines pažiūras ir partiją – šį rudenį vyksiančiuose rinkimuose tikėsis rinkėjų palaikymo jau kaip Darbo partijos kandidatas.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nelabai ką tegalėjo pasakyti apie partijos kandidatus Kauno vienmandatėse apygardose. "M.Puidokas vadovauja Kauno regionui, jo geriau klausti, ten keitėsi žmonės", – "Kauno dienai" sakė V.Uspaskichas. Tačiau ir M.Puidokas jokių pavardžių neįvardijo, tik tikino, kad rinkėjams bus pasiūlyta balsuoti už savo sričių profesionalus – esą tarp Darbo partijos kandidatų Kaune bus daug mokslo daktarų.

Rimantas Jonas Dagys, per praėjusius rinkimus kandidatavęs Šilainių apygardoje kaip TS-LKD narys, prieš šiuos rinkimus subūrė naują politinę jėgą, kuri turėtų atstovauti krikščioniškų pažiūrų rinkėjams. Tiesa, naują partiją "Socialdemokratija 2000" jis jau bandė kurti 1999-aisiais, po to, kai paliko LSDP, kurioje aštuonerius metus buvo partijos pirmininko pavaduotoju. 2002-aisiais R.J.Dagys paliko savo įkurtos partijos bendražygius ir metėsi į dešinę – tapo TS-LKD nariu, o pernai sustabdė narystę ir šioje partijoje. Akivaizdu, kad politinio perėjūno etiketę jau pelnęs R.J.Dagys ieško naujos nišos ir šįkart tai daro su krikščioniška vėliava – įkūrė Krikščionių sąjungą.

"Kol dar nėra patvirtinta, nenorėčiau detalizuoti, bet tikrai Kaune bus žinomi žmonės. Klausimas ankstyvas", – tikino R.J.Dagys. Jo teigimu, prie Krikščionių sąjungos prisijungė kai kurie buvę konservatoriai, tad ir jų kandidatūras greičiausiai išvysime.

Mažesnių partijų, vargiai perlipsiančių 5 proc. barjerą, užmojams neabejotinai įtakos turės koronaviruso pandemija ir karantinas šalyje. O ar sulauksime kokių nors naujų tautos gelbėtojų? Laikas parodys.


Komentaras

Prof. Algis Krupavičius

Politologas

Didysis nežinomasis yra, kokios politinės jėgos galų gale apsispręs dalyvauti rinkimuose. Akivaizdu, kad dėl politinių partijų daug klausimų nekyla: socialdemokratai, TS-LKD, tie patys "valstiečiai", kurie sėkmingai dalyvavo 2016-ųjų Seimo rinkimuose, liberalai tikrai turės kandidatų iš esmės visose vienamndatėse apygardose Kaune. Klausimas, ar kokiu nors būdu rinkimuose dalyvaus "Vieningas Kaunas". Šiandien tai yra ta politinė organizacija, kuri gali gerokai sumaišyti kortas ne vienai partijai. Jei žiūrėtume į 2016 ir 2020 m., manyčiau, kad šiemet Visvaldo Matijošaičio balsas bus ne mažiau svarus, nepaisant kai kurių mero reitingų pasvyravimų pastaruoju metu. "Vieningas Kaunas" kaip organizacija šiandien turi daugiau patirties ir miestiečių paramos, nei turėjo 2016-aisiais. Klausimas, kaip "Vieningas Kaunas" dalyvautų vienmandatėse apygardose, irgi yra svarbus. 2016 m. jie delegavo savo atstovus į tam tikrų partijų sąrašus, ir ne visada buvo aišku, ar tas kandidatas yra "Vieningo Kauno", ar tos partijos atstovas. Jeigu taktika būtų labiau apibrėžta ir vienmandatininkas būtų kaip "Vieningo Kauno" kandidatas, tai gali turėti gana reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams. Kol kas dar nėra kandidatų sąrašų, bet pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dabar išrinktus Seimo narius – jie yra atskaitos taškas. TS-LKD jau yra paskelbę savo kandidatus, bet mes nežinome konkurentų, ir tai yra esminis dalykas. Ar bus ryškių naujokų, kurie gali netikėtai susižerti rinkėjų balsus? Kol kas horizonte tokių tikrai nematyti. Labai atsargus ir nuosaikus scenarijus dėliojamas beveik kiekvienoje naujoje politinėje organizacijoje – partijos orientuojasi į galimybes peržengti 5 proc. ribą. Ar gali senieji politikos žaidėjai pateikti siurprizų? Nacionalinės visuomenės nuomonės apklausos rodo geroką reitingų įšalą iki karantino, kuris tikrai keičia situaciją pirmiausia valdančiųjų partijų naudai. Tokios tendencijos yra daugumoje Europos valstybių, Lietuva – ne išimtis. Galima manyti, kad "valstiečių" reitingas bent jau kurį laiką gali augti, bet didžioji intriga – ar jiems pavyks trumpalaikėje distancijoje aplenkti TS-LKD. Tai reiškia, kad nacionaliniu mastu intriga tikrai sugrįžta. Į jų ginčą bandys įsivelti ir socialdemokratai. Ar Kaune konfigūracija keisis, klausimas irgi lieka atviras. Socialdemokratai Kaune visada turėjo tikrai nemažą rinkėjų paramą, tačiau jų kandidatai vienmandatėse apygardose nebūdavo pajėgūs laimėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valio

Valio portretas
Nuo penktadienio Lietuvoje įvedamas lokalus karantinas: judėjimo ribojimas, 10 metrų reikalavimas

bandymas

bandymas portretas
Visos partrines siuksles bando i seima pralysti Kaune.

gyvas visdar

gyvas visdar portretas
pagal sarasa praeis
VISI KOMENTARAI 62
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių