Atmetė skundą

Kauno apygardos administracinis teismas atmetė jų skundą ir paliko galioti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo atšaukiamas kitas direktoriaus įsakymas "Dėl žemės sklypo Vasarvidžio g. 2, Kaune, detaliojo plano koregavimo".

Riaukų ir kaimyninio sklypo detaliojo plano koregavimas bei šalia šio sklypo esančios valstybinės žemės išbraukimas iš turinčių miško statusą valdų sąrašo būtų svarbūs žingsniai Riaukų savavališkos oazės Kleboniškio miške įteisinimui.

Kauno miesto savivaldybės administraciją atšaukti direktoriaus įsakymą įgaliojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ji nurodė, kad savivaldybė, prašoma ištaisyti detaliojo plano "technines klaidas", korekcijas patvirtino neteisėtai, nes jos – ne šiaip sau netikslumai, o turi esminės reikšmės, tad vien prašymo neturėjo pakakti. Norint koreguoti leistiną žemės sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą būtina vadovautis visai kita procedūra.

Inspekcija teisme atkreipė dėmesį, kad Riaukų apskųsta Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo diskrecijos teisės nevykdyti ar kitaip vykdyti inspekcijos pateiktą privalomąjį nurodymą.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Įžūlus užgrobimas

Riaukos jau daugiau nei penkerius metus yra užvaldę apie 5 a valstybinės žemės. Pora teigė tikėjęsi ir tikį iki šiol, kad valstybinę žemę pavyks privatizuoti, tad nėra jokio reikalo reikalauti nugriauti jų namą ir kitus statinius.

VTPSI sako, kad įteisinti šioje vietoje stovinčius pastatus nėra jokių galimybių, nes miško teritorijoje gyvenamųjų ir ūkinių pastatų statyba miško ūkio paskirties žemėje apskritai neleidžiama.

VTPSI pradėjo reikalauti, kad Riaukos griautų statinius dar 2012 m., kai buvo konstatuota, kad Riaukų gyvenamasis namas ir kai kurie kiti jų pastatai neišsitenka ant jų privačios žemės.

Į valstybinę žemę patenka dalis dviejų aukštų su rūsiu, garažu ir terasa gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalis, 5 m ilgio stoginė malkoms. Čia pastatyta ir tvora, suformuota trinkelių dangos aikštelė (bendras jos plotas – 42 kv. m).

Teritoriją Riaukos savavališkai apsodinę dekoratyviniais medžiais, o šiaurinėje dalyje atlikę žemės pakėlimo ir lyginimo darbus – tai daryti be leidimų taip pat draudžiama.

Neatitinka projekto

Inspektoriai konstatavo, kad gyvenamasis namas pastatytas turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius. Namas pastatytas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje, jo laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, taip pat visi namo išorės matmenys neatitinka statinio projekto.

Statybos inspektoriams pareikalavus nugriauti visus pastatus, kuriems neturėta reikiamų dokumentų ir kurių bent dalis buvo valstybinėje žemėje, Riaukos užtarimo bando ieškoti teismuose.

Visi statiniai tebestovi kaip stovėję. Per penkerius metus bevaikščiodami iš teimo į teismą Riaukos sutiko tik nuardyti tinklinę tvorą.

Šiai porai 2012 m. buvo sušvitusi viltis, kai Valstybinė miškų tarnyba (VMT) stebuklingai nustatė, kad šalia L.Riaukienės žemės sklypo esantis valstybinės reikšmės miško plotas neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų ir buvo išbrauktas iš miško žemės teritorijos.

Kaimynams pateikus naujų faktų, VMT nustatė priešingas buvusio patikrinimo metu rastas aplinkybes ir teritorijai vėl buvo grąžintas miško statusas.

Komentaras

Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus specialistas

Kad gyvenamasis namas būtų statomas valstybinėje žemėje –  retas atvejis. Dažniau neteisėtai pastatomi maži pagalbinio ūkio paskirties pastatai ar inžineriniai statiniai. Juos, kontroliuojančių institucijų atstovams pareikalavus, dažnai nusigriauna ir patys statytojai. Dažniausiai VTPSI specialistams tenka nagrinėti situacijas dėl valstybinėje žemėje pastatytų tvorų. Kai tvora atitinka statinio požymius, statybos inspektorius statytojui surašo privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, susijusius su statinio statyba. Jeigu statyti tokią tvorą buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, statytojui surašomas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Neretai tokias tvoras jų statytojai bando įteisinti ir kreipiasi į NŽT, siekdami išsipirkti užtvertą valstybinės žemės plotą. Kai tvora ar kitas savavališkai pastatytas statinys yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir statytojo, statinio (jo dalies) savininko, valdytojo ar naudotojo nėra ar jis nežinomas, savavališkos statybos aktas nesurašomas. Tokiu atveju, surašius faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, šis kartu su pranešimu pateikiamas valstybinės žemės valdytojui ir atitinkamos savivaldybės administracijai. Šios institucijos toliau rūpinasi tokių statinių pašalinimu.

Detalieji planai dažniausiai koreguojami techninio projekto rengimo metu. Pasitaiko, kad savavališką statybą inspektoriams tenka fiksuoti statytojui pradėjus darbus jau turint techninį projektą, kurio sudėtyje būna detalusis planas (kai jis privalomas), tačiau dar negavus statybą leidžiančio dokumento (SLD). Savavališkų statybų VTPSI netoleruoja ir taiko teisės aktų numatytą administracinę atsakomybę (kai nesuėjęs senaties terminas) bei imasi veiksmų tokių statybų padariniams pašalinti. Ar detalieji planai koreguojami pateikus savivaldybės administracijai prašymą išduoti SLD, duomenų neturime. VTPSI pareigūnas, teisės aktų nustatytais atvejais tikrindamas SLD išdavimo teisėtumą ir nustatęs techninio pobūdžio ar mažareikšmius procedūrinius pažeidimus, taip pat kitus trūkumus, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, gali priimti sprendimą pateikti SLD išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus ir tais atvejais, kai statyba jau vykdoma.

Dėl savavališkos statybos įteisinimo, išduodant SLD, sprendimus priima savivaldybės administracija, įvertinusi, ar tokio statinio statyba pagal galiojančius teisės aktus konkrečioje vietoje galima. Statiniai (jų dalys), esantys už sklypo Vasarvidžio g. 2, Kaune, ribų, patenka į valstybinės reikšmės Kleboniškio miško parko teritoriją, į kurią jokių teisių statytoja neturi ir kurioje draudžiama tokių statinių statyba. Todėl, VTPSI nuomone, šiuo metu įgyvendinti statytojo teisę ir įteisinti statinius galimybės nėra. Tačiau ginčas sprendžiamas teismo keliu ir galutinį sprendimą priims teismas.

Pagal teismų sprendimus Kauno apskrityje nugriauta statinių: 2015 m. – 8, 2016 m. – 9, šiais metais – 1. Gyvenamųjų namų tarp jų nebuvo.